2024 vasario 25 d. sekmadienis, 0:02
Reklama  |  facebook

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija: „Tenka abejoti „laukinės“ konkurencijos tvarumu uždaroje šilumos gamybos rinkoje“

2019-01-22 12:03
Pastaraisiais mėnesiais vyksta aktyvios diskusijos dėl konkurencijos perspektyvų Lietuvos šilumos ūkyje ir jos galimo poveikio centralizuotam šilumos tiekimui. Diskusijos kilo dėl to, kad nuo šių metų pradžios Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė naują šilumos supirkimo tvarką, kuri neva turėtų įgyvendinti „lygiavertę“ konkurenciją tarp visų šilumos gamintojų.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (VILNIAUS ENERGIJA) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
LŠTA (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija),
Kaip skelbia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, „naujoji konkurencija „pilnaisiais kaštais“ yra gana sudėtinga, o ją gina ir viešai garbina tik stambūs investuotojai, pasisamdę „nepriklausomus“ ekspertus, tad būtina šilumos vartotojams ją detaliau paaiškinti ir atkreipti dėmesį į galimas grėsmes. Būtina panagrinėti nors ekonominius aspektus, jau nekalbant apie neatsakingos ir nieko neįpareigojančios konkurencijos keliamas rizikas techniniam šilumos tiekimo patikimumui.“

Ar yra prielaidos realiai konkurencijai žiemos mėnesiais?

Šiuo metu Lietuvos šilumos ūkyje pigiai šilumą gali gaminti tik biokurą arba atliekas naudojančios katilinės ar elektrinės. Jos yra dviejų rūšių: valdomos veiklą pagal licenciją vykdančių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių arba priklauso iš esmės nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG). Jei pirmieji yra atsakingi už visą šilumos tiekimo procesą, tai antrieji tik už savo pelną.

Kaip žinia, dideli šilumos poreikiai Lietuvoje yra tik maždaug 4-5 mėnesius. Deja, šiuo laikotarpiu nei viename Lietuvos mieste realios konkurencijos tarp minėtų katilinių nėra ir jos šilumą gali laisvai parduoti už dujinių katilų gaminamos šilumos kainą. Pastarųjų kiekviename mieste yra daug, tačiau jų gaminama šiluma gerokai brangesnė, tad jie dažnai tiesiog stovi be darbo, skelbia Asociacija.
Žiemą šilumos poreikis daug didesnis negu yra konkurencingų gamintojų. Pavyzdžiui, Vilniuje šildymo metu šiluminės galios poreikis iki 1000 MW, o biokuro katilinių bendra galia tik 200 MW. Kaune, kur skelbiama, kad jau perinvestuota į biokuro katilines, šalčiausiais mėnesiais šilumos poreikis iki 450 MW, o esamų konkuruojančių šaltinių bendra galia neviršija 300 MW. Kituose miestuose konkuruojančių šaltinių dalis dar mažesnė. Tai reiškia, kad konkuruojančios katilinės, jeigu nebūtų jokio reguliavimo, tiesiog galėtų pasiimti dujinių katilų gamybos kainą ir tiek.

Pirmųjų aukcionų pagal naująją tvarką rezultatai patvirtino, kad NŠG siūlo šilumą už kainą, tik keliais procentais mažesnę, negu paties šilumos tiekėjo dujiniais katilais gaminama šiluma ir kurios yra kiek nori. Tačiau šilumos vartotojams iš tokios „konkurencijos“ naudos nedaug. Koks jiems skirtumas – mokėti už dujas ar už biokurą, jei kaina beveik nesiskiria.

Dėl nepatikimo ir neprognozuojamo NŠG darbo (bet kada gali nutraukti veiklą) šilumos tiekėjas turi išlaikyti savo dubliuojančius įrenginius, užsisakyti gamtinių dujų galingumą, laikyti parengtą personalą ir t.t., kad bet kada galėtų paleisti ir dujinius katilus. Visa tai kainuoja, tačiau aukciono suvestinėse to nesimato.

Daugelyje Lietuvos miestų šalia CŠT įmonių „už tvoros“ veikia vienas ar keli NŠG šaltiniai. Jeigu jis mažas, tai tiesiog gamina šilumą „per plauką“ pigiau nei CŠT įmonė, o jeigu didelis (pavyzdžiui, Kėdainiuose, Kupiškyje), tai jis iš esmės naujas monopolininkas ir jį reikia reguliuoti, kad nepiktnaudžiautų savo padėtimi. Net jeigu uždaroje CŠT sistemoje atsirastų keli lygiaverčiai konkurentai, bet dalis jų pasitrauktų (subankrutuotų dėl konkurencijos) – ar dėl to sumažės likusiųjų gaminamos šilumos kaina?

Todėl tenka abejoti „laukinės“ konkurencijos tvarumu uždaroje šilumos gamybos rinkoje, kur nėra kitų pajamų, o konkurentų skaičius labai ribotas.

Skelbiama „konkurencija“, tačiau faktiškai reguliuojama

„VKEKK suprasdama, kad realios konkurencijos žiemos mėnesiais nėra, įvedė bet kuriai biokuro katilinei šilumos kainų apribojimą. Kiekvienam miestui šildymo sezonui nustatoma gaminamos šilumos kainų „kepurė“, kurios negali viršyti. Tai šilumos gamybos palyginamosios sąnaudos, kurias Baltpool skelbia kiekvienam miestui, kur veikia NŠG. Tačiau ši „kepurė“ paskaičiuota kaip naujos biokuro katilinės gaminamos šilumos kaina, taip, kad per 5 mėnesius susirinktum jos išlaikymui visas sąnaudas. Tačiau Lietuvos miestuose daug katilinių, kurios iš dalies ar net visiškai atsipirkę, O čia joms siūloma toliau gaminti šilumą, be realios konkurencijos, gaunant kainą kaip naujos katilinės, įskaičiuojant nusidėvėjimo sąnaudas, pelną, paskaičiuotą kaip dalį naujos katilinės kainos ir t.t. O ką kalbėti apie NŠG, kurių šiluma yra atliekinė. Pavyzdžiui, tiesiog būtų išmesta į aplinką gaminant elektrą arba susidaranti pramonės įmonėse. Taip sukurtos sąlygos seniau pastatytoms katilinėms ir elektrinėms uždirbti labai gerus pelnus. Suprantama, todėl senieji investuotojai (NŠG) gina šią tvarką, prisidengdami gražiais konkurencijos lozungais. Juk už galutinę šilumos kainą atsakingas tik šilumos tiekėjas, o pelnas daug svarbiau, negu šilumos kainų lygis“, skelbia Asociaicija.

Tai iliustruoja naujos „konkurencijos“ pavyzdžiai – aukciono rezultatai 2019 metų sausio ir vasario mėnesiams. Pavyzdžiui, Visagine NŠG pasiūlė tik 2-3 % mažiau, kaip kad leidžia reguliatoriaus nustatyta „kepurė“. Kituose miestuose biokuro katilinės siūlė kainą, labai artimą dujinių katilų kainoms. Kai kur dujiniai katilai pasirodė net pigesni už NŠG valdomas biokuro katilines, tačiau nesudalyvavo aukcione, nes mažai kas to tikėjosi.

Vieniems pelną ribos, kitiems ne

Žaidimo taisyklės pagal naująją tvarką palieka esminius skirtumus tarp konkuruojančių įmonių. Pavyzdžiui, nereguliuojami NŠG gali užsidirbti kiek nori pelno. Tuo tarpu žadama tikrinti ir riboti reguliuojamų įmonių metinį pelningumą. Jeigu taip reguliuojamas privatus subjektas, jo sąnaudas susekti ir sureguliuoti nėra taip paprasta, kaip parodė patirtis reguliuojant privačius operatorius. Tuo tarpu savivaldybės įmonė, kur žmonės dirba „už algą“ visada sukauptą reguliuojamą viršpelnį atiduoda šilumos vartotojams.

Kas gali paneigti, atkreipia dėmesį Asociaicija, kad dėl tokios tvarkos ir dėl naujų galimybių NŠG taps nereguliuojami. Tiesiog „susmulkės“, kad gauti neribojamą pelną. Dar geriau išstumti reguliuojamus CŠT šaltinius ir tuomet pelnas garantuotas.

Siūloma, kad visi konkuruojantys gamintojai mažintų šilumos kainas

Visi šilumos gamintojai, kurie mažina šilumos kainas, yra pageidaujami. Tačiau konkurencija turi atnešti šilumos vartotojams realią naudą ir tik už tai gauti pelno premiją. Pavyzdžiui, kam išlaikyti didžiulį kiekį dujinių katilų (pikinių ir rezervinių), nuolat mokėti už dujų prieinamumą, kaip yra šiandien, jeigu šalia yra NŠG katilinių. Pastarosios irgi turėtų garantuoti savo darbą, kaip būtinieji šilumos gamintojai, kad būtų galima sumažinti bendrąsias sąnaudas atsisakant perteklinių įrenginių.
Šilumos vartotojų dėka jau atsipirkusios NŠG katilinės turėtų tiems patiems vartotojams sukurti ekonominę naudą, o ne nuolat „uždarbiauti“ lyg ką tik pastatytos ir panašiai.

Deja, greito ir didelio pelno noras, neleidžia sutikti su bet kuriais bandymais suvienodinti konkurencijos sąlygas ir jas nukreipti vartotojų naudai. Akivaizdu, kad naujoji tvarka turi esminių trūkumų, nes yra orientuota į pelno generavimą, bet ne į ilgalaikį šilumos vartotojų poreikių tenkinimą, todėl turi būti tobulinama. 

Parengta pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimą

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2024-02-23 10:13
„Paraiškos užpildymo greitis bus esminis faktorius teikiant prašymą paramai saulės elektrinės įrengimui gauti. Pavyks sparčiausiems“, – sako Vaidas Brazinskas, vienos bendrovės atstovas.
nuotrauka
2024-02-23 09:14
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su VĮ Turto bankas laikinuoju vadovu Ernestu Česoku aptarė galimybes įmonės valdomuose statiniuose įrengti priedangas.
nuotrauka
2024-02-23 09:10
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) pasirašė sutartį su Ukrainos bendrove „Artificial Intelligence Map LLC“ (AIMap) dėl Bučos ir Borodyankos teritorijų fotografavimo dronais siekiant sukurti 3D miestų planavimo įrankį.
nuotrauka
2024-02-23 09:04
Pasibaigus žiemos priėmimui į profesines mokyklas, jose mokytis pradeda beveik tūkstantis naujų mokinių – mokymosi sutartis su 16 profesinio mokymo įstaigų pasirašė iš viso 995 mokiniai. Daugiausia jų rinkosi inžinerijos, sveikatos priežiūros sritis, beveik visi mokysis valstybės finansuojamose viet...
nuotrauka
2024-02-23 08:54
Apie nekilnojamojo turto vystytojų galimybes dalyvauti Vokietijos brigados karių ir jų šeimų apgyvendinimui skirtuose projektuose vasario 22d. kalbėta Krašto apsaugos ministerijoje ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) surengtame renginyje „Pramonės diena“. Renginio metu 19 NT ...
nuotrauka
2024-02-23 08:52
Kovo 1 d. gyventojai, ketinantys modernizuoti savo individualų gyvenamąjį namą, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Šiais metais iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos šiai priemonei skirta 22 mln. eurų. Iš viso iki 2...
nuotrauka
2024-02-23 06:33
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) kartu su Lietuvos architektų sąjunga (LAS) šių metų vasario 22 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) paskelbė tarptautinį atvirą architektūrinį konkursą, kurio tikslas – išrinkti geriausią architektūrinį pasiūlymą projektui „Ateities...
nuotrauka
2024-02-22 17:15
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), gavusi skundą, kad Švitrigailos g., Vilniuje, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame kultūros paveldo vietovėje, galbūt neteisėtai vykdomi darbai, atliko patikrinimą. Įtarimai pasitvirtino – ...
nuotrauka
2024-02-22 15:51
Klaipėdoje toliau ieškoma galimybių įrengti daugiau automobilių stovėjimo vietų. Pradėtas didžiulis projektas Kauno gatvės mikrorajone – įgyvendinus keturis smulkesnius projektus bus įrengtos 957 naujos parkavimo vietos.
nuotrauka
2024-02-22 11:01
Sostinės Viršuliškių g. 101 daugiabučio gaisrą tyrusi komisija jau baigė darbą ir pateikė išvadas bei rekomendacijas namo valdytojui. Pastatas šiuo metu avarinės būklės – ekspertai siūlo vidurinę nuo gaisro nukentėjusią daugiabučio dalį išardyti ir naujai atstatyti.
nuotrauka
2024-02-22 10:52
Mažiau pasiturintys Lietuvos gyventojai daugiau nei dvigubai dažniau linkę prognozuoti nekilnojamojo turto (NT) pabrangimą, palyginus su uždirbančiais daugiausiai, rodo „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas. Ko tikisi žmonės Lietuvoje ir ar iš tiesų reikėtų nerimauti dėl NT pabrangimo, pasakoja ...
nuotrauka
2024-02-22 10:12
Daugeliui neatskiriamas kiekvieno ryto įprotis yra mėgstamos kavos puodelis. Modernūs ir funkcionalūs kavos aparatai tapo patikimais pagalbininkais ruošiant šį nepakeičiamą ryto gėrimą. Visgi rytinis kavos ruošimo ritualas toks svarbus ne tik dėl rezultato, bet ir paties proceso. Kad jis būtų lengve...
nuotrauka
2024-02-22 09:17
Devintus metus „Skaitmeninė statyba“ drauge su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) organizuoja unikalų konkursą „Lietuvos BIM projektai“. Konkursu siekiama išrinkti geriausią šalies įmonių praktiką skaitmeninės statybos srityje – taikant statinio informacinio modeliavimo (BIM) technologijas ir me...
nuotrauka
2024-02-22 08:04
Advokatų kontora STRATEGUM dažnai susiduria su tokia Rangovo problema, todėl dalinasi bendra konsultacija, kurią parengė advokatė Giedrė Kačinskienė. Ekspertė apžvelgė esminę atliktų darbų akto reikšmę, skirtumus tarp Tarpinio ir Baigiamojo atliktų darbų akto, ir atsakė į klausimą, ką daryti Rangovu...
nuotrauka
2024-02-21 15:07
Antradienį, vasario 27 d., gyventojai sulauks naujo paramos kvietimo nuosavoms saulės elektrinėms iki 10 kW savo gyvenamajame būste įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Šiam kvietimui Energetikos ministerija skyrė 12 mln. Eur.
nuotrauka
2024-02-21 09:01
Vis dažniau, esant galimybei, tiek nekilnojamojo turto vystytojai, tiek ir patys gyventojai įrengia terasas ant stogo plokštumų ir tokiu būdu mėgaujasi papildomu plotu poilsiui ir pramogoms. Tačiau terasoms dėvintis iškyla ir klausimas, kas turi prisiimti terasos remonto kaštus, kadangi, viena vertu...
nuotrauka
2024-02-21 08:37
Pirmaujanti Latvijos medinių langų gamintoja „Arbo Windows" įsigijo vieną didžiausių Lietuvos medinių langų gamybos įmonių UAB „Arlanga Wood", kuri priklausė įmonių grupės „Arlanga Group" įkūrėjui Arūnui Mažoniui. Sandorį finansavo bankas „BluOr Bank" su Latvijos „Plėtros finansų įstaigos Altum" užt...
nuotrauka
2024-02-21 07:51
Lietuvos apeliacinis teismas patikslino pirmosios instancijos teismo nutartį ir konstatavo, kad civilinė byla pagal ieškovės Vyriausybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos, ieškinį atsakovams – „Veolia“ įmonių grupei, UAB „Icor“ ir su šiomis įmonėmis susijusiems asmenims Andriui Janukoniui, Lin...
nuotrauka
2024-02-20 15:21
Diskutuojant apie Šeškinės kalno transformaciją, kalba dažniausiai sukasi apie centrinę komplekso ašį – Nacionalinį stadioną. Tačiau tai tik vienas iš daugelio Daugiafunkciame komplekse numatytų statinių. Kartu su šiuo objektu atsiras ir tarptautinės kategorijos lengvosios atletikos stadionas, trys ...
nuotrauka
2024-02-20 14:49
Finansų ministerija ir Lietuvos bankas pristatė 2 siūlomas iniciatyvas – nekilnojamąjį turtą perkantiems su būsto paskola suteikti realią galimybę rinktis palūkanų normos rūšį, įpareigojant kredito įstaigas pateikti informaciją tiek apie fiksuotas, tiek ir apie kintamas palūkanų normas bei iki 1 eur...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos