Palyginti su 2017 m., praneša Lietuvos bankas, paskolų skaičius per metus sumažėjo beveik 10 proc. – daugiausia dėl sumažėjusio vartojimo paskolų skaičiaus. Kita vertus, namų ūkių bendra paskolų vertė (dėl padidėjusios paskolų, užtikrintų nekilnojamuoju turtu, vertės) padidėjo 5 proc. Pagal skaičių didžiausią gyventojų turimų paskolų dalį sudarė vartojimo paskolos (45 %).

Būsto ir kitos paskolos, užtikrintos nekilnojamuoju turtu, sudarė beveik penktadalį visų gyventojų turėtų paskolų. Pagal vertę didžiausia dalis (85 %) teko hipotekos paskoloms. 2018 m. daugiausia naujų hipotekos paskolų bei lizingo sutarčių, tiek pagal skaičių, tiek pagal vertę, buvo sudaryta su 30–34 m. gyventojais.

Jaunesni (25–29 m.) žmonės dažniau rinkosi vartojimo paskolas. Didžiausia bendra turimų paskolų likutinė vertė 2018 m. pabaigoje teko 35–39 m. gyventojams. 2018 m., palyginti su 2017 m., bendros vidutinės draudžiamosios gyventojų pajamos paaugo dešimtadaliu, o pradelstų paskolų skaičiaus ir vertės dalis paskolų portfelyje sumažėjo visose paskolų kategorijose.

Daugiau nei 2 mėn. vėluojamų grąžinti paskolų dalis 2018 m. pagal vertę sudarė 2,1 proc., o pagal skaičių – 6,2 proc. visų paskolų. Abiem atvejais sunkiausiai gyventojams sekėsi laiku grąžinti vartojimo ir kitas (ne hipotekos) paskolas. Vidutinė 2018 m. suteiktų būsto paskolų suma sudarė 54 tūkst. Eur – 3,5 tūkst. Eur daugiau nei 2017 m., o vartojimo paskolų – 1,8 tūkst. Eur ir per metus padidėjo 275 Eur. Vertinant paskolų trukmę, vidutinis svertinis 2018 m., palyginti su 2017 m., suteiktų naujų hipotekos paskolų grąžinimo laikotarpis pailgėjo pusmečiu ir sudarė 25 m., o vartojimo kreditų – 4 m. ir 1 mėn. Lietuvos banko duomenimis, 2018 m. pabaigoje paskolų turinčių namų ūkių buvo 615 tūkst. (1,4 mln. gyventojų).

2018 m. paskolų turinčių namų ūkių finansinės būklės apžvalga