Už ką sulaukėte įvertinimo?

Konkurso „Lietuvos metų gaminys 2014“ ekspertai atkreipė dėmesį į bendrą „Vilniaus energijos“ ir Lietuvos energetikos instituto projektą, kuris leido sumažinti taršą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr. 2.

Darbus pradėjome po to, kai 2010 metų pabaigoje buvo sugriežtinti ES direktyvų reikalavimai teršalų koncentracijoms degimo produktuose. Azoto oksidų (NO)x norma sugriežtėjo net tris kartus – nuo 300 iki 100 mg/Nm³.

Taigi „Vilniaus energijos“ darbuotojai kartu su Lietuvos energetikos instituto Degimo procesų laboratorija ėmėsi ieškoti efektyvių sprendimų. Pagal instituto parengtą techninį projektą antroje Vilniaus elektrinėje buvo įrengta dūmų recirkuliacijos sistema, leidusi sumažinti azotų oksidus. Taip pat įdiegtas automatinis katilo valdymas – optimizuotas degimo procesas, pašalintas žmogaus klaidos faktorius, padidintas katilo darbo patikimumas ir saugumas.

Įdiegę šias naujoves, optimizavome procesą ir sumažinome emisijų dydį iki direktyvos reikalavimų.

Tai – ne pirmasis įmonės projektas, leidžiantis vilniečiams kvėpuoti švaresniu oru?

Toli gražu. Nuo pat savo darbo pradžios Vilniuje laikomės aktyvios taršos mažinimo politikos. Aplinkai daromą neigiamą poveikį mažiname taikydami pažangias šilumos ir elektros energijos gamybos technologijas bei modernizuodami perdavimo tinklus.

Vilniečiams švaresnį orą garantuojanti rekonstrukcija įgyvendinta ir termofikacinėje elektrinėje Nr. 3 (E-3). Čia įdiegėme modernius degiklius ir sistemas, leidusias NOx ir CO emisijas sumažinti penkiasdešimt procentų.

Visų „Vilniaus energijos“ elektrinių ir katilinių aplinkosaugos ir vadybos sistema pripažinta atitinkanti tarptautinio aplinkosaugos standarto ISO 14001:2005 reikalavimus. Ši vadybos sistema užtikrina ne tik taršos bendrovėje prevenciją, bet ir nuolatinį aplinkos apsaugos situacijos gerinimą.

2008 metais bendrovei įteikta speciali Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo padėka ir „Krištolinio kamino“ apdovanojimas už absoliutų taršos sumažinimą, įvertinus gamybos pokyčius 2005-2007 metais.

Biokuro įrenginių diegimas taip pat priskiriamas prie taršos mažinimo projektų...

Be jokios abejonės. Aplinkai draugiškas atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje – šiuo metu aktualiausia energetikos kryptis visame pasaulyje.

Įgyvendinti biokuro projektai Vilniuje neša trigubą naudą – leidžia mažinti užterštumą, didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę nuo importuojamų dujų ir pigina šilumos energiją. Kitaip tariant, biokuro naudojimo plėtra leidžia siekti pagrindinių „Vilniaus energijos“ tikslų.

Galiu pasidžiaugti, kad 2014-ųjų vasarą pirmą kartą istorijoje karštas vanduo Vilniuje buvo pradėtas gaminti vartojant išimtinai vietinį biokurą. Bendrovei atsisakius gamtinių dujų ne šildymo sezono metu, šilumos kaina sumažėjo net 23 procentais – nuo 23,92 ct/kWh be PVM iki 18,48 ct/kWh be PVM.

Dar 2006 metais apie 40 milijonų litų investavome į didžiausio Lietuvoje kogeneracinio katilo, kūrenamo biokuru, statybas. 2006 metais pradėjus veikti 60 MW galios katilinei, „Vilniaus energija“ dujų suvartojimą sumažino septyniais procentais per metus. Biokuro katilinė yra pajėgi pagaminti devynis procentus sostinei tiekiamos šilumos energijos ir penkiasdešimt procentų karšto vandens – ne šildymo sezono metu.

Vėliau biokuro vartojimui buvo pritaikyta ir Naujosios Vilnios rajoninė katilinė, kurioje šiandien pagaminami keturi procentai Vilniui tiekiamos šilumos. ES Sanglaudos fondo paremtas katilinės modernizavimo projektas iš viso pareikalavo 15,3 milijono litų investicijų.

Dar 2010 metais esame parengę projektą, kuris įgalintų iš biokuro pagaminti apie šešiasdešimt procentų visos miestui tiekiamos šilumos.

Deja, žalios šviesos šiam projektui iki šiol neuždegė nei Vilniaus savivaldybė, nei valstybė.

Teko girdėti, kad „Vilniaus energija“ ne tik saugo, bet ir tvarko miesto aplinką?

Aplinką saugome ne tik diegdami naujoves, leidžiančias mažinti mūsų įrenginių keliamą taršą. Raginame klientus vietoje popierinių sąskaitų rinktis elektronines ir taip saugoti Lietuvos miškus.

Beje, šiuo metu jau virš devyniasdešimt tūkstančių mūsų klientų naudojasi elektroninio aptarnavimo centro internete paslaugomis. Apie šešiasdešimt tūkstančių klientų atsisakė popierinių sąskaitų ir pasirinko elektronines.

Šį tą gero nuveikiame ir savo pačių rankomis. Prieš kelerius bendrovės viduje gimė graži, aplinkai draugiška iniciatyva. Darbuotojai pasodino vieną hektarą miško – apie septynis tūkstančius medžių – Varėnos rajone. Šis ritualas tapo kasmetiniu – sodinimo darbų imamės kiekvieną pavasarį.

Nuo 2010-ųjų kiekvieną pavasarį skelbiame aplinkos švarinimo akciją simboliniu „Šluotos“ vardu ir išsiruošiame tvarkyti Vilniaus aplinkos. Per ketverius metus surinkome apie keturiasdešimt tonų padangų, apie devyniolika tonų buitinių atliekų, virš trisdešimt tonų statybinių atliekų.