„Visas prekybos ir prekybinių patalpų sektorius Lietuvoje patiria didesnių ar mažesnių iššūkių šiuo laikotarpiu, tačiau smulkesniems prekybininkams šis metas kaip niekad sudėtingas. Greitai besikeičianti pandeminė situacija šalyje, pastovus prisitaikymas prie kintančių saugos reikalavimų bei ribotos smulkaus verslo finansinės galimybės smulkių prekybinių patalpų naudotojus šiuo laikotarpiu padaro itin pažeidžiamais, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

2020 ir 2021 metų viduryje „Ober-Haus“ atliktas pagrindinių prekybinių Vilniaus miesto gatvių (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) tyrimas rodo, kad situacija vis dar išlieka įtempta. Jeigu 2020 metų viduryje laisvų patalpų lygis šiose gatvėse sudarė 11,0%, tai 2021 metų viduryje jis dar šiek tiek ūgtelėjo ir sudarė 11,9%.

„2020 metų vasaros laikotarpiu į prekybines gatves sugrįžę pirkėjai suteikė optimizmo prekybininkams ir ypač didžiausiai sostinės prekybinių patalpų nuomininkų grupei – restoranams, kavinėms, barams ir greito maisto užkandinėms, kurie užima 38% visų prekybinių patalpų šiose sostinės gatvėse“, – sako R. Reginis.

Pasibaigus pirmajam karantinui pramogų išsiilgę žmonės nusėdo lauke įrengtose vietose bei pagerino tokių įmonių veiklos rodiklius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta Lietuvoje 2020 metų antrąjį pusmetį, palyginti su 2020 metų pirmuoju pusmečiu, paaugo 27%. Таčiau bendri 2020 metų antrojo pusmečio šio verslo sektoriaus veiklos rodikliai vis tiek išliko 19% prastesni, palyginti su rekordiniais 2019 metų antrojo pusmečio rodikliais. Smogusi antroji viruso banga dar kartą iš esmės uždarė šio verslo duris ir pernykščių metų pabaigoje veiklos rodikliai vėl pastebimai suprastėjo. 2021 metų pirmojo pusmečio maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos rodikliai taip pat išliko kuklūs ir buvo 9% prastesni nei tuo pačiu laikotarpiu pernai ir net 32% mažesni nei 2019 metų pirmąjį pusmetį.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, 2021 metų viduryje didžiausias laisvų patalpų lygis fiksuojamas Pilies g. (18,5%), o mažiausias – Didžiojoje g. (9,1%). Gedimino pr. laisvų patalpų lygis sudarė 11,0%, o Vokiečių g. – 10,2%.

Per metus laisvų patalpų lygis labiausiai ūgtelėjo Pilies g. (nuo 11,3% iki 18,5%), kurioje priskaičiuojama virš 50 patalpų (pirmajame pastato aukšte, turinčios nors vieną langą į nagrinėjamą gatvę ir tinkamos komercinei veiklai vykdyti).

„Kadangi patalpų skaičius čia nėra didelis, tai keletas atsilaisvinusių patalpų gali reikšmingai pakeisti santykinį laisvų patalpų rodiklį. Iš kitos pusės, Pilies g. yra bene labiausiai užsienio turistų lankoma Vilniaus gatvė, o pandemijos metu itin sumažėjęs jų srautas reikšmingai apkarpė čia dirbančio verslo pajamas“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Tuo tarpu Vokiečių g. 2021 metų viduryje buvo viena laisva patalpa mažiau nei prieš metus ir, „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų patalpų lygis smuktelėjo nuo 12,5% iki 10,2%. Tačiau nepaisant santykinai nedidelio laisvų patalpų lygio, šios gatvės patalpų savininkų ir nuomininkų laukia papildomi iššūkiai. Šiais metais Vokiečių gatvėje prasidėjo šilumos tinklų atnaujinimo darbai, o kavinės ir restoranai turėjo prisitaikyti prie atliekamų darbų ir perkelti lauko terasas į kitas vietas arba jų atsisakyti. Po šilumos tinklų atnaujinimo turėtų būti pradėta ir visos Vokiečių gatvės rekonstrukcija, tačiau rekonstrukcijos terminai dar nėra aiškūs.

„Akivaizdu, kad vykstant šiems darbams, potencialių klientų srautai šioje gatvėje pastebimai sumažės ir tai turės įtakos visam čia įsikūrusiam verslui, kuris tuo pačiu metu dar turi kovoti ir su dabartinės pandemijos keliamais iššūkiais. Todėl Vokiečių g. prekybinių patalpų savininkams reikėtų susitaikyti, kad artimiausiais metais čia gali didėti laisvų patalpų skaičius, o nuomos pajamų srautas ir toliau mažėti“, – mano R. Reginis.

Nuomininkų struktūra pagal veiklos sritį pagrindinėse sostinės gatvėse per metus iš esmės nepakito. „Ober-Haus“ duomenimis, 2021 metų viduryje didžioje dalyje patalpų veiklą vykdė restoranai, kavinės, barai ir greito maisto užkandinės ir jų dalis per metus sumažėjo nežymiai – nuo 38,6% iki 37,9%. Drabužiais ir avalyne prekiaujančių nuomininkų dalis šiose gatvėse sudarė 19,2%, papuošalai, aksesuarai, suvenyrai ir kosmetika – 14,9%, maisto prekių ir gėrimų prekybos taškų dalis sudarė 3,1%, o likusius 24,9% užėmė grožio salonai, biurai, vaistinės, bankai, knygynai ir kiti įvairias prekybos ir kitas paslaugas teikiantys taškai.

Atsižvelgiant į tai, kad pandemijos situacija šalyje tai gerėjanti, tai prastėjanti, patalpų savininkų lūkesčiai dėl nuomos kainų taip pat išlieka neapibrėžti. Pasak R. Reginio, jeigu vieni patalpų savininkai linkę pasiūlyti potencialiems nuomininkams mažesnę nuomos kainą nei anksčiau, tai dalis jų dar tikisi pasirašyti ilgalaikes nuomos sutartis su iki pandemijos buvusiomis nuomos kainomis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, Vilniaus pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) 2021 metų viduryje vidutinio dydžio (apie 100–300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos sudarė 15,0–40,0 Eur/m2 ir vidutiniškai jos yra 12% mažesnės nei 2019 metų pabaigoje. Tačiau yra atvejų, kuomet patalpų savininkai su naujais nuomininkais pasirašo ilgalaikes nuomos sutartis 20–25% mažesnėmis nuomos kainomis nei jas galėjo išnuomoti iki prasidedant pandemijai.

Bendri rodikliai rodo, kad prekybinėse Vilniaus gatvėse optimizmo tikrai nėra daug, tačiau susidomėjimas laisvomis patalpomis tikrai nėra išnykęs. „Dalis verslo mato ilgalaikes šių gatvių perspektyvas ir dabartinė rinkos situacija jiems atveria daug platesnes galimybes. Jeigu iki pandemijos apskritai buvo sudėtinga rasti tinkamas patalpas net ir už istoriškai rekordines nuomos kainas, tai šiuo metu pasirinkimo galimybės čia yra platesnės, o nuomos kainos patrauklesnės. Todėl drąsesni verslininkai stengiasi nepraleisti savo šanso ir aktyviai domisi savo verslo plėtros galimybėmis prestižinėse miesto vietose“, – sako R. Reginis.