2017 m. spalį abi šalys pasirašė sutartį, kuri numato, kad 2018–2020 m. Lietuva perleis dalį atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) rodiklio statistinio perviršio. Iki 2020 m. laikotarpį Liuksemburgas iš Lietuvos įsigis AEI statistikos už mažiausiai 10 mln. eurų – šiuo pirmuoju etapu Lietuva perleidžia 550 GWh statistinio perviršio.

„Liuksemburgas ir Lietuva buvo pirmosios valstybės ES, pasirašiusios tokį susitarimą. Dabar jį įgyvendiname praktiškai ir parodome, kaip galima sėkmingai dalintis pažanga atsinaujinančioje energetikoje. Toks bendradarbiavimas svarbus ir prasmingas ne tik pačioms valstybėms, bet ir visai ES, turinčiai ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus“, – išplatintame pranešime cituojamas Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„Džiaugiuosi, kad mūsų susitarimas dabar jau įgavo konkrečią formą – įdomius projektus, kuriais bus vystoma atsinaujinanti energetika Lietuvoje. Šis įvykis svarbus ir naudingas ne tik Lietuvos, bet ir Liuksemburgo piliečiams bei visiems europiečiams“, – sako Claude‘as Turmes, Liuksemburgo energetikos ir erdvinio planavimo ministras.

Sparčiai žaliąją energetiką plėtojanti Lietuva ES iškeltus tikslus pasiekė dar 2014 m. Planuojama, kad iki 2020 m. atsinaujinančios energetikos dalis galutiniame Lietuvos energijos suvartojime sieks apie 30 proc.

Lietuva gautas lėšas investuos į tolimesnę atsinaujinančios energetikos plėtrą tam, kad būtų pasiekti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įtvirtinti tikslai. Šias lėšas planuojama skirti mažajai žaliajai energetikai, atsinaujinančios energetikos bendruomenių skatinimui ir moksliniams tyrimams.

Pagal ES teisę, europinius tikslus atsinaujinančioje energetikoje pasiekusios šalys gali bendradarbiauti su kitomis valstybėmis, kurios dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui geografinės padėties ar ribotų gamtos resursų, turi mažesnį potencialą plėtoti atsinaujinančią energetiką. AEI plėtroje pirmaujančios šalys gali perleisti dalį savo pasiekimų kitoms valstybėms. Tai vadinama statistiniais energijos perdavimais.

Liuksemburgo ir Lietuvos energetikos ministrai šią savaitę taip pat kreipėsi į EK ragindami kelti dar ambicingesnius tikslus atsinaujinančioje energetikoje, siekiant atliepti opias klimato kaitos problemas ir užtikrinti tvarią energetiką ateitiems kartoms. Laiške, kurį taip pat palaikė Austrija ir Airija, teigiama, kad EK komunikate „Švari mūsų visų planeta“ turi būti įtvirtintas tikslas siekti, kad 2050 m. atsinaujinanti energetika ES sudarys 100 proc.

Lietuva savo nacionalinėje energetikos strategijoje yra numačiusi, kad 2050 m. visa Lietuvoje sunaudojama elektros ir šilumos energija bus gaminama iš atsinaujinančių ir netaršių šaltinių.