2021 rugsėjo 26 d. sekmadienis, 19:38
Reklama  |  facebook

Nacionalinė pastatų sertifikavimo sistema statytojų išlaidas sumažins dešimteriopai

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ tiesiogiai iš konferencijos „Žalieji pastatai Lietuvoje ir pasaulyje“      2015-11-17 14:52
Lapkričio 17-ą dieną Lietuvoje prasidėjo pirmą kartą vykstanti Žaliųjų pastatų konferencija. Bendrovės „Hanner“ bei Žaliųjų pastatų tarybos valdybos pirmininkas Arvydas Avulis renginį pradėjo geromis naujienomis – jau užbaigtas nacionalinis pastatų sertifikavimo standartas, kuriuo sertifikuoti pastatą kainuos maždaug 10 kartų pigiau, nei gauti garsiuosius „LEED“ ar „BREEAM“ sertifikatus. Tačiau kokia nauda iš šių „popierėlių“ būsimiems pastato gyventojams ar patalpų nuomininkams?
nuotrauka
Pastatas apželdinta siena. Duomenų bazės MorgueFile.com nuotr.


Minimos įmonės
Hanner, UAB
Sukūrė dešimteriopai pigesnę vertinimo sistemą

„Žalieji pastatai atsirado prieš daugiau kaip du dešimtmečius, dabar jie atkeliauja ir iki Lietuvos. Pastatų vertinimas pagal tai, kokį poveikį jie daro aplinkai – jau įprastas daugelyje pasaulio šalių, Europos valstybių. Lietuva – ne išimtis“, – spaudos konferencijoje kalbėjo A. Avulis (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. kairėje).

Žaliųjų pastatų tarybos valdybos pirmininkas pasidžiaugė, jog per pastaruosius metus pavyko sukurti nacionalinę pastatų vertinimo sistemą. Populiariausios pastatų vertinimo sistemos pasaulyje šiuo metu yra „LEED“ ir „BREEAM“.

„Vertinimas pagal šias sistemas – brangus, – sakė A. Avulis. – Ne kiekvienas projektas Lietuvoje galėtų būti įvertintas pagal jas. Nacionalinė mūsų vertinimo sistema bus bent 10 kartų pigesnė“.

Didžioji dauguma žaliųjų pastatų – Vilniuje

Tačiau kodėl ir kam apskritai reikia tokio įvertinimo?

„Šiandien mes jau suprantame, jog pastatai turi būti energiškai efektyvūs. Seni pastatai reikalauja daug energijos, į aplinką išskiria daug anglies dvideginio. Mūsų vertinimo sistemoje yra 8 vertinimo grupės. Vertinama, pavyzdžiui, kokios yra galimybės pastato naudotojams naudotis visuomeniniu transportu, kaip yra rūšiuojamos atliekos, kaip prižiūrimi augalai ir ar jų apskritai yra aplink pastatą. Šiuos reikalavimus turime įgyvendinti, jei norime, kad pastatai būtų tvarūs, tausotų aplinką. Tokių pastatų mes Lietuvoje norėtume matyti daugiau“, – paaiškino bendrovės „Hanner“ vadovas.

Šiuo metu pagal tarptautinius standartus sertifikuotų arba sertifikuojamų pastatų Lietuvoje yra 18. Didžioji dalis – Vilniuje (verslo centras „Quadrum“, verslo centras „Uniq“, „Technopolis“ ir kiti), taip pat – Žalgirio arena Kaune.

Be šimtų parkingo vietų – nė žingsnio

„Kam reikalingas visas šis sertifikavimas? – įsiterpė ir Martinas Townstedas (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. apačioje), bendrovės „Bre Global“, sertifikuojančios pastatus pagal „BREEAM“ standartą, direktorius. – Iš tiesų vertindami pastatus, juos sertifikuodami mes siekiame perimti ir palaikyti jūsų šalyje geriausią pasaulyje egzistuojančią praktiką. Vertinimas ne tik padeda tobulinti pastatus, kelti jų komercinę vertę – tai susiję ir su tuo, kaip jūs jaučiatės gyvendami bei dirbdami šiuose pastatuose.“

Verslininkas Arvydas Avulis pastebėjo, jog įvairūs aplinkosaugos kriterijai Lietuvoje ir užsienyje daugeliu atvejų sutampa. Daugeliu, išskyrus vieną.

„Parkavimo vietų klausimas – vienas didžiausių skirtumų. Tokių vietų skaičius užsienyje ribojamas, aikštelių nestatoma labai daug. Mūsų šalyje reikalaujama, kad būtų parkavimo vietų įrengta jokiu būdu ne mažiau. Tai – vienintelis prieštaravimas, tarp mūsų normų, esančių Lietuvoje, ir tarp tų normų, kurios priimtos taikant „BREEAM“ arba „LEED“ sertifikatus,“ – pabrėžė A. Avulis.

Jis taip pat akcentavo, jog pagal minėtas sistemas sertifikuojami ir gyvenamieji namai. Statytojui sertifikavimas pagal nacionalinę sistemą kainuos apie 6000 eurų, tikimasi, jog sertifikavimą bus galima pradėti jau nuo 2016-ųjų.

„Tikiuosi, jog daugeliui kils noras statyti ir investuoti, nes galės pasigirti, jog stato tvarius ir kokybiškus pastatus“, – sakė A. Avulis.

Lietuviai niekaip negali sumažinti parkavimo vietų skaičiaus prie pastatų. Tuo jau pradedame išsiskirti iš Europos šalių (Duomenų bazės Morguefile.com nuotr.)

 Ar pirkėjai galėtų tikėtis geresnių paskolos salygų?

Jūsų šalis išgyvena didžiulius džiugius pokyčius, keičiantis tvarių statybų suvokimui. Tai ne tik užtikrins mažesnį energijos suvartojimą, tačiau ir laimingesnes vietos bendruomenes, kokybiškesnius gyvenamuosius pastatus. Keičiasi klimatas, keičiasi aplinka, žinome, jog turime iškeltus reikalavimus dėl anglies dvideginio emisijų sumažinimo. Šiandien čia dalinamasi geriausia patirtimi“, – sakė M. Townstedas.

O kokią naudą iš žaliojo pastato galėtų gauti galutinis vartotojas? Ekspertas iš Jungtinės Karalystės svarstė, jog galbūt būtų galima pirkėjams, įsigyjantiems ar išsinuomojantiems tvarų pastatą suteikti nuolaidų būsto draudimui ar palankesnes paskolos gavimo sąlygas. Juk jų turtas – kokybiškesnis ir naudojantis mažiau išteklių.

Transportas, paslaugų prieinamumas, mokyklų prieinamumas, pastato aplinka – visa tai yra taip pat svarbu, kaip ir pats pastatas. Iš savo patirties galiu pasakyti, jog sėkmingiausi būna tie projektai, kurių vystytojai iškart galvoja: kaip sukurti gyvą, ekonomiškai stiprią bendruomenę? Turi prisidėti ir vietos valdžia. Nuosavybės jausmas bendruomenei padeda funkcionuoti“, – sakė konferencijos dalyvis.

„Uniq“ verslo centro, turinčio aplinkosaugos sertifikatą, vizualizacija

A. Avulis pridūrė, jog pagal naująją vertinimo sistemą, jei organizuoji projekto pristatymą bendruomenei iki statybos leidimo gavimo – gauni papildomų balų vėliau sertifikuodamas savo statinį. Kitaip tariant, pastatai – tai ne nekilnojamojo turto vystytojų užgaida, vystytojo idėjos turėtų būti priimtinos ir vietos bendruomenei.

Žmonės – taip pat aplinka. Vienas iš būdų, kaip sumažinti neigiamą poveikį vietos bendruomenei – konsultuotis iš anksto. Bendruomenė turi teisę išsakyti savo nuomonę, pastabas, o investuotojas, vystytojas – į jas atsižvelgti. Jeigu jis į jas neatsižvelgia, na... Nebus idealu, tačiau mes sieksime, jog pastatai būtų draugiški aplinkai“, – sakė A. Avulis.  

Dėl A klasės reikalavimų jau deramasi

Konferencijoje dalyvavusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė dar kartą pasidžiaugė renovacijos tempais: „Būti žaliu Lietuvoje tapo madinga. Tam yra trys pagrindinės priežastys. 2013-aisiais daugiabučių namų Lietuvoje buvo 123, o 2015-aisiais turėsime 700-800 renovuotų namų. Antra priežastis – šiandien A ir A+ klasę jau yra pasiekę 68 pastatai, nors to dar nereikalaujama. Darome monitoringą, kad po renovacijos būtų sutaupoma ne mažiau nei 40 proc. energijos ir būtų pasiekta ne žemesnė nei C klasė. Tačiau šiandien neretai pasiekiama ir B klasė, o energijos nuo buvusio suvartojimo sutaupoma 60–70 proc.“, – sakė D. Matonienė (I. Labutytės-Atkočaitienės nuotr. kairėje.

Viceministrė priminė, jog nuo 2016-ųjų statant naujus pastatus bus prašoma, kad būtų pasiekta ne žemesnė nei A energinė klasė.

Ji pridūrė, jog nors žaliųjų pastatų bei inovacijų statybose lyderis yra Vilniaus miestas, daugiausia namų renovuojama Ignalinoje, Klaipėdoje ir Druskininkuose.

Statybųnaujienos.lt domėjosi, kaip Aplinkos ministerija reaguoja į nekilnojamojo turto vystytojų mėginimus išsiderėti švelnesnius reikalavimus, nors iki jų įsigaliojimo jau liko praktiškai mėnuo.

Derybos – geras dalykas, nors kartais reikia ir griežtumo. Tiek su nekilnojamojo turto asociacija, tiek su Žaliųjų pastatų taryba turėjome produktyvius posėdžius šia tema. Galiu patvirtinti, kad 2016-aisiais pasirengta pradėti A klasės pastatų statybą. Tačiau peržiūrėsime tam tikrus techninius reikalavimus, ir, manau, rasime sprendimus, kad nebūtų „šoko terapijos“ sausio 1-ąją dieną“, – sakė D. Matonienė.

Trys miestai, kuriuose kvartalinė renovacija prasidės pirmiausiai

Džiaugiamės žaliųjų pastatų tendencijomis, nors kol kas dalyvaujame tik renovacijos procesuose. Tikiuosi, kad ir daugiabučių gyventojus tai paskatins rinktis „žalesnes“ medžiagas renovacijai, – kalbėjo Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta. – Vis dažniau ir Lietuvoje daugėja projektų, kurie įdiegia alternatyvius energijos šaltinius: šilumos siurblius, saulės energiją.“

 V. Serbenta atskleidė, jog Lietuva siekia pamažu pereiti prie kvartalinės renovacijos.

Kad visa aplinka būtų gražesnė, kokybiškesnė, malonesnė žmonėms gyventi, – sakė premjero patarėja Jūratė Juozaitienė (I. Labutytės-Atkočaitienė nuotr. kairėje). – Renovacijos procesas tikrai davė didelį efektą: energijos ir finansų taupymo srityje. Tačiau reikėtų į šią problemą pasižiūrėti kompleksiškai. Su Vokietijos Aplinkos ministerija pradėjome rengti nacionalinę kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.“

Pirmiausia kvartalinė renovacija bus pradėta Utenoje, Šiauliuose ir Birštone.

Kai pažiūrime į problemą kompleksiškai, klausimų galima išspręsti labai daug. Kartu tai – ir bendruomenių kūrimas. Svarstymas kartu su gyventojais, kaip jie norėtų gyventi geriau. Mes sutvarkome pakankamai didelę miesto ląstelę, gyvenimo būdą, aplinką. Bus modernizuojami ir viešieji pastatai, sutvarkomas apšvietimas, transportas, parkavimas, viešosios erdvės“, – sakė J. Juozaitienė.

 Jos nuomone, atnaujinus miestą keisis ir pačių žmonių požiūris į savo aplinką bei šios aplinkos tausojimą.

Statybunaujienos.lt




Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2021-09-24 10:39
Vykdydami sutartinius įsipareigojimus Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos techninio projekto rengėjai artimiausiu metu kreipsis dėl statybų leidimo išdavimo. Tai paskutinis projektavimo darbų etapas. Tačiau, kaip ir skelbta anksčiau, tolesni veiksmai projekte artimiausiu metu nebus vykd...
nuotrauka
2021-09-23 13:03
Tarptautiniame architektūros konkurse, surengtame išrinkti geriausią Vilniaus geležinkelio stoties komplekso, stoties aikštės ir aplinkinės teritorijos pertvarkymo idėją, atskleisti ir komisijos favoritai, ir konkurso dalyvių vardai. Pagal viešųjų pirkimų procedūras, vakar elektroniniu būdu atplėšus...
nuotrauka
2021-09-20 15:04
Susisiekimo ministras Marius Skuodis siūlo sparčiau atnaujinti ir plėtoti Vilniaus oro uosto terminalus, apsisprendžiant ir atsisakant beveik 70 metų senumo ir nemažų išlaikymo sąnaudų reikalaujančio oro uosto atvykimo terminalo senojo pastato. Okupacinę stalinizmo epochą menantį, pagal Rusijos oro ...
nuotrauka
2021-09-17 13:37
Klaipėdos centrinio pašto rūmų komplekse tikslingiausia yra įkurti daugiafunkcę kultūros erdvę – Klaipėdoje gimusio pasaulinio garso mokslininko astronomo F. W. Argelanderio vardo mokslo ir meno centrą su muziejinėmis, renginių, rezidencijų funkcijomis, įprasminant istorinį palikimą ir orientuojanti...
nuotrauka
2021-09-15 13:53
Sklandaus Vilniaus plėtra ir kūrimas prasideda nuo ABC – naujo patogaus įrankio vilnius.lt/vilnius-auga, kur kiekvienas planuojantis, statantis ar besidomintis miesto planavimo procesais ras informaciją, kas, kur ir kaip gali būti statoma ar želdinama, kokių architektūros standartų ir taisyklių laik...
nuotrauka
2021-09-09 10:47
Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sostinės Lvovo gatvėje planuojamo statyti verslo centro „Hero“ projektiniams pasiūlymams. Juose projektą plėtojanti nekilnojamojo turto projektų vystymo bendrovė „Realco“ atsižvelgė į pirmo svarstymo metu pateiktas pastabas bei atnaujino verslo centro fasado spren...
nuotrauka
2021-09-09 09:56
Vandens, higienos ir prausimosi ritualai toli gražu ne visiems vaikams prigyja ir patinka vienodai. Dalis – vandenį vertina kaip pramogą, kiti – būtinus „reikalus“ susitvarko skubotai, o dar kitus užsukti į vonios kambarį kartais tenka ir varu varyti. Štai kodėl tokios erdvės turi būti įrengtos saug...
nuotrauka
2021-09-01 15:06
Nekilnojamojo turto projektų valdytoja ir plėtotoja, bendrovė „Baltic Asset Management“, Naujamiestyje, Smolensko g. 5 projekto architektūrinę idėją rinko architektūrinio konkurso būdu. Nugalėtoja tapo architektų studija „2 Bricks“.
nuotrauka
2021-08-20 15:20
Vonios kambaryje žmogus statistiškai praleidžia apie 20 minučių per dieną, tačiau galima daryti prielaidą, kad pastarieji karantininiai metai šį laiką dar prailgino. Štai kodėl vonios kambariams – jų įrengimui ar atnaujinimui – skiriama vis daugiau dėmesio.
nuotrauka
2021-08-19 15:05
Link pabaigos artėja teisminiai ginčai dėl naujų pastatų projektų Neries krantinėje, Žygimantų g. Beveik 2 metus trukusio mediacijos proceso metu rastas sprendimas. Taikos sutartimi šalys susitarė, kaip turi būti koreguojami sklypo Žygimantų g. 12 užstatymo sprendimai.
nuotrauka
2021-08-19 11:48
Kuo šviesesni namai – tuo maloniau. Todėl kuriant jaukius namus, svarbu pasirūpinti ne tik estetišku, tačiau funkcionaliu bei tinkamai suplanuotu apšvietimu.
nuotrauka
2021-08-19 10:44
Po ilgų derybų Vilniaus miesto savivaldybė išdavė leidimą statyti naują LIDL parduotuvę Nemenčinės pl. 15. Sutarus su projekto užsakovu ir architektais, palyginti su pirminiu planu, sumažėjo ir prekybos centro plotas, ir šalinamų medžių skaičius. Sutarta ir dėl gausesnio sklypo apželdinimo.
nuotrauka
2021-08-18 14:22
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ persikėlė į naują beveik 1500 kv. m ploto biurą savo valdomuose Paupio verslo namuose, tiesiai virš vilniečių jau pamėgto „Paupio turgaus“.
nuotrauka
2021-08-11 07:01
Vilnius keičiasi kasdien, o prie miestovaizdžio kūrimo prisideda daugybė talentingų žmonių. Kaip gimsta pokyčiai, vyksta architektūriniai konkursai, geriausių idėjų paieškos ir profesionalus jų vertinimas daugeliui vilniečių vis dar mažai žinoma sritis.
nuotrauka
2021-08-09 07:20
Paskelbti visi Vilniaus geležinkelio stoties komplekso, stoties aikštės ir viešojo transporto terminalo projekto konkursui pateikti darbai.
nuotrauka
2021-08-03 10:18
Vilniaus centre duris oficialiai atvėrė naujos kartos „Telia Global Services Lithuania“ biuras. Pandemijos metu kurta būstinė yra technologiškai ir funkciškai pritaikyta hibridiniam darbui bei atspindi pasikeitusius darbo modelius ir darbuotojų poreikius.
nuotrauka
2021-07-27 10:09
Didžiausias iššūkis kuriant mažas erdves – efektyviai išnaudoti turimą nedidelį plotą. Juk maža erdvė taip pat gali būti jauki, maloni ir estetiškai patraukli, jei viskas išdėstyta funkcionaliai ir apgalvota iki smulkiausių detalių.
nuotrauka
2021-07-23 10:35
Naujuoju LAS Klaipėdos skyriaus ir Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos (LASKAO) valdybos pirmininku išrinktas Mantas Daukšys. Naujuoju Kauno skyriaus vadovu tapo Nerijus Stanionis.
nuotrauka
2021-07-21 11:49
Klaipėdos centrinio pašto kompleksas gali tapti kelias epochas reprezentuojančiu objektu, pritraukiančiu miestiečius ir turistus savo architektūra, įvairių kultūrų įtakos požymiais bei išskirtiniu objektu – kariljonu. Tokiu akcentu pristatyta Klaipėdos centrinio pašto komplekso įveiklinimo galimybių...
nuotrauka
2021-07-21 10:57
„Eastnine Lithuania“ architektūros konkursui Vilniaus biurų komplekso „3 Burės“ plėtrai pasiūlymus pateikė du žinomi užsienio architektų biurai. Tačiau komisijos vertinimu, pateikti projektai pilnai neišpildė nurodytų reikalavimų, todėl laimėtojas nepaskelbtas. Abiem konkursiniams darbams skirta 3-o...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras