Lietuvoje sparčiai populiarėjantys išmanieji būstai, efektyviai mažinantys energijos sąnaudas ir suteikiantys gyvenimui komforto, dažniausiai yra įrengiami 20-40-čiai metų. Todėl natūralu, jog sistemos gali gyvuoti ilgiau, nei jas suprogramavęs žmogus.

„Puiku, jei namas įrengtas pagal standartus. Bet jei jis veikia taip, kaip sugalvojo savamokslis, kuris dėl vienų ar kitų priežasčių dingo, tai informacija ir liko jo vieno galvoje“, – apie realybėje pasitaikančias situacijas pasakojo R. Skurdenis. Tuo tarpu jei būstas buvo įrengtas ir suprogramuotas pagal universalią sistemą, kurią išmano dauguma specialistų, tokio būsto priežiūrą bus galima lengvai perimti ir savininkas neatsidurs beviltiškoje padėtyje.

Laikytis tarptautinių KNX standartų (EN 50090, ISO/IEC 14543) ypač svarbu statant naujus būstus, kuriuos reiks priduoti jau pagal naujus energinio efektyvumo reikalavimus. 

„Dažnai sprendimas dėl automatinės namų valdymo sistemos diegimo priimamas pavėluotai – jau baigiant įrengti namą, vadinasi, sistemos įdiegimas gali būti žymiai sudėtingesnis ar net nebeįmanomas. Labai svarbu sprendimus priimti laiku, o tai gali padaryti tik kvalifikuoti specialistai, kurie bus ruošiami naujajame mokymų centre“, – sakė R. Skurdenis.

Gavusieji išeitus mokslus liudijančius diplomus bus registruojami viešai prieinamuose KNX asociacijos sąrašuose, tad išmanaus būsto savininkas visuomet gali patikrinti, ar specialistas, į kurį kreiptasi, turi reikiamą kvalifikaciją.

„Iš vienos pusės, tai suteikia papildomas darbų atlikimo garantijas išmaniųjų patalpų savininkui, o iš kitos – KNX sąrašuose esantis specialistas įgyja teisę darbuotis ir už Lietuvos ribų, tad šios srities atstovams atsiveria daugiau veiklos galimybių“, – pastebėjo „Jung Vilnius“ vadovas.

Tarp pirmųjų 8 specialistų, gavusiųjų KNX asociacijos diplomus Lietuvoje, ir Kauno technikos kolegijos dėstytojas, docentas Nerijus Bagdanavičius.

„Nuo ateinančio rudens automatizuotų namų valdymo sistemų mokysime ir Kauno technikos kolegijoje. Gavę ES paramą ir „Jung Vilnius“ kompanijos padedami, įrengėme laboratoriją, todėl nuo šiol mūsų elektronikos, energetikos specialistai, taip pat statybininkai galės įgyti šios dideles perspektyvas turinčios srities žinių“, – sakė N. Bagdanavičius.

Tikimasi, kad padedant KNX mokymų centrui bei Kauno technikos kolegijai pavyks sumažinti išmaniuosius namus įrengiančiųjų bei juos programuojančiųjų stygių.

„O jis mūsų šalyje yra milžiniškas. Palyginimui, Lietuvoje šių specialistų yra vos 30, sulig pirmąja mokymų centre diplomus gavusiųjų grupe jų padaugėjo iki 38, kai tuo tarpu Vokietijoje šių specialistų – 18 tūkstančių, kaimyninėje Lenkijoje – 930“, – lygino skaičius R. Skurdenis.

KNX mokymų centras Vilniuje – vienintelis ne tik Baltijos šalyse. Tokių centrų nėra nei Ukrainoje, nei Baltarusijoje (nors susidomėjimas išmaniaisiais namais šiose šalyse – didžiulis), todėl artimiausiu metu mobili KNX laboratorija keliaus į Ukrainą, kur jau sudaryta išmaniąsias namų valdymo sistemas studijuoti norinčiųjų grupė, o vėliau – ir į kitas aplinkines šalis.

„Jung Vilnius“ nuotraukos