Jei kas pamatys aukštai, prie atviro lango mažą vaiką – tuoj pat bus iškviesti ugniagesiai. Jei kas kieme paliko automobilį su įjungtais žibintais, sužinos ne ryte, kai šis neužsives, bet netrukus iš kaimynų gaus žinutę Facebook grupėje. Joje taip pat gali sužinoti visas naujienas: kad parduotuvėje nebeliko bulvių, kas gretimame miškelyje bandė išmesti senas duris, kaip atrodys būsima mokykla ir kaip bus tvarkomas naujas „Mažosios Lietuvos“ skveras tarp M. Jankaus ir I. Simonaitytės gatvių.

Gyvena, o ne grįžta nakvoti

26 metus Pilaitėje gyvenanti Jolita kaip pagrindinį rajono privalumą įvardijo bendruomenę: „Bendruomenė čia nereali! Bet kokia iniciatyva, jei tik jos turi, suranda atgarsį, atsiranda norinčių prisidėti. Neatsitiktinai Pilaitėje gimė šviesų festivalis „Beepozitive“. Žmonės čia neabejingi niekam, nei kas gerai, nei kas blogai. Visi tuoj pat sužino ir reaguoja“.

Pasak jos, realios bendruomenės atsiradimui įtakos turėjo ir pati vieta. „Iš pradžių Pilaitė atrodė esanti kažkur neįtikėtinai toli, atskirai nuo miesto, kuris iš esmės yra visai šalia. Anuomet pravažiuoji dykynę ir atsiduri erdvėje, kuri yra tavo. Toks jausmas, kad čia yra kaimas ir mes visi kaimynai. Gal dėl to čia žmonės tokie bendruomeniški, aktyvūs, o naujakuriai iki šiol renkasi gyventi Pilaitėje. Aš čia ne nakvoju, aš čia gyvenu! Štai naują bažnyčią stato. Ar daug šiais laikas statoma bažnyčių? Mano mama, kai atvažiuoja, ją lanko“, – pasakojo Jolita. 

Išsiplėtė draugų ratas

Tėvų namus Šeškinėje palikęs Andrius Pilaitėje jaučiasi geriau. „Dažnai užsuku į vietinę kavinę. Susidraugavome. Čia su draugais švenčiu gimtadienius, čia žino, ką aš mėgstu. Kaimynai vakarais žaidžia tinklinį, krepšinį, yra komandos, vyksta varžybos. Mano pažįstamų ir draugų ratas plečiasi, nes aplink gyvena malonūs, jauni žmonės. Vasarą susirenkam pavakaroti. Vyresni irgi pritampa, viena kaimynė prikepė bandelių su kopūstais ir su lašinukais, vaišinomės“, – apie gyvenimą Pilaitėje kalbėjo Andrius. Į darbą mieste jis važiuoja autobusu. Tiesa, piko valandomis kelionė užtrunka, tačiau tai, ką jis pasakojo apie autobusus, kursuojančius 4G maršrutu tarp Pilaitės ir Saulėtekio per centrą, nustebins važinėjančius automobiliais: visiškai nauji „Scania Citywide LF“, su oro kondicionieriumi, interneto ryšiu ir galimybe pasikrauti mobilųjį telefoną. Jolita, važinėjanti automobiliu, dėl savo darbo grafiko spūsčių nepatiria. Dažniausiai suka į Vakarinį aplinkkelį.

„Tuomet viskas pasidaro arti. Labai patogu, kad Pilaitė yra šalia didelio kelio, bet ne ant kelio“, – pastebėjo ji. Vakarais, kai vyksta į miesto centrą, ji irgi renkasi autobusą.

Padeda pozityvus požiūris

Pilaitės bendruomenė aktyviai dalyvauja ir mikrorajono plėtroje. Tačiau skirtingai nei kitų rajonų gyventojai, jie sugeba tai daryti pozityviai ir konstruktyviai. Skaitant diskusijas socialiniame tinkle stebina išskirtinai pozityvus bendravimo tonas, menkai būdingas daugeliui viešų pasisakymų.

Pasak Idilijos Lapin, vienos iš Facebook grupės įkūrėjų, pozityvią atmosferą padėjo sukurti tikėjimas, kad geriems darbams nereikia titulų ir postų.

„Pozityvumo ir bendrystės rezultatai akivaizdūs. Per keletą metų susikaupė tikrai daug pavyzdžių to, kad žmonės tikrai gali viską, tereikia veikti. Suvaldėm nesaikingą ir neprotingą Pilaitės plėtrą, reikalaudami sąžiningumo ir teisybės“, – pranešime cituojama Idilija.

Pasak vienos kompanijos vadovo Edvino Malevskio, aktyvios bendruomenės buvimas verčia jausti didesnę moralinę atsakomybę už savo darbą, atsiranda natūralus noras prisidėti prie naujos infrastruktūros objektų atsiradimo, kad patogu ir gražu gyventi būtų ir naujakuriams, ir senbuviams. Naujų namų statytojai taip pat jungiasi bendriems darbams.

„Kartu su kaimynais nutiesėme naują Pilkalnio gatvę, kiti plėtotojai projektuoja naują – Gilužio gatvę“, – pranešime cituojamas E. Malevskis.