Penktadienį Aplinkos ministerijos surengtoje nuotolinėje diskusijoje su socialiniais partneriais aptartos idėjos, kokie pokyčiai aktualūs, steigiant daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijas, nustatant jų veiklos principus, valdant bendrojo naudojimo objektus. Šią iniciatyvą paskatino girdimi nusiskundimai, susiję su bendrijų steigimo, veikimo ir valdymo sunkumais.

Siūloma į nekilnojamojo turto valdytojų, kurie gali tapti bendrijų nariais, sąrašą įtraukti ne tik sodo, bet ir kitus žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančius asmenis, sudaryti sąlygas pastatų, kuriuose yra tik komercinės, administracinės ar kitokios paskirties patalpos savininkams bendrojo naudojimo objektus valdyti steigiant bendriją. Kartu siekiama palengvinti ir supaprastinti bendrojo naudojimo objektų valdymą įsteigus bendriją.

„Pakvietėme veikiančių bendrijų asociacijas, kitas suinteresuotas įmones, organizacijas, kad diskutuojant pasitikrintume naujovių poreikį ir naudą dar pirminėje teisėkūros stadijoje. Socialinių partnerių įsitraukimas šiame etape labai reikšmingas ieškant bendro sutarimo, – pažymėjo pranešime cituojama aplinkos viceministrė dr. Daiva Matusevičė. – Pasitaiko atvejų, kai individualių namų rajone lieka tuščių sklypų, kuriuose pastatų dar nėra, tačiau jų savininkai kartu su kaimynais turėtų rūpintis bendrojo naudojimo objektais. Deja, pagal minėto įstatymo nuostatas šiuo metu jie į bendriją negali būti įtraukti, dėl to neretai kyla ginčų.“ 

Socialinių partnerių susitikime buvo teikiami pasiūlymai, jog reikėtų sudaryti sąlygas bet kokios paskirties pastatų, butų ir kitų patalpų, taip pat žemės sklypų savininkams jungtis į bendrijas, kurios yra įsteigtos kaip juridinis asmuo ir gali prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis. Tokiu būdu įstatymo centre atsidurtų ne daugiabutis guvenamasis namas, o bendrojo naudojimo objektai ir jų savininkai.

Siūlomi pakeitimai išplėstų galimybes savininkams steigti bendrijas jų bendrojo naudojimo objektams valdyti. Taip pat numatytos priemonės, kurios suteiktų daugiau aiškumo, teisingumo ir skaidrumo bendrijų veiklai. Jos taptų savarankiškesnės, turėtų daugiau pasirinkimo laisvės.

Siūloma, jog nuosavybės teisę į bendrojo naudojimo objektus perdavę savininkai kontroliuotų bendrijos valdymą ta dalimi, kurią perdavė valdyti bendrijai. Bendrija liktų pelno nesiekiantis juridinis asmuo, o pajamos, gautos naudojant bendrojo naudojimo objektus, būtų investuojamos į jų atnaujinimą.

„Taip lengviau būtų užsidirbti papildomų pajamų bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui, paprasčiau gauti tam paskolą ir priimti sprendimus. Savininkų įtaka būtų susieta su turimo turto dalimi – balsų proporcija būtų nustatoma pagal turimą dalį bendrijoje", – kalbėjo dr. Daiva Matusevičė.