„Jaučiamės privilegijuoti dirbdami pirmajame Vilniaus dangoraižyje, kultūros paveldo sąraše esančiame 11 tūkst. kv. m dydžio pastate. Tačiau, kaip administracinis pastatas jis nėra efektyvus – jo išlaikymas kainuoja pusantro milijono eurų per metus, o dirbti jame nėra itin patogu, – pranešime cituojamas LTG generalinis direktorius Mantas Bartuška. – Šiuolaikiškos bendrovės poreikiams jis jau nėra tinkamas, tačiau neoklasicizmo epochos pastatas galėtų puikiai tarnauti kaip viešbutis ar kitas visuomenei atviras objektas“.

Efektyviai išnaudojant turimus pastatus ir išsikėlus iš Mindaugo g. 12, metiniai sutaupymai viršys 700 tūkst. eurų. 

Kelsis arčiau traukinių

Mindaugo g. 12 esantis pastatas nėra patogi vieta dirbti. LTG darbuotojams ten trūksta susirinkimo kambarių, o nepaisant didelio bendrojo ploto, darbo vietos ten ankštos ir nepatogios. Pastatui reikai remonto. 

LTG grupė kelsis arčiau traukinių – į kitus bendrovės pastatus, esančius arčiau Vilniaus geležinkelio stoties.

LTG grupės įsikūrimas Vilniaus geležinkelio stoties teritorijoje, visiškai šalia Vilniaus senamiesčio, bus reikšmingas postūmis bendrovės inicijuotam teritorijos pertvarkos projektui „Vilnius Connect“, kurio tikslas įkurti daugiafunkcį mobilumo, verslo ir laisvalaikio centrą. Šie pokyčiai numatyti tarp Geležinkelio ir Pelesos gatvių esančioje daugiau kaip 20 hektarų ploto teritorijoje. Šiuo metu yra vertinamos trys galimos teritorijos transformacijos alternatyvos, jų įtaka aplinkai gamtosauginiais, ekonominiais, socialinės gerovės ir kultūriniais aspektais.

Biurams, kaip praneša LTG, bus naudojami aplink stotį esantys statiniai – administracinės paskirties pastatas Pelesos g. 10, Eismo valdymo centras Geležinkelio g. 2, taip pat ir kiti greta esantys pastatai. Keleivių pervežimo bendrovė „LTG Link“ persikels į Vilniaus geležinkelio stoties centrinį pastatą, o „LTG Infra“ – į greta esantį Eismo valdymo centrą.

Planuojama, kad daliai komandų reikės nuomoti plotą ir rinkoje, o pirmieji į nuomojamas patalpas išsikels bendrovės informacinių technologijų cento „LTG Digital“ specialistai, kuriems jau ruošiamas biuras Ukmergės gatvėje esančiame „U29“ verslo centre.

Pandemijos laikotarpis, sukėlęs nemažai iššūkių visai šaliai, taip pat ir LTG grupės verslams, davė ir vertingų pamokų. Darbuotojai dirbo iš namų, efektyviai išnaudojo nuotolinio darbo įrankius ir pasiekė puikių rezultatų. Tai leido suprasti, kad mažų kabinetų ir ilgų koridorių epocha „Lietuvos geležinkeliuose“ baigėsi.

Pasak LTG vadovo Manto Bartuškos, „rūmai“ Vilniaus centre yra tapę ir „valstybės valstybėje“ simboliu, o pristačius naują „Lietuvos geležinkelių“ ir visos LTG grupės įvaizdį, reikia tvirtai žengti į ateitį ir kurti šiuolaikišką bei efektyviai valdomą verslą.

„Visa LTG vadovų komanda norėjo keltis arčiau traukinių - būti arčiau mašinistų, kasininkų, konduktorių ir visų kitų mūsų darbuotojų. Būsime pirmieji persikėlę į stoties rajoną, kuris greitu metu patirs didžiulį virsmą – vystomas „Vilnius Connect“ projektas, judame pirmyn su planu iškelti gamybines patalpas, taip pat, artimoje perspektyvoje į Vilnių atvyks „Rail Baltica“. Visi šie veiksmai pozityviai keis stoties vaizdą“, – cituojamas bendrovės vadovas.

Naujo standarto biuruose bus numatytos ir dinaminės darbo vietos, kuriose darbuotis galės iš visos Lietuvos atvykę LTG grupės įmonių darbuotojai, tad patogias vietas dirbti bus itin paprasta. Pirmasis naujo standarto biuras bus įrengtas Pelesos g. 10 esančiame pastate.

Mindaugo 12

Geležinkelių administracinį pastatą Mindaugo g. 12 projektavo Lenkijoje gimęs ir Vilniuje gyvenęs architektas Tadeušas Rostvorovskis. 20 a. pr. iškilusiame pastate veikė Polesės geležinkelio valdyba. Šis geležinkelio ruožas, driekęsis nuo Vilniaus iki Oriolo gubernijos, buvo tiesiamas tenkinti Rusijos kariuomenės poreikius.

Šis pastatas tuo metu buvo itin modernus ir didingas – to meto „dangoraižis“ gerai matomas įvairiose Vilniaus panoramose. 1914 m. čia buvo įrengti net du telefono aparatai. Šis administracinės paskirties statinys visais laikais tarnavo geležinkelių interesams. Jame dirbo įvairios Vilniaus krašto geležinkelius valdžiusios direkcijos – tarpukaryje Lenkijos geležinkelių administracija, karo metu Vokiečių administracija, o sovietmečiu čia įsikūrė Sovietų geležinkelių administracija.