2021 spalio 19 d. antradienis, 12:15
Reklama  |  facebook

Namas, kurio sienos pastatomos per dvi dienas: nei dega, nei vilkas nupučia Fotogalerija

Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ      2015-11-13 18:52
Ar skaitėte vaikystėje pasaką apie vilką ir tris paršiukus? Ji vis dar kiša koją unikalią šiaudinių skydų statybos technologiją atradusiems verslininkams. Bendrovės „Ecococon“ direktorius Marius Tarvydas tikina: šiaudiniai namai gali būti kelių aukštų, atlaiko bet kokį stogą, nedega ir joks vilkas jų nenupūs.
nuotrauka
Iš šiaudų skydų pastatytas namas. Bendrovės „Ecococon“ nuotr.


Minimos įmonės
Ecococon, UAB

Tokio tipo namų Lietuvoje kol kas stovi vos keliasdešimt, tačiau artėjant aukštesniems energinio naudingumo reikalavimams itin šiltas ir be rekuperatoriaus „kvėpuoti“ sugebantis namas vis labiau traukia lietuvių bei užsieniečių dėmesį.

M. Tarvydo teigimu, iš bendrovės „Ecococon“ sukurtų presuotų šiaudų skydų galima statyti individualius gyvenamuosius namus bei nedidelius visuomeninius pastatus: darželius, mokyklas, biurus. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau iškilo pirmoji iš šiaudų skydų pastatyta mokykla „Saulės gojus“.

Šiaudinukų istorija – nuo kitkų iki presuotų skydų

Statybos iš šiaudų tėvynė – Jungtinės Amerikos valstijos. Tokia statyba tapo galima, kai atsirado arklių sukamas šiaudų presas. Tokiu būdu šiaudams suteikta tam tikra forma – jie presuoti į stačiakampius ryšulius, „kitkas“.

Iš pradžių statyti bekarkasiniai namai – kitkos tiesiog dėtos viena ant kitos, perduriamos lazda, kad neišvirstų, o langų ar durų vietoje formuojamas karkasas.

Kad karkasas stovėtų tvirtai, jis iš išorės nutinkuojamas kalkių ir molio mišiniu. Šio mišinio sudėtis priklauso nuo šalies: karšto klimato šalyse, kur mažai lietaus, galima tinkuoti tik moliu, o drėgnesnio klimato šalyse, tokiose, kaip Lietuva ar Šiaurės Amerika, mišinyje reikia daugiau kalkių tinko“, – pasakojo M. Tarvydas.

Šiaudinio namo statybos. „Ecococon“ bendrovės nuotr.

Jis teigė, jog šiaudai yra organinė medžiaga, turinti daug mažų oro tarpų. Tad ją tinkuoti reikėjo medžiagomis, kurios gali išgarinti drėgmę arba į vieną, arba į kitą pusę.

Nuo 1960-ųjų pradėjo vyrauti karkasinių namų statybos ir tokią „madą“ perėmė ir šiaudinių namų statytojai. Šiaudų kitkos pradėtos dėlioti tarp medinio karkaso rėmų. Tokią statybą itin mėgo ūkininkai – jie panaudodavo šiaudus užuot pirkę šiltinimo vatą, o šiaudai užsiimant ūkine veikla – kasmetinės veiklos atliekos.

Ši statyba jau buvo greitesnė, nei bekarkasė statyba, tačiau vis tiek užtrukdavo. Vien šiaudų dėjimas į sieną užtrukdavo mėnesį ar du. Tiek kalkių, tiek molio tinkas yra pakankamai šlapias, jei uždėsite jo daugiau – krenta. Taigi reikia tinkuoti po pusę centimetro, vieną pusę tenka tinkuoti 5-6 kartus. Ši procedūra imli darbui, o darbas savo ruožtu – kainai. Būtent tinkavimas pabrangina šį statybos būdą“, – sakė pranešėjas.

Namas per 8 valandas – misija įmanoma

Daugelis žmonių nuolat susiduria su problema: jei tu esi medikas, vadybininkas, padalinio vadovas, tau rūpi ekologija, sveikas mikroklimatas namuose – vis tiek negali skirti tiek savo laiko statybų priežiūrai“, – sakė M. Tarvydas (asm. archyvo nuotr. kairėje

Todėl 2010-aisiais Lietuvoje pradėta šiaudus į specialius karkasus vienodu tankiu presuoti gamyklose ir vėliau iš tokių „kaladėlių“ lipdyti namą.

Kadangi tokiuose karkasuose šiaudai būna labai lygiai nupjauti, standžiai sudėti, jiems nutinkuoti reikia ir mažiau kalkių bei molio. Skyduose fiksuotas tik karkaso plotis – 40 centimetrų, o auštis ir ilgis gali varijuoti. Lygiai taip pat „Ecococon“ gali gaminti trikampius ir penkiakampius skydus.

Tačiau svarbiausias pokytis – statybų greitis. Šie moduliai jungiami „Lego“ kaladėlių principu. Štai namelis Zapyškyje (Ecococon“ nuotr. apačioje) buvo pastatytas per 8 darbo valandas. Per tiek laiko sumontuotos visos išorinės pastato sienos“, – sakė M. Tarvydas.

Daug kam kyla klausimas – ar atlaikys?

M. Tarvydas sako, jog šiuo metu kaip tik gaminami skydai 5 aukštų daugiabučiui Šveicarijoje. Kuris, beje, dar turi atlaikyti ir žemės drebėjimus, jei kalnuotoje vietovėje tokių pasitaikytų.

Naudojant šią konstrukciją galima statyti iki 9 metrų aukščio pastatus. Šiuo metu turime užsakymą daugiabučiui Šveicarijoje – tokiu atveju tiesiog pirmojo aukšto konstrukciniai elementai storesni. Skydai sutvirtinami varžtais, tuomet uždengiami plastiko plėvele, kad neperšlaptų. Vėliau nėra jokių apribojimų stogo konstrukcijoms, eksterjerui, interjero dizainui“, – sakė M. Tarvydas.

Bendrovė namo konstrukcijoms suteikia 50-ies metų garantiją, tačiau pasaulyje egzistuoja ir XIX amžiuje pastatytas šiaudų namas. Jis vis dar tenkina savininkų poreikius. Didžiausia svarba, pasak M. Tarvydo – sandarume ir apsaugoje nuo vandens. Jei skirsite dėmesio šiems dviems darbams, namas bus ilgaamžis.

Šiaudų magija: sandarus, bet pralaidus garams

Būsto vidaus sienos dengiamos moliu – tokią apdailą vieni gali laikyti pliusu, kiti – minusu, tačiau greičiausiai žmonių, pasirinkusių šiaudų skydus, molis negąsdina. M. Tarvydas teigia, jog molio apdaila gali atrodyti ir itin prabangiai.

Vis tik didžiausias tokios „gamtinės“ statybos privalumas – aukšta šiluminė varža.

Automobilių kategorijomis šnekant, toks namas – tai „Ferraris“. Automobilis būtų labai labai greitas, o čia – labai šiltas namas. Tiksliau čia – elektrinis „Ferraris“! – juokėsi M. Tarvydas.

Namo šiluminė varža siekia 0,116 W/(m2*K)

Namas, suręstas iš šiaudų skydų. „Ecococon“ nuotr.

Galbūt panašią šiluminę varžą galima sukurti ir kitomis medžiagomis, tačiau jokia kita medžiaga – išskyrus rąstus – nepraleidžia drėgmės. Šiaudinė siena yra pralaidi garui ir drėgmei“, – kalbėjo pranešėjas ir pabrėžė, jog visas šias savybes būstas turės, jei bus pastatytas sandariai.

Galime užsidėti storus kailinius, vaikščioti atsilapoję – ir bus šalta. Lygiai taip pat su namu. Svarbūs du parametrai: šiluminė varža ir namo sandarumas. Kad visi namo konstrukciniai elementai, kurie jungiasi vienas su kitu: pamatas su siena, stogas su siena, durys su namo siena – labai svarbu, kad visi jie būtų užsandarinti“, – pabrėžė bendrovės „Ecococon“ vadovas.

Kaip šiaudai gali nedegti?

Jis priminė, jog liko vos du mėnesiai ir nebebus galima nei projektuoti, nei statyti žemesnės nei A energinės klasės pastatų. Nuo 2016-ųjų metų norint įteisinti statybas reikės atlikti du testus: termovizijos ir pastato sandarumo, taip pat bus skaičiuojama šiluminė varža.

Tokie reikalavimai taupo jūsų pinigus, antra – tokiu būdu kovojame su klimato kaita. Be to, kuo aukštesnė yra pastato energinė klasė – tuo pastatas ilgaamžiškesnis. Tuomet jis bus ilgiau eksploatuojamas“, – kalbėjo pranešėjas.

Tačiau ar pagalvoję apie tvirtą, amžių amžius stūkstantį pastatą, jį siejame su šiaudais? Greičiausiai – ne. M Tarvydas griauna šiuos mitus.

 „Esame skaitę pasaką apie tris paršelius, kaip šiaudinį namą nupūtė. Dar „jį sugrauš pelės arba jis sudegs!“. Tai – pirmieji stereotipai. Noriu pabrėžti, kad nekalbame apie šiaudinį namą. Mes kalbame apie šiaudus kaip izoliacinę medžiagą sienose. Visa kita – normali tradicinė statyba: pamatas, karkasas, stogas“, – sakė pranešėjas.

Su presuotų šiaudų „Ecococon“ skydais neseniai atlikta per 17 įvairiausių testų: jie deginti, daužyti, tikrintas atsparumas žemės drebėjimams, garso, garų pralaidumui ir panašiai. Šių testų reikėjo sertifikatui gauti.

Šiaudinio namo vidus. „Ecococon“ bendrovės nuotr.

Dabar jau M. Tarvydas visiems gali parodyti dokumentą su raidelėmis „B-s1, d0“ – tai pati aukščiausia nedegumo klasė tarp medinių konstrukcijų pastatų.

Kodėl nedega? Jei kaime bandėte deginti krūvą šiaudų – apdega galai, o kol nepavartysite šakėmis – likusi krūva nedegs. Šiaudai skyde nedega, nes yra supresuoti. Ten nėra oro. Tai dėl tos pačios priežasties, kodėl vienas lapas popieriaus dega, o katalogas – ne. Taip pat nedega karkasams naudojama itin gerai išdžiovinta mediena. Todėl šių skydų nereikia impregnuoti“, – kalbėjo jis.

A klasės namas be rekuperatoriaus – kaip tai įmanoma?

Kalbėdamas apie drėgmės lygį patalpose bendrovės „Ecococon“ atstovas mestelėjo kelis akmenis į rekuperatorių daržą.

Jo teigimu, rekuperatoriai ištraukia ne tik „panaudotą“ patalpų orą, tačiau ir jo drėgmę. Sausas oras, ypač išdžiovintas šildančių prietaisų, kenkia mūsų akims, džiovina odą, kvėpavimo takus.

Negana to, nors pelėsis neįsimeta į kambario kampus, tačiau jis veši vamzdžiuose. Į patalpą paduodamas oras taip pat sėkmingai keliauja tais pačiais vamdžiais ir atneša pelėsio sporas į vidų.

„Tuo metu molis pats savyje išlaiko 50 proc. drėgmės. Moliui trūkstant drėgmės jis jos prisitraukia iš lauko. O jei patalpoje per daug drėgmės – sugeria ją iš vidaus ir šalina į lauką. Todėl tokiuose namuose žiemą vasarą vyrauja 40–60 proc. drėgmės lygis“,– sakė pranešėjas.

Jis patarė pamėginti į rekuperatoriaus vamzdį įdėti retą kempinę ir kelis kartus per metus ją patikrinti – greičiausiai kempinė bus patamsėjusi nuo oro taršos.

Čia M. Tarvydas sulaukė pasipiktinusio pranešimo klausytojo komentaro: „Kaipgi pastatyti pasyvų namą be rekuperatoriaus?! Kodėl tada visi namai statomi su šiuo įrenginiu?“

Įmonės atstovas atsakė, jog pasyvaus namo standartas buvo aprašytas 1998-aisiais. Tuo metu į jį įtrauktos egzistavusios technologijos, tačiau  „Ecococon“ atrastos technologijos tuo metu niekas dar nežinojo. Ši statybos technologija, M. Tarvydo teigimu, jau netrukus bus įtraukta į pasyvaus namo standartą ir tokiuose namuose rekuperatoriaus neprireiks.

Šiaudinio namo vidus. „Ecococon“ bendrovės nuotr.

„Jei pasistatote namą iš blokelių ir polistirolo, kitaip drėgmės iš jo negalite pašalinti, tik naudodami rekuperatorių“, – paaiškino bendrovės vadovas.

Užsieniečiai perka daugiau, nei lietuviai

M. Tarvydas priduria, jog jei mokate surinkti „IKEA“ baldą pagal instrukciją, tokį namą irgi pastatytumėte. Bendrovė eksportuoja šiuos skydus į užsienio šalis, tačiau namų statybą palieka vietiniams šalių meistrams. Vadovo teigimu, patys skydai kainuoja apie 8 – 15 tūkst. eurų.

Šiuo metu tokiu metodu yra pastatyta virš 30 individualių namų Lietuvoje. Į užsienį eksportuojama skydų, skirtų pastatyti apie 15–20 namų per metus.

Statyba gali vykti ir žiemą, ir vasarą – kadangi nevyksta jokie „šlapi“ darbai, tereikia, kad būstas jau turėtų pamatą. Be to, maždaug 100 kv. metrų namui reikia 3 kW energetinės galios jį įšildyti iki temperatūros, tinkamos dirbti viduje.

Austrai, vokiečiai, prancūzai, danai ir kitų Vakarų bei Šiaurės Europos šalių inžinieriai lietuvių išradimą jau pripažįsta (iš pradžių jie į technologiją žiūrėjo su dideliu nepasitikėjimu).

„Jis populiarus tose rinkose, kur darbų kaina labai aukšta. Jiems aktualu kuo greičiau pastatyti objektą“, – kalbėjo pranešėjas.

Dar vienas bendrovės pasiekimas: pripažinimas eko-inovacijų konkurse JAV. Ten iš 144 įvairių produktų paraiškų tokia statyba buvo pripažinta kaip pats inovatyviausias, ekologiškiausias produktas.

Kaip pastatyti šiltą namą, kuris nepelytų? Kaip rasti geriausią santykį tarp sandarumo ir vėdinimo, gaivaus ir šviežio oro namuose? Bendrovė „Ecococon“ turi atsakymus į šiuos klausimus, kurie tolydžio kylant reikalavimams namų sandarumui kyla vis didesniam skaičiui planuojančių individualaus namo statybas.

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka





Žalia statyba

nuotrauka
2021-10-18 07:08
Augantis vartotojų ir statytojų sąmoningumas ir vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai skatina gamintojus pasiūlyti rinkai vis daugiau ekologiškų medžiagų, kad statyba būtų tvari. Viena higieniškiausių ir aplinkai draugiškiausių žaliavų – mediena. Tačiau nors statyba iš medienos sparčiai po...
nuotrauka
2021-10-11 07:12
Gaminant betoną, išmetama apie 7–8 proc. viso į aplinką patenkančio CO2 kiekio. Todėl statybos pramonė intensyviai ieško technologijų, kurios leistų statyti švariau, „žaliau“. Viena tokių – armavimo plienu keitimas polipropileno fibra. Pandeminis laikotarpis šią tendenciją dar labiau aktualizavo: tr...
nuotrauka
2021-09-17 13:30
NT plėtros bendrovė „Sirin Development“ užbaigė Kauno logistikos centro antrąjį statybų etapą. Martinavos kaime, Kauno rajone, greta automagistralės Vilnius-Kaunas, atidaryta 16 tūkst. kv. m ploto sandėlių su administracinėmis patalpomis.
nuotrauka
2021-09-16 10:00
Rugsėjo pradžioje rekonstrukcijai uždarytame Palangos oro uoste bus atnaujintas ne tik kilimo ir tūpimo takas, peronas ir riedėjimo takas – rekonstrukcijos metu diegiami tvarūs inžineriniai sprendimai, dėl kurių visi procesai taps draugiškesni aplinkai.
nuotrauka
2021-09-02 09:05
Jau kurį laiką pasaulyje yra diskutuojama ir ieškoma sprendimų, mažinančių taršą ir triukšmą statybvietėse – siekiama saugoti žmones ir aplinką.
nuotrauka
2021-08-31 08:20
Norint išsaugoti planetą ateities kartoms, svarbu visose žmonių veiklos srityse siekti tvarumo. Viena iš šių sričių – statyba ir NT projektų vystymas. Europos Komisijos duomenimis, pastatai suvartoja maždaug 40 proc. visos pagaminamos energijos ir lemia daugiau nei trečdalį visos šiltnamio dujų emis...
nuotrauka
2021-08-27 15:52
Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ pelnė BRE Global organizacijos įvertinimą – prekybos ir pramogų centrams ir Vilniaus „Akropolio“ verslo centrui suteikti tarptautiniai „BREEAM In-Use“ pastatų tvarumo sertifikatai.
nuotrauka
2021-05-28 11:02
Europai siekiant Žaliajame kurse numatyto siekio iki 2050 m. tapti klimato požiūriu neutraliu žemynu, prie šio tikslo vis didesne dalimi siekia prisidėti ir verslas. Ypač svarbiu tampa statybų sektoriaus indėlis. Skaičiuojama, kad būtent jam tenka maždaug 38 proc. pasaulinės CO2 emisijos.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-05-13 14:15
Rekonstravus Vilniaus nuotekų valyklą, numatomas ilgalaikis teigiamas poveikis Neries upės ekologijai, o sumontuoti modernūs įrengimai sulaikys net smulkiausias plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles (iki mažiausio 0,05 mm dydžio).
nuotrauka
2021-05-05 09:59
Studentų laisvalaikio klubo „Kolegos“ vietoje iškilsiantis naujas unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras KTU „M-Lab“ Kaune skelbia statybų pradžią – šiuo metu čia prasidėjo griovimo darbai. Planuojama, kad KTU Studentų miestelio vaizdą pakeisiantis inovatyvių laboratorijų komp...
nuotrauka
2021-04-13 10:23
Cemento gamybos apimtis visame pasaulyje 2019 m. jau siekė apie 4,2 mlrd. tonų, kai 1995 m. – tik 1,39 mlrd. Tai rodo labai spartų ir globalų statybos pramonės augimą. Šiandien pasaulyje yra vienintelė medžiaga, kurios žmonės sunaudoja daugiau nei betono, tai – vanduo.
nuotrauka
2021-04-07 12:07
Nemažai gyventojų savo būstuose pasirenka naudoti saulės elektrinės energiją. Nekilnojamojo turto savininkams, nusprendusiems pasirinkti saulės energiją, pirmiausia aktualu žinoti, ar šis energijos šaltinis priskirtinas prie atsinaujinančių energijos šaltinių ir ar su saulės elektrinėmis galima pasi...
nuotrauka
2021-04-01 10:22
Nors gali pasirodyti, kad pandemijos metu tokie globalūs iššūkiai kaip klimato kaitos mažinimas ar investicijos į tvarų vystymąsi atsiduria antrame plane, šie klausimai niekur nedingo. Didžiausią poveikį aplinkai darantys maisto, statybos ir transporto sektoriai išlieka po Vyriausybių ir visuomenės ...
nuotrauka
2021-03-31 13:46
Vyriausybė pritarė Ilgalaikei renovacijos strategijai, pagal kurią iki 2050 m. visi Lietuvos vieši ir privatūs pastatai bei gyvenamieji namai turės tapti visiškai nepriklausomi nuo iškastinio kuro, o jų anglies dvideginio pėdsakas būti lygus nuliui.
nuotrauka
2021-03-17 11:07
Europos Sąjungoje pastatams tenka maždaug 40 proc. viso energijos suvartojimo. Be to, pastatų eksploatavimo metu išmetama maždaug trečdalis viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.
nuotrauka
2021-03-12 07:50
Tvarios statybos mokymai jau įžengė į Lietuvą: pirmą kartą įvykusiame tvarios statybos mokymo programos kurse sudalyvavo ir tvarios statybos žinių įgijo daugiau nei 100 būsimų statybos ir inžinerijos darbuotojų, o dar 20 šiuo metu tęsia mokymus.
nuotrauka
2021-03-03 07:33
Nuo 2007 m. veikianti UAB „VA STATYBA“ šiandien drąsiai imasi ir sėkmingai įgyvendina išskirtinius statybos ir rekonstrukcijos projektus.
nuotrauka
2021-03-01 16:57
Ekonomikai žengiant neutralumo klimatui keliu, pramonės laukia transformacija: įmonėse ilgainiui nebebus naudojamas iškastinis kuras, taršius gamybos procesus ir žaliavas keis žiedinės ekonomikos principai, dominuos žalieji pirkimai. Iki 2035 m žiediškumo indeksas (atgautų atliekų panaudojimas) pram...
nuotrauka
2021-02-25 16:13
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išeitis matoma Europos Sąjungos žaliajame kurse ir tvarių statybini...

Statybunaujienos.lt » Žalia statyba