Per 2007–2013 m. finansinį laikotarpį Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis sukurta mokslo tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) reikalinga infrastruktūra. Lietuvoje įsteigti 5 mokslo slėniai (Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone bei Klaipėdoje) ir 10 veiklą vykdančių mokslo ir technologijų parkų. Dabar reikia, kad slėniai ir parkai pradėtų veikti kuo efektyviau ir padėtų verslui gaminti inovatyvius produktus.

2014-2020 m. ES investicijų stebėsenos komiteto 2015 m. vasarį aptartame „ES struktūrinės paramos poveikio Lietuvos konkurencingumui vertinime“ nurodoma, kad iš bendrų išlaidų MTEP „didžioji paramos dalis skirta statyboms (slėnių kūrimui), todėl kol kas mažai prisidėta prie verslo ir mokslo bendradarbiavimo skatinimo“.

Vasario pabaigoje Vyriausybė pritarė Ūkio ministerijos parengtai Mokslo ir technologijų parkų plėtros koncepcijai, kuria parkai skatinami siekti šalies ekonomikai reikšmingų rezultatų: pritraukti privačių investicijų, įsitraukti į tarptautines programas, tapti mažiau priklausomi nuo valstybės paramos.

„Šiame dokumente išreikšti valstybės lūkesčiai ir siekiai parkų veiklos atžvilgiu“, – teigia ūkio ministras Evaldas Gustas. Ministras pabrėžia, kad parkams tenka pagrindinis vaidmuo populiarinant inovacijas, skatinant naujų inovatyvių įmonių kūrimąsi bei inovacinę plėtrą, verslo ir mokslo partnerystę.

Palanki dirva inovacijoms

Povilas Vytautas Dudonis, informacinių technologijų bendrovės „Osos“ direktorius, drauge su bendraminčiais pirmąją savo įmonę įkūrė Saulėtekio slėnio verslumo inkubatoriuje. „Sąlygos buvo labai geros, tačiau turėjome palikti patalpas dėl kompanijos augimo. Tiesiog pasidarė ankšta“, – pasakoja „Osos“ vadovas, kurio bendrovė slėnyje sukūrė pasaulyje analogų neturinčią duomenų surinkimo programą, leidžiančią pakeisti apklausoms naudojamas popierines anketas.

P. V. Dudonio įsitikinimu, mokslo ir technologijų parkai bei slėniai svariai prisideda prie inovatyvių įmonių kūrimosi. Tokioms įmonėms labai svarbu patirtis, o ją galima įgyti keliais būdais: dirbant samdomą darbą – tai ilgai užtruktų arba darant klaidas pačiam – tai nemažai kainuotų. Todėl racionaliausia patirtį kaupti konsultuojantis ir remiantis kitų patirtimi. Tam puikiai tinka technologijų parkai bei slėniai – jie turi visą infrastruktūrą inovacijoms plėtoti: čia organizuojami mokymai bet kuria – įmonės plėtros, produkto vystymo, investavimo, finansavimo ir kitomis temomis.

Tačiau P. V. Dudonis sako norintis pamatyti aktyvesnį parkų bei slėnių bendradarbiavimą su universitetais. „Mano akimis, slėniai bei parkai galėtų būti ta terpė, kuri padeda esamiems studentams kurti inovacijas, pritaikyti žinias bei eksperimentuoti“, – siūlo „Osos“ vadovas.

Trūksta gebėjimo susikalbėti

Kad verslo įmonių, mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimas kol kas nėra labai produktyvus, kalbama ir Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programoje.

„Kadangi mokslo, verslo ir studijų sistemos dalyviai nepakankamai bendradarbiauja, įmonių nepasiekia žinios, reikalingos naujiems produktams ar inovacijoms plėtoti, o mokslo ir studijų institucijų tyrėjai stokoja gebėjimų įvertinti verslo poreikius“, – teigiama dokumente.

Todėl, įgyvendinant programą, siekiama sutelkti bendras ministerijų, atsakingų už mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų politiką, pastangas, skatinant technologijų kūrimą bei kitą su mokslinių tyrimu komercinimu susijusią veiklą.

Asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ direktorius Edgaras Leichteris atkreipia dėmesį, kad bendradarbiavimui labiausiai kliudo bendros vizijos neturėjimas.

Pasak jo, nesvarbu, kiek turime dokumentų, pavadintų slėnių ar parkų vizijomis, koncepcijomis ar strategijomis. Blogai, kad vizijos buvo kuriamos ne tam, kad jomis būtų vadovaujamasi, o tam, kad jas kuriantieji gautų finansavimą. Kadangi skyrėsi finansavimą administruojančios institucijos, slėnių ir parkų interesai taip pat išsiskyrė: parkai tapo labiau Ūkio ministerijos įrankiu, o slėniai – Švietimo ir mokslo ministerijos.

„Akivaizdus pavyzdys: kai buvo kuriamos slėnių vizijos, visuose dokumentuose buvo akcentuojamas galutinis tikslas – bendradarbiavimas su verslu. O dabar dalis slėnių dalyvių piktinasi, kad, rengiant vizijas, jie nebuvo informuoti apie perkamos įrangos panaudojimo paskirtį – mokslininkai orientavosi į savo mokslinius interesus“, – priminė E. Leichteris.

Verslas pasiryžęs, bet dar skaičiuoja

Kovo 16 dieną vykusiame forume Mokslo ir verslo partnerystė: misija įmanoma Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ragino visas jėgas nukreipti esminiam tikslui – iš bendradarbiavimo kurti pridėtinę vertę visiems.

„Galbūt aukštosios mokyklos sukuria gerų produktų, bet verslininkų jų idėjos nepasiekia. Savo ruožtu verslininkai irgi turi imtis iniciatyvos, ieškoti abipusės naudos. Jiems reikia aiškiai pasakyti: pasinaudokite tuo ir turėsite galimybių uždirbti“, – sakė pramonininkų vadovas.

Lietuvoje privataus sektoriaus investicijos į MTEP kol kas sudaro žymiai mažesnę dalį nei kitose ES šalyse – 0,24 proc. šalies BVP pagal 2011 m. duomenis. Bendrijos valstybėse narėse verslo investicijos vidutiniškai sudarė 1,26 proc. BVP – arba daugiau nei pusę bendrų valdžios, aukštojo mokslo ir verslo sektorių MTEP skirtų išlaidų.

Tik 7 proc. Lietuvos verslo įmonių mokslo institucijas laiko svarbiausiomis savo partnerėmis. Pagrindinės priežastys, ribojančios šalies įmonių technologinę inovacinę veiklą, – lėšų trūkumas įmonėje ar įmonių grupėje (28,7 proc.), finansavimo šaltinių iš kitų šaltinių stoka (21 proc.) ir per aukšta inovacijų kaina (29,6 proc.)

Prioritetas – investicijos į MTEP

2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu į mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros viešąją infrastruktūrą investuota 1,15 mlrd. eurų (šiuo metu išmokėta apie 0,75 mlrd. Eur.)

2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoje į mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą numatyta investuoti 678,8 mln. Eur, arba 10,1 proc. Lietuvai skirtų visų ES struktūrinių fondų lėšų. Taip siekiama, kad investicijos į MTEP iki 2020 m. sudarytų 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (2013 m., Statistikos departamento duomenimis, išlaidos MTEP sudarė 0,95 proc. BVP.) Palyginimui: 2020 m. šios išlaidos ES mastu turėtų sudaryti ne mažiau kaip 3 proc. bendrijos BVP.

Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarime dėl 2015 m. veiklos prioritetų įrašytas toks įsipareigojimas: „Numatome padidinti verslo investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą – pirmenybę teiksime inovacijoms, skirtoms palankiai aplinkai plėtoti ir verslo įmonių inovatyvumui didinti. Įvairiomis priemonėmis spartinsime mokslo rezultatų komercinimą.“

Lietuva yra patvirtinusi sumanios specializacijos strategiją su 6 prioritetais, turinčiais didžiausią mokslo potencialą ir verslo galimybes, į kuriuos bus nukreiptos investicijos. Tai – efektyvi energetika ir tvari aplinka; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; maisto technologijos ir agroinovacijos; nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos; transportas, logistika ir informacinės bei ryšių technologijos; įtrauki ir kūrybinga visuomenė (sumanus valdymas ir mokymosi technologijos).

Lietuva, remiantis ES inovacijų švieslente, priskiriama nuosaikių novatorių grupei. 2012 m. mūsų šalis buvo tarp augimo lyderių – Lietuvos inovatyvumo indeksas per tuos metus pagerėjo beveik 5 proc. Po Estijos tai – geriausias rezultatas tarp 27 ES valstybių narių. Todėl vienas svarbiausių iššūkių Lietuvai yra ne tik mažinti atsilikimą nuo pirmaujančių šalių novatorių, bet ir išlaikyti panašų augimo tempą MTEP ir inovacijų srityje, praneša ES investicijos.