Mokės pagal nuvažiuotą atstumą

Pasak Š. Frolenko, kelių sektoriaus atstovai jau daugelį metų pabrėžė būtinybę kelių naudotojo mokesčius susieti su realiu infrastruktūros naudojimu. Būtent tokį principą įgyvendins „Via Toll“ sistema – daugiau važiuojantys ir didesnę apkrovą keliams sukeliantys transporto priemonių valdytojai mokės daugiau, o mažiau naudojantys mokamus kelius nepatirs nepagrįstos finansinės naštos.

Naujoji sistema pakeis iki šiol galiojusią vinječių tvarką ir leis tiksliau apskaičiuoti kiekvienos transporto priemonės indėlį į kelių infrastruktūros finansavimą.

Keliams planuojama surinkti 110 mln. eurų

Skaičiuojama, kad įdiegus „Via Toll“ sistemą ir sustiprinus kontrolės mechanizmus, jau pirmaisiais veikimo metais kelių infrastruktūrai bus surinkta apie 110 mln. eurų. Tai būtų maždaug pusantro karto daugiau nei šiuo metu gaunama iš vinječių sistemos.

Surinktos lėšos papildys Valstybinį kelių fondą, iš kurio finansuojami valstybinės reikšmės kelių remonto, rekonstrukcijos ir tiltų atnaujinimo projektai. Pasak asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, stabilesnis finansavimo modelis leis sparčiau modernizuoti nusidėvėjusią infrastruktūrą, mažinti transportavimo kaštus ir didinti logistikos efektyvumą.

Paaiškėjo būsimi tarifai

Pagal šiuo metu parengtą įkainių projektą, mokestis priklausys nuo transporto priemonės klasės, taršos lygio ir nuvažiuoto atstumo.

EURO V standartus atitinkančių autobusų iki 5 tonų bei lengvųjų krovininių automobilių iki 3,5 tonos savininkams būtų taikomas 3,6 cento už kilometrą tarifas. Didesniems autobusams, sveriantiems daugiau nei 5 tonas, priklausomai nuo ašių skaičiaus, tarifas siektų 7–7,3 cento už kilometrą.

Vidutinio svorio sunkvežimiams nuo 3,5 iki 12 tonų numatoma taikyti 7,6–8,5 cento už kilometrą mokestį. Didžiausi tarifai būtų taikomi sunkiasvoriams vilkikams, sveriantiems daugiau nei 12 tonų – jų dydis svyruotų nuo 13,2 iki 14,1 cento už kilometrą.

Š. Frolenko pabrėžia, kad net ir po pokyčių Lietuvoje taikomi tarifai išliktų vieni mažiausių Europos Sąjungoje, ypač lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, kuriose kilometražo pagrindu apskaičiuojami mokesčiai yra gerokai didesni.

Lengvatos numatytos žemės ūkiui ir ekologiškam transportui

Mažesnius tarifus planuojama taikyti transportui, kuris gabena pirminę žemės ūkio produkciją, pašarus, taip pat maisto ir ne maisto gamybai skirtas žaliavas. Lengvatos taip pat numatytos ekologiškoms transporto priemonėms, varomoms elektra, vandenilio dujomis arba biometanu.

Vis dėlto asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas atkreipia dėmesį, kad ilgalaikėje perspektyvoje kelių finansavimo sistema turėtų būti grindžiama universaliu principu – už naudojimąsi infrastruktūra moka visi jos naudotojai, nepriklausomai nuo veiklos srities.

Nauja sistema turėtų sumažinti administracinę naštą

Tikimasi, kad „Via Toll“ ne tik padidins surenkamų lėšų kiekį, bet ir palengvins verslo veiklą. Mokestis bus apskaičiuojamas automatiškai, o atsiskaitymui bus galima naudoti įvairius skaitmeninius sprendimus. Tai leis transporto įmonėms tiksliau planuoti veiklą ir sumažins administracines sąnaudas.

Anot Š. Frolenko, iki šiol dalis pažeidėjų išvengdavo atsakomybės dėl ribotų kontrolės galimybių, todėl susidarydavo nevienodos konkurencinės sąlygos rinkoje. Naujoji sistema turėtų užtikrinti efektyvesnį rinkliavos surinkimą ir didesnį skaidrumą.

Lietuva ruošiasi būsimam ES reikalavimui

Š. Frolenko primena, kad nuo 2030 metų apmokestinimas pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taps privalomas visose Europos Sąjungos valstybėse. Todėl ankstyvas pasirengimas leis Lietuvai išvengti skubotų sprendimų ateityje ir sklandžiau prisitaikyti prie bendrų europinių reikalavimų.

„Via Toll“ sistemą Lietuvoje diegia tarptautinė bendrovė „Kapsch TrafficCom“. Susisiekimo ministerijos duomenimis, šios bendrovės technologiniai sprendimai jau naudojami Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje bei Skandinavijos šalyse.