Jau devintus metus gyvename sodų bendrijoje. Namelis, kažkada žmonių statytas vasaros poilsiui, tapo mūsų nuolatiniu būstu. Iš sodo į gyvenamąjį namą jį rekonstravusi šeima (iš kurios įsigijome šį būstą) stengėsi namelį padaryti tokį, kad jame būtų galima gyventi bet kuriuo metų laiku. Tačiau jei pinigais nelyja, žmonės taupo – pataupė ir buvusieji savininkai. Neįrengė ventiliacijos. Rezultatas – jau minėtas pelėsis ir didžiulė drėgmė, siekianti iki 80 proc. ir net daugiau. Žinia, kai santykinė oro drėgmė peržengia 70 proc. ribą, sparčiai intensyvėja metalų korozija, mikroorganizmų ir pelėsių dauginimasis.

Pelėsis ant lango

Pirmiausia, ką padarėme, nusipirkę šį namelį, ėmėmės ieškoti, kaip vėdinti patalpas – miegamajame vietoje neatidaromo lango (aišku, čia nebuvo ir kitokio ventiliacijos įrenginio) įstatėme duris-langą – padarėme mini balkonėlį. Nors jos beveik visada būdavo praviros, tačiau vėdinimo akivaizdžiai trūko – sieninėje spintoje ėmė jaustis pelėsio kvapas. Mano kiekvienos vasaros darbas – nuolat vėdinti drabužius, įvairiausiomis priemonėmis valyti sienas, kad kaip nors panaikinčiau prastą pelėsio kvapą. Langų rėmai nuolat pasidengdavo juodu pelėsiu. Rytais nuo langų stiklų tiesiog varvėdavo vanduo. Vėdinimas tebuvo primityvus – pravėrus duris-langą.

Ieškojome informacijos, kaip šią problemą spręsti. Pasitarėme su UAB „Gaivus oras“ direktoriumi Žydrūnu Jakubėliu. Pirmą kartą pas jį nuvykome pavasarį, aptarėme, kas mūsų nedideliame (70 kv. m) namelyje būtų tinkamiausia. Kadangi artėjo vasara – neskubėjome apsispręsti: natūralus vėdinimas šiltu metų laiku kažkiek sprendžia problemą.

Kai rudeniop apsisprendę vis tik įsirengti vėdinimo įrangą vėl apsilankėme šioje įmonėje, p. Žydrūnas pasakė, kad dabar jis jau žinąs, ką mums patarti – iš parodos Italijoje grįžęs su naujų produktų katalogu. Mūsų „dėžutei“, pasak Žydrūno, pakaktų dviejų mini rekuperatorių ICO RECO 100, kurie savo techniniais parametrais yra bene geriausi, iš šiuo metu esančių rinkoje. Vieną jų įrengus miegamajame, kur labiausiai jaučiamas pelėsio kvapas ir didžiulė drėgmė, o kitą – virtuvėje-valgomajame, kur taip pat pakankamai drėgmės, būtų užtikrinama oro kaita patalpoje ir problema turėtų sumažėti ar net išnykti.

Be to, šie mini rekuperatoriai itin kompaktiški, turi nuotolinio valdymo pultelį ir yra galimybė juos sujungti į vieną sistemą (jie dirbtų sinchroniškai: vienas tuo pačiu metu pūstų orą iš lauko vidun, o kitas – iš patalpos į lauką, tokiu būdu būtų užtikrinamas intensyvesnis oro judėjimas patalpoje).

Dėl trijų oro srauto lygių, penkių skirtingas funkcijas atliekančių režimų, nuotolinio valdymo, priešpriešinio oro srauto šilumokaičio (ko kiti mini rekuperatoriai neturi) ir tik vienos skylės sienoje – šis irenginys mums pasirodė patraukliausias. Juolab, kad prietaise naudojamo šilumokaičio naudingumo koeficientas siekia apie 95 proc., todėl į patalpą tiekiamas gaivus oras, kurio temperatūra yra panaši į vidaus temperatūrą. Štai taip galima kur kas labiau taupyti šilumą nei vėdinant patalpas įprastu būdu (atidarant langą).

Pridursiu, kad žiemomis vėdinant miegamąjį, ne kartą nušalo kambarinės gėles, kai ilgesnį laiką užmiršau uždaryti langą.

Ryžomės rekuperacijai

Sutartą dieną iš pat ryto su aparatūra ir darbo priemonėmis atvykę „Gaivaus oro“ meistrai mus, vis dar nepatikliai žvelgiančius į kompaktiškus rekuperatorius, nuramino ir paaiškino, kad šiuose įrenginiuose be šilumokaičio yra sumontuoti du ventiliatoriai, kurie, dirbdami rekuperacijos režimu, veikia priešingomis kryptimis. Išeinantis oras šilumokaityje sušildo įeinantį, tačiau prietaiso konstrukcija neleidžia užterštam orui patekti į patalpų vidų. Blogas oras šalinamas į lauką.

Taigi meistrai ėmėsi darbo – išmatavo tinkamą lauko sienos ir kambario vidaus aukštį, surado optimalią vietą įrenginio montavimui. Atidžiai, tikrai labai atidžiai išsimatavę ėmėsi grąžto (sienos – iš gipso plokštės, tad nebuvo sudėtinga). Moteriškai pasidžiaugiau, kad visos grąžto „gaminamos“ dulkės iš karto gražiausiai nukeliaudavo į dulkių siurblį, prijungtą prie grąžto, o ne į kambarį, tad namai nebuvo pridulkinti. O meistrams, be abejo, kur kas svarbiau, kad dulkės neužterštų gręžimo karūnos – pagrindinio prietaiso šiame darbe.

Išgręžę sienoje angą, paprastuoju „įdėjimo būdu“ į angą įdėjo išorinę įrenginio dalį, į šią – vidinę. Rekuperatorių sutvirtino montavimo putomis, kad būtų stabilus ir kad nesusidarytų šalčio tiltas. Viskas. Analogiškas darbas buvo padarytas ir virtuvėje. Iki pietų darbas buvo baigtas.

O aš tą pačią dieną pradedu savo eksperimentą – vėdinu visus spintos drabužius, pelėsio bijančiomis priemonėmis išvalau visą spintą. Sąžiningai nuvalau langų rėmus, kurie eilinį kartą jau buvo apaugę pelėsiu – jį matant raudoti norėjosi. Stebėsiu, ar vėdinimo sistema darys įtaką pelėsiams, ar leis jiems augti toliau. O gal, išsigandęs „vaikštančio oro“, pelėsis dings kaip pelės iš namų, išsigandusios katino, nusprendusio iš laukinio tapti naminiu.

Eksperimento pradžioje nusiperkame dar vieną drėgmės matuoklį – dabar ją matuojame abiejose patalpose, kuriose įrengti rekuperatoriai. Reikia pridurti, kad rekuperatoriai nesujungti, kad dirbtų sinchroniškai, tad kiekvienas dirba atskirai tokiu režimu, kurį nustatome. Yra penki režimai, visi jie veikia trimis oro srauto lygiais:

• Rekuperacija – prietaisas veikia šilumokaitos režimu (tuo pat metu šalinamas blogas oras ir į vidų įpučiamas sušildytas švarus oras).
• Oro ištraukimas – įrenginys veikia tik oro ištraukimo iš patalpos režimu.
• Oro įtraukimas – vėdinimo režimas, kai oras įtraukiamas iš lauko į vidų.
• Auto1 – įrenginys veikia budėjimo režimu. Kai oro drėgmė patalpoje viršija nustatytą prietaise drėgmės lygį (58 proc.), jis įsijungia ir veikia rekuperacijos režimu, kol drėgmės lygis nukrinta iki nustatytų parametrų.
• Auto2 – taip pat „budėjimo režimas“. Kai oro drėgmė patalpoje viršija prietaise nustatytą drėgmės lygį (58 proc.), rekuperatorius įsijungia ir veikia tik ištraukimo režimu, kol drėgmės lygis nukrinta iki nustatytų parametrų.

Pasirinkome rekuperacijos režimą (kad oro srautas 70 sekundžių orą pūstų iš lauko vidun ir tiek pat laiko kambario oras būtų ištraukiamas į lauką). Naktį bandėme miegoti neišjungę prietaiso. Reikia pridurti, kad miegamasis nedidelis, tad bet kokiu atveju įrenginys yra netoli ausies. Nustatome patį žemiausią lygį, kad veiktų tyliausiai (triukšmo lygis DB: žemiausiu lygiu – 29, vidutiniu – 31, aukščiausiu – 33). Užmiegame, tačiau katinui sumiaukus prabundame ir pajuntame, kad kambaryje nuo mažutėlės režimo atpažinimo LED lemputės gana šviesu, ir tuos 29 decibelus vis tik girdime. Po keleto naktų nusprendėme naktimis rekuperatorių išjungti, o ryte – įjungti.

Štai tokie mūsų dviejų mėnesių eksperimento rezultatai: virtuvėje-valgomajame drėgmė dabar tobula – apie 50-60 proc. (komforto norma – nuo 40 iki 70 proc.). Be abejo, čia tobulybę pasiekti kur kas lengviau nei miegamajame – grindys šildomos, tai irgi padeda reguliuoti drėgmės kiekį. Miegamajame stengiamės palaikyti žemesnę oro temperatūrą, tai ir drėgmės yra daugiau, ypač lietuvišką žiemą, kai lauke arba lyja, arba sninga. Juk oras iš lauko ateina taip pat šiek tiek „sušlapęs“. Tačiau situacija ir miegamajame iš esmės pagerėjo – vidutiniškai apie 60–65, na, kartais iki 70 proc. drėgmės). Vis tik įvertinant tai, kad naktį rekuperatorius išjungtas, o kambarys šildomas labai trumpą laiką (kad miegoti nebūtų per šilta), tai situaciją vertiname gerai. O ir spintos kol kas neskleidžia pelėsio kvapo. Langų rėmams užtenka elementaraus dulkių nuvalymo. Agresyvių cheminių medžiagų pelėsiui naikinti eksperimento metu dar nenaudojau.

Žinia, dar prieš įsigydami šiuos įrenginius pasidomėjome elektros sąnaudomis. Jos, kaip nurodyta įrenginio specifikacijoje, minimalios (atitinkamai pagal oro srauto lygį) – 3.7/4.1/4.6 W. Oro srautas, kuris per valandą patenka į patalpą (ir/arba ištraukiamas į lauką) – 75/87/93 kub. m.

Ir dabar – svarbiausia!

Kai gamindavome maistą, dar kitą dieną svečias galėdavo atspėti, ką vakar valgėme (čia turiu pabrėžti, kad virš viryklės pakabintas pakankamai geros traukos gartraukis).

Dabar parėjus namo kotletų kvapo – nė kvapo! Įžengus į namus iš karto jaučiasi gaivus oras. Sakoma, kad visi namai kvepia savaip, mes dabar labai džiaugiuosi savo namų kvapu!

Kilo įtarimas, kad mūsų katinas taip pat įvertino gaivų namų orą ir iš lauko gyvūno rimtai pretenduoja tapti kambariniu katinu. Jis, ko gero, nemato reikalo išeiti į lauką pakvėpuoti grynu oru. 

Karolinos Andriušaitytės nuotr.