Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausos rezultatai parodė, kad gyventojams svarbu, kokioje aplinkoje jie gyvena, jie sutiko, kad šiuolaikinėse statybose Lietuvoje yra atsižvelgiama į žmogaus ir visuomenės interesus, nurodė svarbiausius dalykus, kurie turėtų būti užtikrinti gyvenamajame būste.

Dėl ES statybos produktų reglamento nuostatų naujai statomo gyvenamojo būsto apsauga nuo triukšmo pastaraisiais metais pagerėjo, nors daugelio nekilnojamojo turto plėtotojų ir statybininkų manymu, išlaidos būsto akustiniam komfortui būsto vertės nepadidina. Pasak spaudos, vos kelios bendrovės siekia aukštesnės garso izoliacijos klasės, nei reikalaujama STR nuostatomis.

Tačiau kylant bendram gyvenimo komforto lygiui, atsiranda gyventojų poreikis garantuotai būsto kaip prekės kokybei bei teisingai ir suprantamai informacijai apie jos akustinį komfortą. Jis gali būti užtikrintas taikant pakankamai garsą izoliuojančias vidaus patalpų atitvarines konstrukcijas, kurių rodiklių reikalavimai pateikti STR 2.01.07:2003 2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“. Šis dokumentas yra pagrindinis pastatų apsaugos nuo vidaus ir išorės aplinkos triukšmo normavimo sistemos, galiojančios nuo 2004 metų, dalių.
Pažymėtina, kad Lietuvoje ir Europoje atlikti tyrimų rezultatai parodė, jog minimalios garso klasės užtikrinimas naujuose pastatuose beveik nebrangina jų statybos sąnaudų. Tereikia skirti didesnį dėmesį statybos darbų kokybei ir naudojamų statybos produktų faktinių akustinių rodiklių kontrolei.

Kaupia naujausią pastatų akustikos mokslinę ir praktinę informaciją

Tinkamas praktinis pastato apsaugos nuo triukšmo reikalavimų įgyvendinimas yra sunkiai realizuojamas, jei pastatų akustikos srities pagrindinės žinios nebus suteiktos projektuotojams, statybininkams ir nekilnojamojo turto plėtotojams. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai nuolat organizuoja šių žinių sklaidą konferencijose, seminaruose ir mokymuose. Naujausias žinias VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Akustikos laboratorijos specialistai gauna kruopščiai kaupdami ir sistemindami garso izoliavimo matavimų duomenis. pasiekiama nuolat ir sistemiškai atliekant natūrinius ir laboratorinius pastatų ir jų elementų tyrimus, dalyvaujant tarptautiniuose mokslo projektuose bei konferencijose.

Šis ruduo kaip tik buvo turtingas pastatų ir jų aplinkumos akustikos sričiai skirtų renginių. Rugsėjo mėnesį VGTU vyko Tarptautinio FP7 mokslo projekto X-Noise EV dalyvių ir Europos aviacijos sąjungų tarybos (angl. Council of European Aviation Societies, CEAS) akustikos darbo grupių kasmetinis susitikimas. Šis autoritetingų ekspertų metinis susitikimas Lietuvoje vyko pirmą kartą.

VGTU dalyvauja tarptautiniame projekte, susijusiame su triukšmu

CEAS organizacija įkurta 1992 metais, dabar jai priklauso 16 organizacijų ir apie 35 tūkst. individualių narių. Tarybos nariai yra savo šalyse pripažintos, oreivystės ir kosminių tyrimų srityse pirmaujančios organizacijos. Kelios CEAS veiklos sritys yra susijusios su X-Noise EV projekto nagrinėjamais klausimais. Europinį tinklinį projektą X-Noise EV vykdo tarptautiniu mastu pripažinti 21 šalies aviacijos triukšmo mokslininkai ir ekspertai, atstovaujantys 29 organizacijoms.

Lietuvai šiame projekte atstovauja VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Akustikos laboratorija, vadovaujama dr. Aleksandro Jagniatinskio. Projekto dalyviai įsipareigoja numatyti prioritetines tyrimų kryptis ir koordinuoti Europos mokslinių tyrimų veiklą, susijusią su triukšmu oro transporto srityje.

Tarptautinių ekspertų susitikimą Vilniuje lydėjo moksliniai renginiai. Vienas jų – VGTU surengta tarptautinė konferencija „Akustinės pastatų ir jų aplinkos savybės“ – buvo skirta apsaugos nuo triukšmo bei jo poveikio gyvenamajai aplinkai mažinimo aktualijoms aptarti. Tarp konferencijos svečių buvo orlaivių variklius gaminančios SAFRAN grupės kompanijos „Snecma“, bendrovių „Rolls-Royce“ ir „Airbus“ atstovai, kitų pasaulinio lygio universitetų, institutų ir verslo kompanijų atstovai.

Pastatų akustinės kokybės valdymas ir problemų sprendimas Lietuvoje pakylėtas į aukštesnį lygį

Konferencijoje perskaityti Lietuvai aktualūs pranešimai apie įvairiose Europos šalyse taikomą pastatų apsaugos nuo triukšmo sistemą, pristatyti naujausi įvairios paskirties patalpų bei konstrukcijų akustinių tyrimų rezultatai, triukšmo poveikio nuo greta miestų veikiančių oro uostų mažinimo galimybės. Didelį susidomėjimą kėlė kviestinio svečio – pasaulinio lygio akustikos specialisto iš Brazilijos prof. dr. Samir N.Y. Gerges pranešimas apie garso poveikio subjektyvų įvertinimą. Attila B. Nagy iš Budapešto technologijos ir ekonomikos universiteto pristatė naujausius užbaigto projekto COST 0901, skirto harmonizuoti akustinius reikalavimus pastatams, tyrimų rezultatus. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje jau 10 metų sėkmingai praktikoje taikoma akustinio klasifikavimo sistema yra puikus pavyzdys Europai.

Tarptautinių renginių rezultatai buvo aptarti lapkričio pabaigoje, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) Vilniaus klubo surengtame seminare, kur europiniame kontekste nagrinėta nuo 2004 metų galiojanti nacionalinė triukšmo klasifikavimo schema ir dešimties metų jos praktinio taikymo patirtis. Pagrindiniai klasifikavimo sistemos elementai aprašyti statybos techniniame reglamente STR 2.01.01(5):2008 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“, o apsaugos nuo triukšmo rodiklių ribinės vertės nurodytos STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“.

Vienas svarbesnių momentų yra tai, kad įsigaliojus akustinio klasifikavimo sistemai, Lietuva perėjo nuo akustinių reikalavimų pastato elementams prie akustinių reikalavimų patiems pastatams ar jų patalpoms. Tai reiškia, kad pastatų akustinės kokybės valdymas ir problemų sprendimas Lietuvoje buvo pakeltas į aukštesnį lygį. Kelios Europos valstybės analizuoja šią patirtį ir rengiasi ją pritaikyti. Dr. A. Jagniatinskis pristatė aktualias naujoves pastatų apsaugos nuo triukšmo srityje.

  Lentelė 1. Europos šalys, kuriose įgyvendinta akustinio klasifikavimo sistema 

 Ne visi gyventojai, netgi ir statybos užsakovai, patenkinti faktine akustinio komforto kokybe                        

Seminare skaityti pranešimai apie pastato apsaugos nuo triukšmo projektinio ir praktinio įgyvendinimo aspektus. VGTU Pastatų konstrukcijų katedros vedėjas dr. Marius Mickaitis supažindino su įvairios paskirties patalpų aidėjimo trukmės reikalavimais ir jų atitikties tyrimų rezultatais. Pastarieji parodė, kad neatliekant specialių akustinių skaičiavimų ir nenaudojant garsą absorbuojančių medžiagų, praktiškai neįmanoma užtikrinti patalpoms keliamų minimalių akustinių reikalavimų.

Dr. Kęstutis Miškinis iš KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos renginio dalyviams pasakojo apie smūgio garso izoliacijos nustatymo natūrinėmis sąlygomis ypatumus. Pasak jo, judriųjų grindų fragmento naudojimas turi reikšmingą įtaką bandymo rezultatams. UAB „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninis vadovas Raimundas Šlekys pristatė informaciją apie sėkmingai pastatų akustinius reikalavimus užtikrinančius sprendimus, analizavo dažniausiai daromos klaidas ir siūlė būdus jų išvengti.

Mokslininkų diskusijose su statybų srities specialistais paaiškėjo, kad nors klasifikavimo sistema leido žymiai pagerinti būsto akustinį komfortą, dar yra tobulintinų elementų. Ypač tai pasakytina apie paskutinį pastato apsaugos nuo triukšmo įgyvendinimo etapą – pastato atidavimą naudojimui. Statybų praktika parodė, kad būsto akustinė kokybė priklauso ne tiek nuo norminių reikalavimų griežtumo, kiek nuo jų įgyvendinimo priežiūros bei atitikties reikalavimams tikrinimo. Pastatas pripažįstamas tinkamu naudoti pagal deklaruojamą akustinio komforto klasę vadovaujantis STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Tačiau yra nemažai gyventojų, pasitaiko netgi ir statybos užsakovų, kurie nėra patenkinti faktine akustinio komforto kokybe.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos informacija ir nuotr.