Vilniaus miesto savivaldybės administracija dar liepos pabaigoje paskelbė, kad iki rugsėjo 30 dienos sostinėje stovinčių laikinų metalinių garažų savininkai turi nusikelti šiuos statinius ir atlaisvinti nelegaliai užimamą valstybinę žemę. Skaičiuojama, kad iš viso Vilniuje yra net apie 10,7 tūkst. metalinių garažų.

Sostinės savivaldybės teigimu, dauguma metalinių garažų yra apleisti ir virtę savavališkais atliekų sąvartynais, aplink kuriuos mėtosi šiukšlės, keliančios grėsmę aplinkai ir gyventojų sveikatai. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje iš Karoliniškėse esančio garažų masyvo buvo išgabenta 521 tona mišrių atliekų, 29 tonos padangų, 114 kubinių metrų statybinių atliekų.

Garažuose dūlančios atliekos turi vertę rinkoje

„Net ir nuosavame naujame name garažas neretai tampa daiktų saugojimo vieta ir ilgam. Tuo tarpu sovietmečiu kaip laikini statiniai atsiradę garažai per daug dešimtmečių tapo įvairių daiktų saugojimo vieta, kurioje paliekamos net seniai vertės rinkoje neturinčios senos transporto priemonės. Metaliniuose garažuose dūla stiklainiai, seni drabužiai, nereikalinga buitinės elektronikos įranga, automobilių padangos ir akumuliatoriai, statybinės ar remonto medžiagos, talpos nuo dažų ir kitos atliekos. Tačiau daug nereikalingų daiktų, pavyzdžiui, automobilių tepalai, skysčiai ar akumuliatoriai, seni elektronikos prietaisai gali skleisti į aplinką kenksmingas medžiagas“, – pranešime cituojama Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO), Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Asta Pakštaitė-Marcinkienė.

Pasak jos, laikini metaliniai garažai, kurių iškėlimo ėmėsi ne tik Vilniaus, bet ir kitos Lietuvos savivaldybės, tampa papildomu galvos sopuliu ne tik dėl pačių garažų iškėlimo (transportavimo), bet ir dėl juose bei aplink garažus sukauptų atliekų.

„Atliekų sutvarkymas kainuoja ir ne visi nori ar išgali skirti tam pinigų. Pavyzdžiui, dažnu atveju tokių garažų savininkais yra senjorai, kuriems papildomos neplanuotos išlaidos transportavimui ir atliekoms sutvarkyti sukelia dar daugiau rūpesčių. Tačiau norime priminti gyventojams, kad kai kurios garažuose ir kitose patalpose dūlančios atliekos turi vertę rinkoje, o tai reiškia, kad už jų pridavimą atliekų tvarkytojams galima gauti atlygį ir taip kompensuoti bent dalį laikinų statinių iškėlimo ir beverčių atliekų sutvarkymo išlaidų“, – taigiama EGIO pranešime.

Atlygis už atliekas

Bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ vykdomoji direktorė Kristina Štelmokaitienė sako, kad už teigiamą rinkoje vertę turinčių atliekų pristatymą sumokama. Prie tokių atliekų priskiriamos elektronikos (šaldytuvų, skalbimo mašinų, nešiojamųjų kompiuterių ir kt.) ar automobilių (akumuliatorių, amortizatorių, filtrų ir kt.) atliekos.

„Gyventojai, neturintys galimybių patys atvežti atliekas, gali dėl jų surinkimo kreiptis tiesiogiai į atliekų tvarkytojus arba organizacijas, finansuojančias tokių atliekų sutvarkymą. Kai kurias atliekas galima priduoti ir organizuojamų aplinkosaugos projektų metu. Daugiau informacijos apie įvairias atliekas, jų tvarkytojus, savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, organizacijų įsteigtas specialias atliekų priėmimo vietas bei sąlygas galima rasti www.atliekos.lt, o apie automobilių atliekas – www.autotvarkymas.lt. Nerūšiuojamos ir bet kur išmestos atliekos tampa taršos, o kartais ir nelaimių (pavyzdžiui, kylančių gaisrų) priežastimi“, – pranešime cituojama K. Štelmokaitienė.

Pavyzdžiui, šiuo metu Lietuvos bendruomenėse vyksta aplinkosauginis projektas „Mes rūšiuojam. Vasara“. Projektas „Mes rūšiuojam“ mokslo metais rengiamas švietimo ir ugdymo įstaigose, „Mes rūšiuojam autoservise“, „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“ visus metus vyksta autoservisuose, o „Mes rūšiuojam įmonėje“ – įvairiose bendrovėse. Šių projektų metu ne tik šviečiama visuomenė, kaip tinkamai rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas, jų nešalinti su kitomis atliekomis, mažinti aplinkos taršą, bet ir renkamos elektronikos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių, autoservisų atliekos.