Verslininkas pareikalavo atspaudo, kaip įmonės patikimumo įrodymo

Portalo www.statybunaujienos.lt redakcijai žinomas konkretus atvejis, susijęs su atspaudo naudojimu arba veikimo be jo. Dvi verslo įmonės susitarė dėl paslaugos. Vienai iš šalių paslaugą atlikus, antrajai buvo nusiųsta sutartis be antspaudo. Vietoj jos buvo parašytos raidės B.A., reiškiančios, kad įmonė veikia be antspaudo. Reakcija buvo greita. Pirmoji sutarties šalis, t. y. pirkusi paslaugą, paskambino paslaugos teikėjui ir pareikalavo antspaudo. Nors paslaugos teikėjas paaiškino, kad tokio daikto neturi, nes Lietuvoje galioja abi formos – su antspaudu ir be jo, – pirmoji šalis pareikalavo, kad paslaugos teikėjo vadovas indentifikuotų savo asmenybę, parašydamas įgaliojimą. 

Situacija turėjo būti tokia: įmonės, veikiančios be atspaudo, vadovas privaląs parašyti įgaliojimą ar patvirtinimą, kad vadovas tikrai yra vadovas. Tik kaip patvirtinti? Vėl vadovas turėtų pasirašyti ir prirašyti – B.A. Pagaliau verslininkas, reikalavęs antspaudo, paaiškino, kad paslaugos teikėjo įmonė yra nepatikima, vienadienė, nes veikia be antspaudo. Nors dėl suteiktos paslaugos jis pastabų neturėjo, bet pareiškė, kad su įmone, kuri neturi antspaudo, jis nenorįs turėti reikalų.

„Dėl šventos ramybės“

„Dėl šventos ramybės – antspaudą naudojame, nes taupome laiką, nors visi suvokia, kad daugeliu atveju jis yra visiškai nereikalingas“, – sako Artūras Barysas, UAB „Ruukki Lietuva“ projektinių pardavimų ir gamybos direktorius. Tarptautinėje erdvėje veikiančios įmonės vadovas skaičiuoja, kad geriau turėti antspaudą, negu, nuvykus kur į regioną, pusę dienos įrodinėti, kad parašas yra svarbiausias ir registrų centras tvirtiną ne atspaudą, o parašą.

„Turime antspaudą nuo senų laikų ir naudojame. O užsieniečiams jo nereikia“, – sako A. Barysas.

SSAB, kuriai priklauso UAB „Ruukki Lietuva“, centrinė būstinė įsikūrusi Stokholme, Švedijoje. SSAB turi pasidariusi antspaudą specialiai tai Europos daliai, kurioje buvo įprasta naudoti antspaudą, bet kitos kultūros šalyse jo nenaudoja. Kaip sako A. Barysas, „dėl šventos ramybės“. Paklaustas, kaip užsienio partneriai vertina tokį sovietmečio reliktą, A. Barysas sako, jog šie žiūri atlaidžiai, nes antspaudas yra tik maža biurokratija, palyginus su verslo (ne)kultūra, kai nesilaikoma žodžio. „Uždėjai atspaudą ir visiems ramu“, – sako verslininkas.

Tą patį tvirtina ir Vaidas Vičius, UAB „STATICUS“ rinkodaros ir komunikacijos vadovas. Bendrovė, veikianti Švedijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, taip pat turi antspaudą, kuri naudoja tik Lietuvoje, nes niekur daugiau jo nereikia.

Verslas neturi laiko įrodinėti nei biurokratams, nei paprastai provincijoje veikiantiems verslininkams, kad antspaudas nėra privalomas. Todėl bendrovės, veikiančios Europoje, Skandinavijoje, antspaudus pasigamina „dėl šventos ramybės“, dėl sovietinio mentaliteto verslo partnerių. Jie sutinka, kad neoru pataikauti tiems, kurie gyvena aname laikmetyje.

Kaip sako A. Barysas, UAB „Ruukki Lietuva“ projektinių pardavimų ir gamybos direktorius, tuo turėti užsiimti valstybinės institucijos, aktyviau keisdamos verslo požiūrį. 

Dokumentas be antspaudo yra tiek pat galiojantis, kiek ir dokumentas su antspaudu

„Civilinis kodeksas numato, jog dokumentas privalo būti patvirtintas juridinio asmens antspaudu tik tais atvejais, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose“, – paaiškino advokatų kontoros TRINITI partneris, NT ir statybos praktikos grupės vadovas Vytautas Kalmatavičius. Vadinasi, apsispręsti dėl antspaudo naudojimo ar jo nenaudojimo paliekama kiekvienai įmonei individualiai, o dokumentas be antspaudo (tik su parašu) yra tiek pat galiojantis ir saistantis, kiek dokumentas su antspaudu. 

Taigi jei įmonės steigimo dokumentuose nenumatytas antspaudas, antspaudo galima nenaudoti. Siekiant išvengti dokumentų galiojimo klausimų, sako V. Kalmatvaičius, rekomenduotina, gavus dokumentą, aiškiai nurodyti, kad įmonė neturi antspaudo.

Antspaudai vis dar privalomi institucijoms, kurios vykdo valstybės ar savivaldybių funkcijas (teismams, ministerijoms ir pan.), taip pat antstolių bei notarų veikloje.