Bepiločiai orlaiviai (dronai) jau plačiai naudojami srityse, kur žvilgsnis iš paukščio skrydžio gali suteikti būtiną informaciją. Nuo šiol jie galės būti sėkmingai pritaikyti ir matininkų darbe.
Nors matininkų darbe dažniausiai pasitelkiami tacheometrai bei GPS imtuvai, tačiau dronai jau veržiasi ir į šią rinką. Šie įrankiai galės būti naudojami rečiau, nes nemažą kartografavimo proceso dalį matininkas sėkmingai atliks naudodamasis autonominiu dronu surinkta medžiaga. Tokią galimybę matininkams pristatė programinės įrangos gamintoja „InfoEra“.
Užfiksuojami visi reikiami objektai
„Šis drono ir programinės įrangos derinys matininkui leidžia ne tik tiksliai (iki 1.5 cm tikslumu) užfiksuoti vietovėje esančius kartografuojamus objektus, bet ir suteikia daug kitų naudų. Pavyzdžiui, dronu nufotografavęs vaizdus, specialistas gali būti tikras, kad užfiksavo viską, kas tuo metu buvo kartografuojamoje teritorijoje“, – teigia UAB „InfoEra“ programinės įrangos matininkams ir geodezininkams padalinio vadovas Leonardas Žilinskas.
Naudojant tradicines technologijas, geodezinių matavimų specialistai negali tiksliai žinoti ar neteks atlikti pakartotinių matavimų. Taip gali nutikti neužfiksavus visų reikiamų objektų, specialistams sugrįžti kartais tenka net ir kelis šimtus kilometrų. Taip pat vis dar pasitaiko atvejų, jog dėl matavimų rezultatų kreipiamasi į teisines institucijas.
„Matavimo proceso metu užfiksuotus vaizdus, matininkas galėtų pateikti iškilus įvairiems ginčams, o gal net ir kaip įrodymą teisme,“ – sako L. Žilinskas.
Tereikia išmanaus telefono ir programėlės
Matavimams naudoti dronus iš tiesų paprasta. Kadangi dronas skrenda autonomiškai ir nereikia jo valdyti rankiniu būdu, o matavimo procesas nereikalauja ypatingų mokymų bei specialaus pasirengimo.
„Pakanka po ranka turėti išmanųjį telefoną su specialia programėle, „GeoMap“ programoje suplanuoti kartografuojamos teritorijos maršrutą bei jį įkėlus į telefoną pastatyti droną į numatytą pakilimo vietą. O tuomet jau belieka tik paspausti mygtuką „Pradėti“, – teigia specialistas.
Bepiločio orlaivio skrydžio metu surinkti duomenys pakartotinai apdorojami „GeoMap“ programoje ir jau po valandos gaunamas itin detalus bei tikslus vietovės aerofotografinis žemėlapis.
„Palyginimui, aerofotografinių žemėlapių tikslumas, kuriuos pateikia Nacionalinė žemės tarnyba ir šiuo metu naudoja matininkai, tėra apie 30-50 cm. O pasirinkus naudotis „GeoMap“ dronu galima pasiekti daugiau nei 30 kartų didesnį tikslumą. Svarbiausia, jog tai paprasta, patikima ir prieinama,“ – nurodo UAB „InfoEra“ programinės įrangos matininkams ir geodezininkams padalinio vadovas Leonardas Žilinskas.
Šiuo metu sistema veikia su trimis DJI kompanijos dronais (Phantom 3 Standart, Phantom 4 serija ir Mavic Pro). Ateityje numatoma sukurti ir platesnę „GeoMap“ programinės įrangos integraciją su įvairiomis bepiločių orlaivių sistemomis.
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrim...
Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akseleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ...
Skaitmeninių statybos technologijų įmonė UAB „AGA CAD“ prisijungė prie Europos statybos ir gamybos skaitmeninės transformacijos lyderės - Prancūzijos įmonių grupės „GROUPE MONNOYEUR“. 100 proc. „AGA CAD“ akcijų įsigijo antrinė šios grupės įmonė „ARKANCE“. Dėl to Vilniuje įsikūręs „AGA CAD“ specializ...
Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai vykdyti gamybą, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, testuoti inovatyvias savo idėjas galės Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Čia bus tinkama patalpų infrastruktūra, veiks gamybai skirta įranga, bus teikiamos apie...
| www.julija.eu