„Šis sprendimas yra absoliučiai neišvengiamas, nes anglys ir durpės yra kelis kartus taršesnės už biomasę, o jei lygintume tokį šildymo būdą su centriniu šildymu, tai poveikis aplinkai yra ne kartais, o tūkstančiais kartų didesnis. Dėl to ne tik kenčia gyventojų sveikata, bet ir daroma negrįžtama žala klimato kaitos kontekste. Aš tikiuosi, kad Vilnius bus pirmas, bet ne paskutinis miestas, kuris tokią praktiką pritaikys. Galų gale, turime būti sąmoningi patys, o ne tik aklai sekti Europos Sąjungos direktyvas", – sostinės savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Palyginti su mediena, degant angliai išsiskiria beveik 700 kartų daugiau sieros dioksido, kuris prisideda prie kvėpavimo takų ligų ir sukelia rūgštųjį lietų. Į aplinką taip pat patenka 10 kartų daugiau metalų, sukeliančių neurologinius pažeidimus ir vystymosi sutrikimus bei 2 kartus daugiau toksiško, kvėpavimo takams ir plaučių veiklai pavojingo azoto dioksido. Be to, deginama anglis išskiria 1,3 karto daugiau smogu virstančių kietųjų dalelių ir anglies dioksido, kuris sukelia šiltnamio efektą.

Taryba svarstė šį draudimą įvesti anksčiau, tačiau nuspręsta nustatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį šildymo būdo keitimui ir teisinio reguliavimo paruošimui.

Asmenims, keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, valstybė siūlo įvairius kompensavimo mechanizmus. Tiems, kurie nusprendžia keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus į atsinaujinančios energijos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kompensuoja 50 proc. išlaidų, o nepasiturintiems asmenims – net 85 proc. išlaidų. Tuo tarpu asmenys, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, pateikę paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai gali gauti 50 proc. dydžio kompensaciją.

 

„Neprivalomo pobūdžio rekomendacijos keisti šildymo būdą galioja jau daugiau nei metus, tačiau matome, kad didelė dalis gyventojų tų rekomendacijų nesilaikė ir savo buityje aplinkai draugiškesnių sprendimų nepritaikė, todėl nusprendėme duoti laiko pasiruošti ir suplanavome papildomas skatinimo priemones iš savivaldybės pusės", – aiškino V. Benkunskas.

Kai kuriais atvejais, kaip rašoma pranešime, gyventojams keisti šildymo katilų neprireiks. Daugeliu atvejų teks atsisakyti tik paties kuro – anglių ir durpių briketų – ir pakeisti jį biomase.

Asmenims, keičiantiems šildymo būdą į mažiau taršų, valstybė siūlo įvairius kompensavimo mechanizmus. Tiems, kurie nusprendžia keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos katilus į atsinaujinančios energijos įrenginius, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kompensuoja 50 proc. išlaidų, o nepasiturintiems asmenims – net 85 proc. išlaidų. Tuo tarpu asmenys, norintys prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, pateikę paraišką Aplinkos projektų valdymo agentūrai gali gauti 50 proc. dydžio kompensaciją.

Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu svarsto padengti dar 15 proc. išlaidų pagal kiekvieną kompensavimo programą. Kompensavimo tvarka galėtų įsigalioti 2022 m. Jei Taryba tokiai tvarkai pritartų, nepasiturintys asmenys, pereinantys prie šildymo sprendimų, kurie naudoja tik atsinaujinančius energijos išteklius, nepatirtų jokių išlaidų. O visiems kitiems gyventojams finansavimo intensyvumas, pereinant prie atsinaujinančių energijos išteklių arba jungiantis prie centralizuoto šildymo, išaugtų iki 65 proc.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija miestui priklausančiuose socialiniuose būstuose, kuriuose šildymui iki šiol buvo naudojamos krosnys, taip pat keis jas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais.