„Šiais metais tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmiškos. Viena vertus, BVP augimas sulėtėjo nuo 2,4 proc. metų pradžioje iki vos 1,7 proc. metų gale, kas lėmė, jog Lietuva iškrito iš sparčiausiai augančių ES ekonomikų dešimtuko. Kita vertus, nemažai ekonominių rodiklių demonstruoja tvarius ir gana sparčius ekonomikos augimo tempus“, – teigia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis.

Netekimus NVS rinkose kompensuoja augantis eksportas į naujas rinkas

„Pozityvi verslo investicijų dinamika buvo vienas iš veiksnių, leidusių pramonei išlaikyti gamybos apimčių augimą: šiemet apdirbamosios pramonės (be naftos produktų) gamybos apimtys padidėjo 4,8 proc., prie ko stipriai prisidėjo didėjęs lietuviškos kilmės prekių eksportas. 2016 m. jis išaugo 3,4 proc., arba 260 mln. eurų”, – pažymi R. Dargis.

Eksporto rodikliai rodo, kad kol kas Lietuvos eksportuotojai sėkmingai įveikia iššūkius: nestabilumą pasaulio ekonomikoje, išaugusį geopolitinį neapibrėžtumą, sparčiai kylančius darbo kaštus. Kaip ir pernai, šiemet eksporto užsakymai daugiausia vedė į Skandinavijos regioną, kur eksporto apimtys išaugo 144 mln. eurų. Šiemet džiugina ir eksporto rezultatai į naujas rinkas: eksportas į Azijos rinką išaugo beveik 50 proc., arba 72,5 mln. eurų, o eksportas į JAV padidėjo trečdaliu, arba 71 mln. eurų.

Tiesa, šiemet eksporto prieaugis į naujas rinkas buvo nepakankamai sisteminis – pernelyg dažnai užsakymų padidėjimą lėmė vienkartiniai veiksniai ir labai segmentinės kategorijos. Tuo tarpu eksporto srautai į Rusiją ir NVS rinką ir toliau mažėjo – Lietuvos eksporto netekimai NVS rinkoje šiemet siekė apie 50 mln. eurų – pusę šios sumos sudaro sumenkęs eksportas vien į Rusijos rinką.

Vidaus vartojimas prisideda prie gamybos apimčių didėjimo

Šiemet vidaus vartojimas augo gerokai sparčiau (6 proc.) nei eksportas (3,4 proc.). Nors pramonė užsakymų atžvilgiu labiau priklauso nuo užsienio rinkų (pramonės įmonės vidutiniškai eksportuoja apie 70 proc. pagamintos produkcijos), tačiau spartus vidaus vartojimo augimas gamybininkams taip pat padėjo padidinti gamybos apimtis.

Nepaisant geopolitinių iššūkių, šiemet įmonės pasiekė itin aukštus pajėgumų panaudojimo rodiklius, kurie šių metų pabaigoje sudarė 76,6 proc. Tai – geriausias rezultatas po 2009 m. ekonominės krizės, rodantis, kad netolimoje ateityje įmonių investicijos į gamybinių pajėgumų didinimą bei plėtrą augs.

2016 metais pramonė gyveno ženkliai brangstančios darbo jėgos nuotaikomis, ką patvirtina ir Statistikos departamento duomenys – šiemet realusis darbo užmokestis pramonėje dėl išaugusių gamybos apimčių bei kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo didėjo sparčiau nei visoje šalies ekonomikoje ir sudarė 9 proc.

„Nepaisant sparčiai brangstančios darbo jėgos, gamintojai kol kas stabiliai vertina savo galimybes konkuruoti išorės rinkose. Šiuo metu išsaugoti konkurencingumą padeda didesnės įmonių investicijos į produktyvumo didinimą bei technologijų atnaujinimą“, – teigia LPK prezidentas.

Darbo užmokestis ir užimtumas išliks pramonės įmonių galvos skausmu

Šiemet įmonės atsargiai vertino savo galimybes didinti darbuotojų skaičių. Įtakos tam turėjo opi darbuotojų trūkumo problema – pvz., per pastaruosius penkerius metus laisvų darbo vietų skaičius pramonėje išaugo 36 proc., o faktiškai užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 16 proc.

Tačiau atsargias verslo nuotaikas dėl naujų darbo vietų kūrimo lėmė ir ženkliai padidėjęs neapibrėžtumas – tiek šalies viduje (atidėtas naujojo Darbo kodekso įsigaliojimas, Seimo rinkimai), tiek ir išorėje („Brexit“, politinė įtampa ES ir JAV, išaugusios grėsmės pasaulio ekonomikos augimui).

LPK prezidento teigimu, pramonės įmonės į 2017 metus žvelgia su atsargiu optimizmu.

Tebesitęsianti investicijų plėtra leistų tikėtis, kad 2017 m. pirmąjį pusmetį gamybos ir eksporto užsakymų apimtys ir toliau augs. Tačiau kitų metų antrojo pusmečio rezultatus prognozuoti yra itin sunku, nes jiems įtaką darys geopolitinės rizikos Europoje, JAV ir kitose rinkose.