2023 gegužės 29 d. pirmadienis, 17:46
Reklama  |  facebook

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija: „Tenka abejoti „laukinės“ konkurencijos tvarumu uždaroje šilumos gamybos rinkoje“

2019-01-22 12:03
Pastaraisiais mėnesiais vyksta aktyvios diskusijos dėl konkurencijos perspektyvų Lietuvos šilumos ūkyje ir jos galimo poveikio centralizuotam šilumos tiekimui. Diskusijos kilo dėl to, kad nuo šių metų pradžios Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) nustatė naują šilumos supirkimo tvarką, kuri neva turėtų įgyvendinti „lygiavertę“ konkurenciją tarp visų šilumos gamintojų.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (VILNIAUS ENERGIJA) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
LŠTA (Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija),
Kaip skelbia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, „naujoji konkurencija „pilnaisiais kaštais“ yra gana sudėtinga, o ją gina ir viešai garbina tik stambūs investuotojai, pasisamdę „nepriklausomus“ ekspertus, tad būtina šilumos vartotojams ją detaliau paaiškinti ir atkreipti dėmesį į galimas grėsmes. Būtina panagrinėti nors ekonominius aspektus, jau nekalbant apie neatsakingos ir nieko neįpareigojančios konkurencijos keliamas rizikas techniniam šilumos tiekimo patikimumui.“

Ar yra prielaidos realiai konkurencijai žiemos mėnesiais?

Šiuo metu Lietuvos šilumos ūkyje pigiai šilumą gali gaminti tik biokurą arba atliekas naudojančios katilinės ar elektrinės. Jos yra dviejų rūšių: valdomos veiklą pagal licenciją vykdančių centralizuoto šilumos tiekimo (CŠT) įmonių arba priklauso iš esmės nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos gamintojams (NŠG). Jei pirmieji yra atsakingi už visą šilumos tiekimo procesą, tai antrieji tik už savo pelną.

Kaip žinia, dideli šilumos poreikiai Lietuvoje yra tik maždaug 4-5 mėnesius. Deja, šiuo laikotarpiu nei viename Lietuvos mieste realios konkurencijos tarp minėtų katilinių nėra ir jos šilumą gali laisvai parduoti už dujinių katilų gaminamos šilumos kainą. Pastarųjų kiekviename mieste yra daug, tačiau jų gaminama šiluma gerokai brangesnė, tad jie dažnai tiesiog stovi be darbo, skelbia Asociacija.
Žiemą šilumos poreikis daug didesnis negu yra konkurencingų gamintojų. Pavyzdžiui, Vilniuje šildymo metu šiluminės galios poreikis iki 1000 MW, o biokuro katilinių bendra galia tik 200 MW. Kaune, kur skelbiama, kad jau perinvestuota į biokuro katilines, šalčiausiais mėnesiais šilumos poreikis iki 450 MW, o esamų konkuruojančių šaltinių bendra galia neviršija 300 MW. Kituose miestuose konkuruojančių šaltinių dalis dar mažesnė. Tai reiškia, kad konkuruojančios katilinės, jeigu nebūtų jokio reguliavimo, tiesiog galėtų pasiimti dujinių katilų gamybos kainą ir tiek.

Pirmųjų aukcionų pagal naująją tvarką rezultatai patvirtino, kad NŠG siūlo šilumą už kainą, tik keliais procentais mažesnę, negu paties šilumos tiekėjo dujiniais katilais gaminama šiluma ir kurios yra kiek nori. Tačiau šilumos vartotojams iš tokios „konkurencijos“ naudos nedaug. Koks jiems skirtumas – mokėti už dujas ar už biokurą, jei kaina beveik nesiskiria.

Dėl nepatikimo ir neprognozuojamo NŠG darbo (bet kada gali nutraukti veiklą) šilumos tiekėjas turi išlaikyti savo dubliuojančius įrenginius, užsisakyti gamtinių dujų galingumą, laikyti parengtą personalą ir t.t., kad bet kada galėtų paleisti ir dujinius katilus. Visa tai kainuoja, tačiau aukciono suvestinėse to nesimato.

Daugelyje Lietuvos miestų šalia CŠT įmonių „už tvoros“ veikia vienas ar keli NŠG šaltiniai. Jeigu jis mažas, tai tiesiog gamina šilumą „per plauką“ pigiau nei CŠT įmonė, o jeigu didelis (pavyzdžiui, Kėdainiuose, Kupiškyje), tai jis iš esmės naujas monopolininkas ir jį reikia reguliuoti, kad nepiktnaudžiautų savo padėtimi. Net jeigu uždaroje CŠT sistemoje atsirastų keli lygiaverčiai konkurentai, bet dalis jų pasitrauktų (subankrutuotų dėl konkurencijos) – ar dėl to sumažės likusiųjų gaminamos šilumos kaina?

Todėl tenka abejoti „laukinės“ konkurencijos tvarumu uždaroje šilumos gamybos rinkoje, kur nėra kitų pajamų, o konkurentų skaičius labai ribotas.

Skelbiama „konkurencija“, tačiau faktiškai reguliuojama

„VKEKK suprasdama, kad realios konkurencijos žiemos mėnesiais nėra, įvedė bet kuriai biokuro katilinei šilumos kainų apribojimą. Kiekvienam miestui šildymo sezonui nustatoma gaminamos šilumos kainų „kepurė“, kurios negali viršyti. Tai šilumos gamybos palyginamosios sąnaudos, kurias Baltpool skelbia kiekvienam miestui, kur veikia NŠG. Tačiau ši „kepurė“ paskaičiuota kaip naujos biokuro katilinės gaminamos šilumos kaina, taip, kad per 5 mėnesius susirinktum jos išlaikymui visas sąnaudas. Tačiau Lietuvos miestuose daug katilinių, kurios iš dalies ar net visiškai atsipirkę, O čia joms siūloma toliau gaminti šilumą, be realios konkurencijos, gaunant kainą kaip naujos katilinės, įskaičiuojant nusidėvėjimo sąnaudas, pelną, paskaičiuotą kaip dalį naujos katilinės kainos ir t.t. O ką kalbėti apie NŠG, kurių šiluma yra atliekinė. Pavyzdžiui, tiesiog būtų išmesta į aplinką gaminant elektrą arba susidaranti pramonės įmonėse. Taip sukurtos sąlygos seniau pastatytoms katilinėms ir elektrinėms uždirbti labai gerus pelnus. Suprantama, todėl senieji investuotojai (NŠG) gina šią tvarką, prisidengdami gražiais konkurencijos lozungais. Juk už galutinę šilumos kainą atsakingas tik šilumos tiekėjas, o pelnas daug svarbiau, negu šilumos kainų lygis“, skelbia Asociaicija.

Tai iliustruoja naujos „konkurencijos“ pavyzdžiai – aukciono rezultatai 2019 metų sausio ir vasario mėnesiams. Pavyzdžiui, Visagine NŠG pasiūlė tik 2-3 % mažiau, kaip kad leidžia reguliatoriaus nustatyta „kepurė“. Kituose miestuose biokuro katilinės siūlė kainą, labai artimą dujinių katilų kainoms. Kai kur dujiniai katilai pasirodė net pigesni už NŠG valdomas biokuro katilines, tačiau nesudalyvavo aukcione, nes mažai kas to tikėjosi.

Vieniems pelną ribos, kitiems ne

Žaidimo taisyklės pagal naująją tvarką palieka esminius skirtumus tarp konkuruojančių įmonių. Pavyzdžiui, nereguliuojami NŠG gali užsidirbti kiek nori pelno. Tuo tarpu žadama tikrinti ir riboti reguliuojamų įmonių metinį pelningumą. Jeigu taip reguliuojamas privatus subjektas, jo sąnaudas susekti ir sureguliuoti nėra taip paprasta, kaip parodė patirtis reguliuojant privačius operatorius. Tuo tarpu savivaldybės įmonė, kur žmonės dirba „už algą“ visada sukauptą reguliuojamą viršpelnį atiduoda šilumos vartotojams.

Kas gali paneigti, atkreipia dėmesį Asociaicija, kad dėl tokios tvarkos ir dėl naujų galimybių NŠG taps nereguliuojami. Tiesiog „susmulkės“, kad gauti neribojamą pelną. Dar geriau išstumti reguliuojamus CŠT šaltinius ir tuomet pelnas garantuotas.

Siūloma, kad visi konkuruojantys gamintojai mažintų šilumos kainas

Visi šilumos gamintojai, kurie mažina šilumos kainas, yra pageidaujami. Tačiau konkurencija turi atnešti šilumos vartotojams realią naudą ir tik už tai gauti pelno premiją. Pavyzdžiui, kam išlaikyti didžiulį kiekį dujinių katilų (pikinių ir rezervinių), nuolat mokėti už dujų prieinamumą, kaip yra šiandien, jeigu šalia yra NŠG katilinių. Pastarosios irgi turėtų garantuoti savo darbą, kaip būtinieji šilumos gamintojai, kad būtų galima sumažinti bendrąsias sąnaudas atsisakant perteklinių įrenginių.
Šilumos vartotojų dėka jau atsipirkusios NŠG katilinės turėtų tiems patiems vartotojams sukurti ekonominę naudą, o ne nuolat „uždarbiauti“ lyg ką tik pastatytos ir panašiai.

Deja, greito ir didelio pelno noras, neleidžia sutikti su bet kuriais bandymais suvienodinti konkurencijos sąlygas ir jas nukreipti vartotojų naudai. Akivaizdu, kad naujoji tvarka turi esminių trūkumų, nes yra orientuota į pelno generavimą, bet ne į ilgalaikį šilumos vartotojų poreikių tenkinimą, todėl turi būti tobulinama. 

Parengta pagal Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pranešimą

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2023-05-29 12:56
Pastarojo meto padėtį ir dabartinius iššūkius puikiai apibendrina Europos Sąjungos (ES) ekonomikos komisaro Paolo Gentiloni pareiškimas, kuriame teigiama, kad Rusijos invazija sukelia ne tik neapsakomas kančias ir destrukciją Ukrainoje, bet taip pat trukdo Europos ekonomikos atsigavimui. Karas padid...
nuotrauka
2023-05-29 06:02
Statybos inžinerijos studentų skaičius per pastaruosius keliolika metų sumažėjo kelis kartus. Lietuvoje inžinerijos studentų – tebestudijuojančių ir jau baigusių – ieško taip pat ir užsienio kompanijos. Ką daryti, kad daugiau moksleivių pasirinktų statybos inžineriją, diskutavo Lietuvos statybininkų...
nuotrauka
2023-05-27 09:24
Vilniaus vystymo kompanija mieste vystomiems projektams rengia atviro projekto konkursus. Projektuotojai kviečiami kurti kokybiškus, šiuolaikines tendencijas atitinkančius bei racionalių sprendimų pastatus. Šiuos konkursus vertina kompetentingi komisijos nariai, kurių atranką skelbia Vilniaus vystym...
nuotrauka
2023-05-26 09:27
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija papildomai skirs 3 mln. eurų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti. Šių lėšų turėtų pakakti daugiau kaip 200 jaunų šeimų, kurios laukia pažymos, patvirtinančios jų teisę į finansinę paskatą. Daugiau lėšų jaunoms šeimoms finansinei paskat...
nuotrauka
2023-05-26 06:10
Valstybės kontrolėje gegužės 24-25 d. vyko „Rail Baltica“ projekto stebėsenos darbo grupės susitikimas. Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiųjų audito institucijų (AAI) atstovai ir stebėsenos grupės nariai diskutavo apie projekto pažangą tiek tarptautiniu, tiek Lietuvos mastu, jo rizikas, būsima...
nuotrauka
2023-05-25 11:20
Gegužės 25 d. darbą pradeda Panevėžio mokymo centro direktoriumi išrinktas Donatas Bakšys. Naujasis profesinės mokyklos vadovas konkurso būdu paskirtas penkerių metų kadencijai.
nuotrauka
2023-05-25 06:28
Turto bankas skelbs išskirtinį aukcioną – bus siūloma įsigyti buvusios sovietinės armijos priešlėktuvinės gynybos dalinio teritoriją, iš viso 20 ha žemės sklypą Kalnėnuose, Vilniuje. Pradinė sklypo kaina – 15 mln. eurų. Sostinės Kalnėnų bendruomenei tai taip pat gera žinia – numatyta daugiau nei 4 h...
nuotrauka
2023-05-25 06:04
Netoli Šakių, Lietuvos pietvakariuose, netrukus įsikurs vėjo jėgainių parkas, kuriame bus pastatytos keturios 4,5 MW galios vėjo jėgainės. Prie šio projekto finansavimo prisidėjo ir Šiaulių bankas, kuris suteikė 25 mln. eurų paskolą vėjo jėgainių parko įkūrimui.
nuotrauka
2023-05-25 05:56
Aplinkos ministras patvirtino atnaujintą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, kuriuo detalizuojama poveikio aplinkai vertinimo proceso eiga ir visuomenės dalyvavimo šiame procese reikalavimai. Apraše nuosekliai išdėstyti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų viešini...
nuotrauka
2023-05-24 15:46
Vilniuje tūkstančiui gyventojų tenka daugiau nei 400 automobilių, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys. Tai ketvirtadaliu daugiau nei Londone ar Berlyne. Nenuostabu, kad tokia situacija mieste kelia automobilių parkavimo keblumų. Savivaldybės atstovai ir nekilnojamojo turto plėtotojai pas...
nuotrauka
2023-05-24 15:39
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas šiandien, gegužės 24 d., susitiko su Vilniaus miesto meru Valdu Benkunsku ir Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu ir aptarė, kokių teisinių pakeitimų reikia imtis, kad būtų užkardytas savavališkas vertingų medžių kirtimas miestuose.
nuotrauka
2023-05-24 15:38
Jau kalbama apie ekonomikos lėtėjimą, tačiau kol kas Baltijos šalių verslas vis dar nusiteikęs optimistiškai. „Luminor“ banko užsakymu atlikta smulkiųjų ir vidutinių įmonių vadovų apklausa rodo, kad praėjusių metų rezultatus verslas vertina pozityviai, du trečdaliai jų tikisi, kad šiais metais parda...
nuotrauka
2023-05-24 11:34
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
nuotrauka
2023-05-24 09:45
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai, gavę sostinės mero Valdo Benkunsko pareiškimą dėl Vilniaus centre nupjauto ąžuolo, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. (Savavaldžiavimas).
nuotrauka
2023-05-24 08:00
Perjungimo vožtuvai gali būti naudojami šildymo terpės srautui perjungti tarp dviejų šilumos šaltinių arba imtuvų. Jie gerai veikia, pavyzdžiui, sistemose su šilumos siurbliais.
nuotrauka
2023-05-23 13:22
Aplinkos ministerija siūlo priemones skatinti smulkųjį verslą, teikiantį pakartotinio daiktų naudojimo, remonto paslaugas, vykdantį tvarią, išteklius tausojančią gamybą. Taip pat edukacinėms programoms, kurios mažintų atliekų susidarymą, skatintų tausų išteklių, maisto vartojimą, kuo ilgesnį ir paka...
nuotrauka
2023-05-23 07:53
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro bazė yra vienintelė tokia Klaipėdos regione: nuo pernai čia veikia modernus Statybos sektorinis praktinio mokymo centras (SPMC), kuris jau sudomino ir darbdavius, nes atitinka jų keliamus reikalavimus bei lūkesčius gauti kur kas aukštesnio lygio...
nuotrauka
2023-05-23 06:34
Aplinkos ministras patvirtino Viešųjų atskirųjų želdynų plotų normų ir priklausomųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos aprašą. Apraše atskirųjų želdynų normos papildytos bendro viešųjų atskirųjų želdynų ploto ir 300 m atstumu nuo gyvenamojo kvartalo ribos esančių atskirųjų želdynų ploto, ten...
nuotrauka
2023-05-22 16:51
Kauno apygardos prokuratūra vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl galimo aplinkos apsaugos pažeidimo Kauno mieste, Raudondvario plente.
nuotrauka
2023-05-22 09:53
Estijos kapitalo bankas „Bigbank“ suteikė 9,8 mln. eurų finansavimą NT vystymo grupei „Lithome“, įgyvendinančiai aukštos klasės gyvenamąjį kompleksą Vilniaus Naujamiestyje – „Algirdo promenada“. Bendros investicijos į 119 butų ir 10 komercinių patalpų kompleksą sieks 14,5 mln. eurų, o komplekso dydi...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos