2022 gegužės 28 d. šeštadienis, 3:28
Reklama  |  facebook

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija: „Tenka abejoti „laukinės“ konkurencijos tvarumu uždaroje šilumos gamybos rinkoje“

2019-01-22 12:03
Pastaraisiais mėnesiais vyksta aktyvios diskusijos dėl konkurencijos perspektyvų Lietuvos šilumos ūkyje ir jos galimo poveikio centralizuotam šilumos tiekimui. Diskusijos kilo dėl to, kad nuo šių metų pradžios Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė naują šilumos supirkimo tvarką, kuri neva turėtų įgyvendinti „lygiavertę“ konkurenciją tarp visų šilumos gamintojų.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (VILNIAUS ENERGIJA) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
LŠTA (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija),
Kaip skelbia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, „naujoji konkurencija „pilnaisiais kaštais“ yra gana sudėtinga, o ją gina ir viešai garbina tik stambūs investuotojai, pasisamdę „nepriklausomus“ ekspertus, tad būtina šilumos vartotojams ją detaliau paaiškinti ir atkreipti dėmesį į galimas grėsmes. Būtina panagrinėti nors ekonominius aspektus, jau nekalbant apie neatsakingos ir nieko neįpareigojančios konkurencijos keliamas rizikas techniniam šilumos tiekimo patikimumui.“

Ar yra prielaidos realiai konkurencijai žiemos mėnesiais?

Šiuo metu Lietuvos šilumos ūkyje pigiai šilumą gali gaminti tik biokurą arba atliekas naudojančios katilinės ar elektrinės. Jos yra dviejų rūšių: valdomos veiklą pagal licenciją vykdančių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių arba priklauso iš esmės nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG). Jei pirmieji yra atsakingi už visą šilumos tiekimo procesą, tai antrieji tik už savo pelną.

Kaip žinia, dideli šilumos poreikiai Lietuvoje yra tik maždaug 4-5 mėnesius. Deja, šiuo laikotarpiu nei viename Lietuvos mieste realios konkurencijos tarp minėtų katilinių nėra ir jos šilumą gali laisvai parduoti už dujinių katilų gaminamos šilumos kainą. Pastarųjų kiekviename mieste yra daug, tačiau jų gaminama šiluma gerokai brangesnė, tad jie dažnai tiesiog stovi be darbo, skelbia Asociacija.
Žiemą šilumos poreikis daug didesnis negu yra konkurencingų gamintojų. Pavyzdžiui, Vilniuje šildymo metu šiluminės galios poreikis iki 1000 MW, o biokuro katilinių bendra galia tik 200 MW. Kaune, kur skelbiama, kad jau perinvestuota į biokuro katilines, šalčiausiais mėnesiais šilumos poreikis iki 450 MW, o esamų konkuruojančių šaltinių bendra galia neviršija 300 MW. Kituose miestuose konkuruojančių šaltinių dalis dar mažesnė. Tai reiškia, kad konkuruojančios katilinės, jeigu nebūtų jokio reguliavimo, tiesiog galėtų pasiimti dujinių katilų gamybos kainą ir tiek.

Pirmųjų aukcionų pagal naująją tvarką rezultatai patvirtino, kad NŠG siūlo šilumą už kainą, tik keliais procentais mažesnę, negu paties šilumos tiekėjo dujiniais katilais gaminama šiluma ir kurios yra kiek nori. Tačiau šilumos vartotojams iš tokios „konkurencijos“ naudos nedaug. Koks jiems skirtumas – mokėti už dujas ar už biokurą, jei kaina beveik nesiskiria.

Dėl nepatikimo ir neprognozuojamo NŠG darbo (bet kada gali nutraukti veiklą) šilumos tiekėjas turi išlaikyti savo dubliuojančius įrenginius, užsisakyti gamtinių dujų galingumą, laikyti parengtą personalą ir t.t., kad bet kada galėtų paleisti ir dujinius katilus. Visa tai kainuoja, tačiau aukciono suvestinėse to nesimato.

Daugelyje Lietuvos miestų šalia CŠT įmonių „už tvoros“ veikia vienas ar keli NŠG šaltiniai. Jeigu jis mažas, tai tiesiog gamina šilumą „per plauką“ pigiau nei CŠT įmonė, o jeigu didelis (pavyzdžiui, Kėdainiuose, Kupiškyje), tai jis iš esmės naujas monopolininkas ir jį reikia reguliuoti, kad nepiktnaudžiautų savo padėtimi. Net jeigu uždaroje CŠT sistemoje atsirastų keli lygiaverčiai konkurentai, bet dalis jų pasitrauktų (subankrutuotų dėl konkurencijos) – ar dėl to sumažės likusiųjų gaminamos šilumos kaina?

Todėl tenka abejoti „laukinės“ konkurencijos tvarumu uždaroje šilumos gamybos rinkoje, kur nėra kitų pajamų, o konkurentų skaičius labai ribotas.

Skelbiama „konkurencija“, tačiau faktiškai reguliuojama

„VKEKK suprasdama, kad realios konkurencijos žiemos mėnesiais nėra, įvedė bet kuriai biokuro katilinei šilumos kainų apribojimą. Kiekvienam miestui šildymo sezonui nustatoma gaminamos šilumos kainų „kepurė“, kurios negali viršyti. Tai šilumos gamybos palyginamosios sąnaudos, kurias Baltpool skelbia kiekvienam miestui, kur veikia NŠG. Tačiau ši „kepurė“ paskaičiuota kaip naujos biokuro katilinės gaminamos šilumos kaina, taip, kad per 5 mėnesius susirinktum jos išlaikymui visas sąnaudas. Tačiau Lietuvos miestuose daug katilinių, kurios iš dalies ar net visiškai atsipirkę, O čia joms siūloma toliau gaminti šilumą, be realios konkurencijos, gaunant kainą kaip naujos katilinės, įskaičiuojant nusidėvėjimo sąnaudas, pelną, paskaičiuotą kaip dalį naujos katilinės kainos ir t.t. O ką kalbėti apie NŠG, kurių šiluma yra atliekinė. Pavyzdžiui, tiesiog būtų išmesta į aplinką gaminant elektrą arba susidaranti pramonės įmonėse. Taip sukurtos sąlygos seniau pastatytoms katilinėms ir elektrinėms uždirbti labai gerus pelnus. Suprantama, todėl senieji investuotojai (NŠG) gina šią tvarką, prisidengdami gražiais konkurencijos lozungais. Juk už galutinę šilumos kainą atsakingas tik šilumos tiekėjas, o pelnas daug svarbiau, negu šilumos kainų lygis“, skelbia Asociaicija.

Tai iliustruoja naujos „konkurencijos“ pavyzdžiai – aukciono rezultatai 2019 metų sausio ir vasario mėnesiams. Pavyzdžiui, Visagine NŠG pasiūlė tik 2-3 % mažiau, kaip kad leidžia reguliatoriaus nustatyta „kepurė“. Kituose miestuose biokuro katilinės siūlė kainą, labai artimą dujinių katilų kainoms. Kai kur dujiniai katilai pasirodė net pigesni už NŠG valdomas biokuro katilines, tačiau nesudalyvavo aukcione, nes mažai kas to tikėjosi.

Vieniems pelną ribos, kitiems ne

Žaidimo taisyklės pagal naująją tvarką palieka esminius skirtumus tarp konkuruojančių įmonių. Pavyzdžiui, nereguliuojami NŠG gali užsidirbti kiek nori pelno. Tuo tarpu žadama tikrinti ir riboti reguliuojamų įmonių metinį pelningumą. Jeigu taip reguliuojamas privatus subjektas, jo sąnaudas susekti ir sureguliuoti nėra taip paprasta, kaip parodė patirtis reguliuojant privačius operatorius. Tuo tarpu savivaldybės įmonė, kur žmonės dirba „už algą“ visada sukauptą reguliuojamą viršpelnį atiduoda šilumos vartotojams.

Kas gali paneigti, atkreipia dėmesį Asociaicija, kad dėl tokios tvarkos ir dėl naujų galimybių NŠG taps nereguliuojami. Tiesiog „susmulkės“, kad gauti neribojamą pelną. Dar geriau išstumti reguliuojamus CŠT šaltinius ir tuomet pelnas garantuotas.

Siūloma, kad visi konkuruojantys gamintojai mažintų šilumos kainas

Visi šilumos gamintojai, kurie mažina šilumos kainas, yra pageidaujami. Tačiau konkurencija turi atnešti šilumos vartotojams realią naudą ir tik už tai gauti pelno premiją. Pavyzdžiui, kam išlaikyti didžiulį kiekį dujinių katilų (pikinių ir rezervinių), nuolat mokėti už dujų prieinamumą, kaip yra šiandien, jeigu šalia yra NŠG katilinių. Pastarosios irgi turėtų garantuoti savo darbą, kaip būtinieji šilumos gamintojai, kad būtų galima sumažinti bendrąsias sąnaudas atsisakant perteklinių įrenginių.
Šilumos vartotojų dėka jau atsipirkusios NŠG katilinės turėtų tiems patiems vartotojams sukurti ekonominę naudą, o ne nuolat „uždarbiauti“ lyg ką tik pastatytos ir panašiai.

Deja, greito ir didelio pelno noras, neleidžia sutikti su bet kuriais bandymais suvienodinti konkurencijos sąlygas ir jas nukreipti vartotojų naudai. Akivaizdu, kad naujoji tvarka turi esminių trūkumų, nes yra orientuota į pelno generavimą, bet ne į ilgalaikį šilumos vartotojų poreikių tenkinimą, todėl turi būti tobulinama. 

Parengta pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimą

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-05-27 13:59
Rekonstruotas Druskininkų centre, vaizdingoje Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje esantis lenktas tiltelis ir jo prieigos.
nuotrauka
2022-05-27 10:47
Skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodą privalo turėti visi statybvietėje statybos darbus atliekantys asmenys: dirbantys pagal darbo sutartį ar vykdantys savarankišką veiklą, pagal civilinę sutartį dirbantys mažosios bendrijos vadovai, taip pat komandiruoti į Lietuvos Respubliką darbuotojai.
nuotrauka
2022-05-27 10:41
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
nuotrauka
2022-05-27 09:56
Vilniaus kolegija (VIKO) parduoda pastatą Vilniuje, Naugarduko g. 5. Už gautas lėšas planuojama įrengti biblioteką, chemijos laboratoriją ir atnaujinti bendrabutį. Vilniaus kolegija – kol kas vienintelė Lietuvos kolegija, gavusi tokį turto investavimo projektą. Nurodytą nekilnojamąjį turtą planuojam...
nuotrauka
2022-05-26 12:16
Europos Komisija pristatė pasiūlymą, kaip atnaujinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Jame numatytos priemonės, kurios leis sugriežtinti kontrolę ir sumažinti šių medžiagų emisijas. Nustatomas naujas reikalavimas ozono sluoksnį ardančias medžiagas surink...
nuotrauka
2022-05-25 11:21
Visi sutaria dėl skaitmenizacijos svarbos. Tačiau skaitmenizavimo sprendimų gausa, gairių trūkumas apsunkina įmonių skaitmeninę transformaciją. Užuot blaškiusis tarp skaitmeninių technologijų ir madų, verta susikoncentruoti į universalių skaitmenizacijos gebėjimų – augmentacijos, integracijos, anali...
nuotrauka
2022-05-24 10:26
Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos fiziniam asmeniui išduoto statybą Pajūrio regioninio parko teritorijoje leidusio dokumento panaikinimo ir neteisėtos statybos padarini...
nuotrauka
2022-05-24 09:46
Vilniaus miesto savivaldybė Aplinkos ministerijai siūlo peržiūrėti esamą renovacijos modelį, siekiant išspręsti dėl išaugusių statybos rangos darbų kainų stringančių konkursų problemą.
nuotrauka
2022-05-24 09:20
Pernai aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje mušė visus rekordus – žmonės graibstė būstus net „iš brėžinių“. Nors karas Ukrainoje, brangstančios statybinės medžiagos ir kalbos apie būtinybę kelti palūkanų maržas atvėsino įka-tusią rinką, naujų būstų poreikis didžiuosiuose miestuose vis dar išlieka d...
nuotrauka
2022-05-23 13:53
Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą RePowerEU, kuriame numato priemones, kaip pertvarkyti Europos energetikos sistemą, kad ji nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir po...
nuotrauka
2022-05-23 10:48
Europos investicijų bankas (EIB) suteikė bendrovei „Teltonika IoT Group“ 50 mln. eurų paskolą, kad ji paspartintų mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų veiklą belaidžių tinklų ir ryšių technologijų srityje. Be to, iš šių lėšų bus plečiamos ir atnaujinamos bendrovės gamybinės patalpos, kurios, kitai...
nuotrauka
2022-05-23 07:20
Šiaulių profesinio rengimo centro (Šiaulių PRC) Statybos skyriaus vedėja Jūratė Baltramaitytė cituoja Arthur Asho, kuris sako, kad „sėkmė yra ilga kelionė, o ne galutinis tikslas“. Todėl Statybos skyrius ne tik ieško efektyviausių mokymo ir mokymosi formų, būdų, bet ir kuria aplinką, kuri skatintų m...
nuotrauka
2022-05-23 06:01
Kyjivo priemiestį Borodianką vakar pasiekė pirmoji Vilniaus siunta su 6 tonomis stiklo paketų ir lakštų langams įstiklinti – juos per tris savaites, mero Remigijaus Šimašiaus pakviesti, sudovanojo gyventojai ir įmonės.
nuotrauka
2022-05-20 14:55
Panevėžio apygardos prokuratūra apgynė viešąjį interesą – patenkinus Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą civilinėje byloje, valstybės įmonės Ignalinos atominė elektrinė (toliau – IAE) turto pardavimo aukcionas ir su juo susiję sandoriai pripažinti negaliojančiais. Pritaikiu...
nuotrauka
2022-05-20 11:57
Lietuvos nacionalinis muziejus gegužės 19 d. pasirašė Gedimino kalno galutinio sutvarkymo darbų projektavimo paslaugų sutartį su metų pradžioje paskelbto atviro tarptautinio viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Maspro“. Šis Lietuvos nacionalinio muziejaus žingsnis išjudino teismo procesuose įstrigusį kaln...
nuotrauka
2022-05-20 09:33
Sparčiai augančios žaliavų kainos neaplenkė ir vėjo energetikos sektoriaus – dėl brangstančių metalų, kurie sudaro net 90 proc. vėjo jėgainių turbinų, kyla ir pačių jėgainių kainos. Tačiau tai ne vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria vėjo elektrinių parkų vystytojai – dėl tiekimo sutrikimų nauji ...
nuotrauka
2022-05-20 09:17
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 km iki 79 km rekonstravimo darbams. Planuojama, kad sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu būtų sudaryta šių metų III ketvirt...
nuotrauka
2022-05-19 12:30
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrai (MITA) tapus Inovacijų agentūros dalimi, į naująją struktūrą jau perkelta dalis verslo inovacijas skatinančių paslaugų. Inovacijų agentūroje nuo šiol veikia „Smart InoTech pramonei“, „InterInoLT“ ir „TechHub“ projektai, agentūra yra atsakinga už veiklas, s...
nuotrauka
2022-05-19 06:39
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) jau pateikė pirmuosius pasiūlymus rangovams, kurie kreipėsi dėl sudarytų sutarčių kainų perskaičiavimo.
nuotrauka
2022-05-18 16:35
Įsigalioja išimtys, numatančios, kad iki 2023 m. sausio 1 d. neturintis darniųjų techninių specifikacijų dviejų rūšių armatūrinis plienas – suvirinamasis ir iš anksto įtempiamas – gali būti tiekiami Lietuvos rinkai jų nesertifikuojant Lietuvos sertifikavimo įstaigoje. Tačiau šie produktai turi būti ...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...