Per mažiau nei dvejus metus nuo projekto pradžios NŽT paėmė 2 622 sklypus geležinkelio vėžei tiesti ir privažiavimui prie greta vėžės esančių sklypų užtikrinti.

NŽT direktorius L. Čiakas, cituojamas pranešime, atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnybai pavyko užtikrinti greitą ir sklandų projektui „Rail Baltica“ skirtos žemės paėmimą.

„Pirmasis žemės sklypų paėmimo geležinkelio vėžei tiesti etapas buvo pradėtas 2018 m. antroje pusėje ir baigtas 2019 m. pavasarį, antrasis – užtikrinant privažiavimą prie greta vėžės esančių sklypų, pradėtas 2019 rudenį. Esu dėkingas NŽT darbuotojams ir kitoms institucijoms, su kuriomis teko bendradarbiauti. Didžiuojuosi, kad mūsų Tarnyba nemažai prisidėjo prie šio valstybei svarbaus ir išliekamąją istorinę reikšmę turėsiančio projekto. NŽT specialistams bus naudinga patirtis, sukaupta dirbant prie projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo“, – cituojamas L. Čiakas.

Įgyvendindama antrąjį žemės paėmimo projektui „Rail Baltica“ etapą, NŽT vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai paėmė 1257 privačius ir valstybinės žemės sklypus, kurių bendras plotas siekia apie 380 ha. Šie žemės sklypai Kauno, Kėdainių, Jonavos, Pasvalio ir Panevėžio rajonų savivaldybių teritorijose padės užtikrinti privažiavimą prie greta numatomos „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės esančių sklypų.

Vykdant antrąjį žemės paėmimo visuomenės poreikiams etapą, žemė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje buvo paimta iš 16 savininkų, Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje – iš 198 savininkų, Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje – iš 70 savininkų, Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje – iš 294 savininkų, o Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje – iš 327 savininkų. Iš viso NŽT direktorius priėmė 1750 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų ir pasirašė arti 6700 egzempliorių dokumentų.

Vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektą „Rail Baltica“, žemės paėmimo visuomenės poreikiams pirmojo etapo metu, kai žemė iš privačių savininkų buvo paimama „Rail Baltica“ geležinkelio vėžei nutiesti, Panevėžio, Pasvalio, Kauno, Jonavos ir Kėdainių rajonuose visuomenės poreikiams paimti 1365 sklypai, kurių bendras plotas siekia 1244 ha.

NŽT direktorius primena, kad įgyvendindama tiek pirmąjį, tiek antrąjį žemės paėmimo projektui „Rail Baltica“ etapą Tarnyba stengėsi maksimaliai atsižvelgti į žemės sklypų savininkų interesus.

„Įvykdę sklypų paėmimo procedūras, ūkininkams pabrėždavome, kad jiems suteikiama teisė laikinai naudotis žeme. Tose vietose, kur dar nevyksta geležinkelio infrastruktūros parengimo darbai, – Panevėžio ir Pasvalio rajonuose, ūkininkai ir dabar sėkmingai naudojasi paimta žeme“, – teigia L. Čiakas.

Nuo Kauno iki projektinio geležinkelio linijos 96,9 km atkarpoje ūkininkai galės naudotis žeme iki šių metų pabaigos, o nuo šios dalies iki Lietuvos ir Latvijos sienos žemę dirbti bus galima dar ir kitus metus. Taip pat ūkininkams bus išsaugota galimybė Nacionalinėje mokėjimų agentūroje deklaruoti tokių sklypų pasėlius ir gauti išmokas.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros buvo pradėtos Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2017 metų pradžioje patvirtinus ypatingos valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ europinės vėžės specialųjį planą dėl geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos tiesimo.