2021 spalio 19 d. antradienis, 12:24
Reklama  |  facebook

Mokslo ir technologijų slėniai bei parkai: tarp naujų sienų kol kas trūksta gyvybės

2015-03-26 10:24
Lietuvoje jau ne vieną dešimtmetį mažėja gyventojų, didėja pagyvenusių žmonių skaičius, o pramonėje pradeda trūkti kvalifikuotos darbo jėgos. Todėl įmonės stengiasi diegti inovacijas. Inovacijų skatinimas įrašytas ir tarp Vyriausybės prioritetinių darbų.
nuotrauka
KTU mokslo ir technologijų kompetencijos centras. www.technologijos.lt nuotr.


Per 2007–2013 m. finansinį laikotarpį Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis sukurta mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) reikalinga infrastruktūra. Lietuvoje įsteigti 5 mokslo slėniai (Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone bei Klaipėdoje) ir 10 veiklą vykdančių mokslo ir technologijų parkų. Dabar reikia, kad slėniai ir parkai pradėtų veikti kuo efektyviau ir padėtų verslui gaminti inovatyvius produktus.

2014-2020 m. ES investicijų stebėsenos komiteto 2015 m. vasarį aptartame „ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos konkurencingumui vertinime“ nurodoma, kad iš bendrų išlaidų MTEP „didžioji paramos dalis skirta statyboms (slėnių kūrimui), todėl kol kas mažai prisidėta prie verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimo“.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtai Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijai, kuria parkai skatinami siekti šalies ekonomikai reikšmingų rezultatų: pritraukti privačių investicijų, įsitraukti į tarptautines programas, tapti mažiau priklausomi nuo valstybės paramos.

„Šiame dokumente išreikšti valstybės lūkesčiai ir siekiai parkų veiklos atžvilgiu“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas. Ministras pabrėžia, kad parkams tenka pagrindinis vaidmuo populiarinant inovacijas, skatinant naujų inovatyvių įmonių kūrimąsi bei inovacinę plėtrą, verslo ir mokslo partnerystę.

Palanki dirva inovacijoms

Povilas Vytautas Dudonis, informacinių technologijų bendrovės „Osos“ direktorius, drauge su bendraminčiais pirmąją savo įmonę įkūrė Saulėtekio slėnio verslumo inkubatoriuje. „Sąlygos buvo labai geros, tačiau turėjome palikti patalpas dėl kompanijos augimo. Tiesiog pasidarė ankšta“, – pasakoja „Osos“ vadovas, kurio bendrovė slėnyje sukūrė pasaulyje analogų neturinčią duomenų surinkimo programą, leidžiančią pakeisti apklausoms naudojamas popierines anketas.

P. V. Dudonio įsitikinimu, mokslo ir technologijų parkai bei slėniai svariai prisideda prie inovatyvių įmonių kūrimosi. Tokioms įmonėms labai svarbu patirtis, o ją galima įgyti keliais būdais: dirbant samdomą darbą – tai ilgai užtruktų arba darant klaidas pačiam – tai nemažai kainuotų. Todėl racionaliausia patirtį kaupti konsultuojantis ir remiantis kitų patirtimi. Tam puikiai tinka technologijų parkai bei slėniai – jie turi visą infrastruktūrą inovacijoms plėtoti: čia organizuojami mokymai bet kuria – įmonės plėtros, produkto vystymo, investavimo, finansavimo ir kitomis temomis.

Tačiau P. V. Dudonis sako norintis pamatyti aktyvesnį parkų bei slėnių bendradarbiavimą su universitetais. „Mano akimis, slėniai bei parkai galėtų būti ta terpė, kuri padeda esamiems studentams kurti inovacijas, pritaikyti žinias bei eksperimentuoti“, – siūlo „Osos“ vadovas.

Trūksta gebėjimo susikalbėti

Kad verslo įmonių, mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimas kol kas nėra labai produktyvus, kalbama ir Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programoje.

„Kadangi mokslo, verslo ir studijų sistemos dalyviai nepakankamai bendradarbiauja, įmonių nepasiekia žinios, reikalingos naujiems produktams ar inovacijoms plėtoti, o mokslo ir studijų institucijų tyrėjai stokoja gebėjimų įvertinti verslo poreikius“, – teigiama dokumente.

Todėl, įgyvendinant programą, siekiama sutelkti bendras ministerijų, atsakingų už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politiką, pastangas, skatinant technologijų kūrimą bei kitą su mokslinių tyrimu komercinimu susijusią veiklą.

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris atkreipia dėmesį, kad bendradarbiavimui labiausiai kliudo bendros vizijos neturėjimas.

Pasak jo, nesvarbu, kiek turime dokumentų, pavadintų slėnių ar parkų vizijomis, koncepcijomis ar strategijomis. Blogai, kad vizijos buvo kuriamos ne tam, kad jomis būtų vadovaujamasi, o tam, kad jas kuriantieji gautų finansavimą. Kadangi skyrėsi finansavimą administruojančios institucijos, slėnių ir parkų interesai taip pat išsiskyrė: parkai tapo labiau Ūkio ministerijos įrankiu, o slėniai – Švietimo ir mokslo ministerijos.

„Akivaizdus pavyzdys: kai buvo kuriamos slėnių vizijos, visuose dokumentuose buvo akcentuojamas galutinis tikslas – bendradarbiavimas su verslu. O dabar dalis slėnių dalyvių piktinasi, kad, rengiant vizijas, jie nebuvo informuoti apie perkamos įrangos panaudojimo paskirtį – mokslininkai orientavosi į savo mokslinius interesus“, – priminė E. Leichteris.

Verslas pasiryžęs, bet dar skaičiuoja

Kovo 16 dieną vykusiame forume Mokslo ir verslo partnerystė: misija įmanoma Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ragino visas jėgas nukreipti esminiam tikslui – iš bendradarbiavimo kurti pridėtinę vertę visiems.

„Galbūt aukštosios mokyklos sukuria gerų produktų, bet verslininkų jų idėjos nepasiekia. Savo ruožtu verslininkai irgi turi imtis iniciatyvos, ieškoti abipusės naudos. Jiems reikia aiškiai pasakyti: pasinaudokite tuo ir turėsite galimybių uždirbti“, – sakė pramonininkų vadovas.

Lietuvoje privataus sektoriaus investicijos į MTEP kol kas sudaro žymiai mažesnę dalį nei kitose ES šalyse – 0,24 proc. šalies BVP pagal 2011 m. duomenis. Bendrijos valstybėse narėse verslo investicijos vidutiniškai sudarė 1,26 proc. BVP – arba daugiau nei pusę bendrų valdžios, aukštojo mokslo ir verslo sektorių MTEP skirtų išlaidų.

Tik 7 proc. Lietuvos verslo įmonių mokslo institucijas laiko svarbiausiomis savo partnerėmis. Pagrindinės priežastys, ribojančios šalies įmonių technologinę inovacinę veiklą, – lėšų trūkumas įmonėje ar įmonių grupėje (28,7 proc.), finansavimo šaltinių iš kitų šaltinių stoka (21 proc.) ir per aukšta inovacijų kaina (29,6 proc.)

Prioritetas – investicijos į MTEP

2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros viešąją infrastruktūrą investuota 1,15 mlrd. eurų (šiuo metu išmokėta apie 0,75 mlrd. Eur.)

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą numatyta investuoti 678,8 mln. Eur, arba 10,1 proc. Lietuvai skirtų visų ES struktūrinių fondų lėšų. Taip siekiama, kad investicijos į MTEP iki 2020 m. sudarytų 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (2013 m., Statistikos departamento duomenimis, išlaidos MTEP sudarė 0,95 proc. BVP.) Palyginimui: 2020 m. šios išlaidos ES mastu turėtų sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. bendrijos BVP.

Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarime dėl 2015 m. veiklos prioritetų įrašytas toks įsipareigojimas: „Numatome padidinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – pirmenybę teiksime inovacijoms, skirtoms palankiai aplinkai plėtoti ir verslo įmonių inovatyvumui didinti. Įvairiomis priemonėmis spartinsime mokslo rezultatų komercinimą.“

Lietuva yra patvirtinusi sumanios specializacijos strategiją su 6 prioritetais, turinčiais didžiausią mokslo potencialą ir verslo galimybes, į kuriuos bus nukreiptos investicijos. Tai – efektyvi energetika ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; maisto technologijos ir agroinovacijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; transportas, logistika ir informacinės bei ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė (sumanus valdymas ir mokymosi technologijos).

Lietuva, remiantis ES inovacijų švieslente, priskiriama nuosaikių novatorių grupei. 2012 m. mūsų šalis buvo tarp augimo lyderių – Lietuvos inovatyvumo indeksas per tuos metus pagerėjo beveik 5 proc. Po Estijos tai – geriausias rezultatas tarp 27 ES valstybių narių. Todėl vienas svarbiausių iššūkių Lietuvai yra ne tik mažinti atsilikimą nuo pirmaujančių šalių novatorių, bet ir išlaikyti panašų augimo tempą MTEP ir inovacijų srityje, praneša ES investicijos. 
Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2021-10-18 15:43
Lietuvoje už projekto „Rail Baltica“ vykdymą atsakinga bendrovė „LTG Infra“ paskelbė rangos darbų konkursą, pagal kurį bus įrengta nauja geležinkelio sankasa bei pastatyti inžineriniai statiniai „Rail Baltica“ geležinkelio ruože Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena, o konkrečiau – nuo Šveic...
nuotrauka
2021-10-18 15:06
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau - VDI) primena, kad pagal aktualiausius Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų pakeitimus, numatančius administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d. didėja šios bau...
nuotrauka
2021-10-18 14:18
Tarptautinė nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovė „Newsec“ stiprina savo pozicijas turto valdymo srityje ir pradeda teikti turto valdymo paslaugas Latvijoje. Pirmasis klientas – automobilių importuotojas Baltijos šalyse, Suomijos įmonė „Bassadone Group“.
nuotrauka
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
nuotrauka
2021-10-15 21:07
Duonos, užkandžių ir šaldytų gaminių įmonė „Mantinga“ iš SEB banko pasiskolinto 21,32 mln. eurų. Didžiausia paskolos suma, 11,4 mln. eurų, bus skirta naujos sluoksniuotų gaminių linijos įsigijimui. 5,3 mln. eurų bus skirti vienos iš įmonės gamyklų rekonstrukcijai. Šios investicijos, kurių bendra ver...
nuotrauka
2021-10-15 07:30
Dirbant skirtingose šalyse, skirtingose rinkose, svarbu išmanyti ne tik nacionalinius statybų reikalavimus ir teisines normas, bet ir kultūrinius niuansus. Pastolių prekybos UAB „Layher Baltic“ inžinierių komandos tarptautiškumas padeda įmonei plėstis į naujas rinkas, o Lietuvos, Vokietijos ir Balta...
nuotrauka
2021-10-15 07:30
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, spalio 14 d., pasirašė Seimo priimtus Viešųjų pirkimų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimus, kuriuos šalies vadovas inicijavo 2020 m. gegužės mėn.
nuotrauka
2021-10-15 07:23
Susisiekimo ministerija siūlo jau nuo ateinančių metų keliams finansuoti taikyti naują, aiškesniais kriterijais ir ilgalaikiu planavimu pagrįstą finansavimo sistemą. Tai numatyta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemos pertvarkoje, kuriai jau pritarė Vyriausybė ir j...
nuotrauka
2021-10-14 10:41
500 ha sostinės teritorijoje, apimančioje Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių rajonus, netrukus bus pradėti lietaus nuotekų sistemų rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcija suprojektuota taikant žaliosios infrastruktūros ir tvarios vandentvarkos principus.
nuotrauka
2021-10-14 09:54
Asmeniui, pardavusiam nekilnojamąjį turtą (NT), neišlaikius jo 10 metų, atsiranda prievolė deklaruoti už jį gautas pajamas ir sumokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį, skaičiuojamą nuo skirtumo tarp gautų pajamų ir su to turto pardavimu susijusių patirtų išlaidų.
nuotrauka
2021-10-14 08:21
Analizuojant stojimo rezultatus, kaip pranešė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, paaiškėjo, kad tarp populiariausių studijų programų universitetuose išlieka medicina ir teisė, o kolegijose – tarptautinis verslas ir bendrosios praktikos slauga.
nuotrauka
2021-10-14 07:55
Aplinkos apsaugos departamentui stabdant dalį AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) veiklos, aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugininkai priėmė sprendimą surinkę reikalavimus pažeidžiančio dulkėtumo įrodymus.
nuotrauka
2021-10-13 11:17
Aplinkos ministerija siūlo, kad statant objektus, finansuojamus iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, statytojams būtų privaloma naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą. Taip siekiama mažinti šešėlinę ekonomiką ir spartinti daugiabučių renovaciją.
nuotrauka
2021-10-12 09:48
Jau daugiau nei dešimtmetį galioja Europos Sąjungos (ES) reikalavimas statant, parduodant ar nuomojant pastatus pateikti jų energinio naudingumo sertifikatus (PENS). Pastatai vertinami skalėje nuo F iki A++ – pagal šį rodiklį galima vertinti, kiek išlaidų reikės jo apšiltinimui ir eksploatacijai.
nuotrauka
2021-10-11 14:32
Vyriausybėje aptartas Finansų ministerijos parengtas 2022 m. valstybės biudžeto projektas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimui, skurdo rizikos mažinimui.
nuotrauka
2021-10-11 10:13
Jei išrašyta ir pateikta sąskaita laiku nebuvo apmokėta, galite ne tik atgauti savo lėšas, bet ir turite teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Ši teisė įmonei atsiranda, kai sueina terminas į sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas.
nuotrauka
2021-10-11 09:31
Vilniaus oro uostas, priklausantis Lietuvos oro uostų tinklui, paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą ir pradeda ieškoti rangovo, kuriam bus patikėta statyti naująjį keleivių išvykimo terminalo modulį šiaurinėje oro uosto dalyje. Pastačius šį 14,4 tūkst. kv. metrų terminalą, bendras Vilniaus oro uosto...
nuotrauka
2021-10-08 08:05
Spalio 7 d. įvykusiame Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) visuotiniame narių susirinkime Dalius Gedvilas vėl buvo išrinktas asociacijos vadovu.
nuotrauka
2021-10-06 10:01
Daugiabučių namų renovacijai spartinti skirti teisės aktų pakeitimai, kuriuos siūlo Aplinkos ministerija, padėtų įgyvendinti Vyriausybės iškeltą siekį per metus atnaujinti po tūkstantį daugiabučių.
nuotrauka
2021-10-06 07:06
Į skolininkus orientuotos finansinio stabilumo priemonės, tokios kaip pradinio įnašo reikalavimas, paskolų įmokos ir trukmės ribojimas, apsaugojo vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos pandemijos sukelto šoko metu. Lietuvos banko tarptautinėje Makroprudencinės politikos konferen...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos