Iki šiol visuomeninio tiekimo sektorius veikiantis monopolinėmis visuomeninio tiekimo sąlygomis, buitinių elektros vartotojų aptarnavimu pasidalys su šalies verslu. Tad nuo šiol elektros pirkimu biržoje, jos pardavimu galutiniam vartotojui bei pastarojo aptarnavimu rūpinsis verslas, t. y. verslas perims prekę ir paslaugą. Tuo tarpu valstybė ir toliau išlaikys strateginius infrastruktūros tinklą, paprastai tariant – skirstymo tinklai, kuriais elektra atiteka iki kiekvieno mūsų namų.

„Nuolatinis kokybiškas ir patikimas aprūpinimas elektra – vienas svarbiausių ESO strateginių tikslų. Skirstomųjų tinklų operatoriui savo žinioje išlaikant infrastruktūrą bei užtikrinant garantinį tiekimą, paliekama atsakomybė ir pareiga rūpintis visuomenės interesu bei skatinti etiškai ir skaidriai veikiančias verslo įmones“, – pranešime cituojamas bendrovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovas spaudai Tomas Kavaliauskas.

Verslo sėkmė – galutinio vartotojo rankose

Didžiausia nauda, kurią laimi galutinis vartotojas – galimybė, nuosekliai atsisakant monopolinių sąlygų, pačiam rinktis paslaugos tiekėją. Sėkmingai įgyvendinus reformą, rinkoje atsiras ne vienas monopolinių sąlygų nevaržomas nepriklausomas tiekėjas. Tarpusavyje jie varžysis dėl kliento. Mat tam, kad išliktų, kiekvienas tiekėjas turės užsitikrinti tam tikrą klientų skaičių.

Konkuravimas dėl kliento skatins įmones teikti galutiniam vartotojui patrauklius pasiūlymus, rūpintis produkto bei aptarnavimo kokybe. Pasirinkęs vieną tiekėją, vartotojas galės jį pakeisti, todėl galios svertai visuomet lieka aktyvaus ir suinteresuoto vartotojo rankose.

„Išties, galima būtų sakyti, jog verslui tenkanti elektros energijos tiekimo veikla iš tikrųjų yra perleista galutiniams vartotojams, mat konkurencijos sąlygomis veikiantis verslas labai smarkiai priklauso nuo kliento norų, poreikių ir kaip jie yra patenkinami“, – sakė T. Kavaliauskas.

Šiuo metu buitiniams elektros vartotojams Lietuvoje, paslaugas deklaruoja teiksiantys penki nepriklausomi elektros tiekėjai: UAB „Elektrum“, UAB „Ignitis“, UAB „Enefit“, UAB „Inregnum“ ir UAB „Perlas energija“. Verslo sektoriui paslaugas teikia 27 bendrovės, o iš viso Lietuvoje yra per 80 įmonių, turinčių licenciją veikti šalies energetikos sektoriuje.

„Manoma, jog dalis šių licencijas jau turinčių įmonių pereis ir į paslaugų teikimą privačiam (buitiniam) sektoriui, tad artimiausiu metu buitinius elektros vartotojus aptarnaujančių įmonių neabejotinai turėtų daugėti, o galbūt rasis ir naujų, su energetikos sektoriumi nesusijusių verslo įmonių“, – sakė ESO atstovas.

Rasis daugiau elektros produktų bei paslaugų

Konkurencija dėl vartotojo bei jo rankose atsidūrusi galimybė rinktis prisidės ne tik prie paslaugos ir aptarnavimo gerinimo, bet ir, prognozuojama, patį elektros tiekimą leis praplėsti kaip produktą, ką lems ir globalūs energetikos pokyčiai apskritai. Pavyzdžiui, galima tikėtis tam tikrų koreliacijų tarp paties vartotojo gaminamos ir perkamos energijos. Laukiama ir taip vadinamųjų pasiūlymų paketų, į vieną sujungiančių kelis produktus ir paslaugas.

Įmonėms veikiant konkurencinėmis sąlygomis, galima tikėtis lankstesnių kainų pasiūlymų. Pvz., vienas galimų planų – su paros metu svyruojančiomis elektros biržos kainomis susieta kilovatvalandės kaina, kai naktį ji pigesnė, o dieną – brangesnė.

„Pasirinkę tokį planą ir didžiąją technikos dalį suprogramavę krautis ar veikti būtent naktį, galėsite sutaupyti. O gal vyks priešingai ir galutiniams vartotojams bus priimtinesnės fiksuotos elektros kainos? Matyt, daug kas priklausys nuo konkrečių namų ūkių poreikių bei jų poreikių. Konkurencija atveria sąlygas ir kūrybiškumui, tad jau labai greitai galime tikėtis tokių pasiūlymų ar tokių paslaugų, apie kurias dabar galime tik spėlioti“, – sako T. Kavaliauskas.

Viena iš naujovių – planuojama, jog vartotojas galės rinktis gaunamos energijos kilmę. Pavyzdžiui, jau dabar rinkoje veikiantys elektros tiekėjai siūlo įsigyti žaliosios elektros, pagamintos atsinaujinančiose saulės ar vėjo jėgainėse. Taip pat atsiranda siūlymų pirkti elektrą, pagamintą Lietuvoje.

„Dėl konkurencijos atsirandanti galimybė rinktis mūsų prioritetus bei sprendimus padaro svaresnius, galbūt darančius įtaką ne tik elektros tiekimui, bet ir energetikos sektoriui apskritai. Pavyzdžiui, jei didžiuma šalies gyventojų norės rinktis tik žaliąją energiją – tik pabandykite įsivaizduoti, kokio saulės, vėjo jėgainių suklestėjimo galime tikėtis ir kokį globalų poveikį tai turės“, – sakė ESO atstovas.

Ryškiausi pavyzdžiai – telekomunikacijų sektoriuje

Žinoma, reforma dar tik beįsibėgėjanti, neįmanoma prognozuoti pokyčio teikiamų galimybių bei naudų 100 procentų tikslumu. Tačiau galime remtis kitų šalių ir sričių pavyzdžiais, tarkime – telekomunikacijų rinka, kur vyko labai panašus virsmas. Anuomet šalia monopolininko sąlygomis veikusio „Lietuvos Telekomo“ ėmė steigtis nepriklausomi mobiliojo ryšio operatoriai ir dėl klientų užvirė tokia kova, jog telefonus gaudavome dovanų ir už vieną litą, vartotojai buvo skatinami įvairiomis dovanomis bei akcijomis, o sąskaitos sumažėjo iki vos kelių ar keliolikos eurų per mėnesį, kuriuos mokame dabar. Mobiliojo ryšio operatoriai konkuravo viskuo: kainomis, kokybe, aptarnavimu, paslaugomis ir net reklamomis. Per kelerius metus nuo laidinių telefonų perėjome prie mobiliųjų, kurie šalia savo pirminės skambinimo kitam asmeniui paskirties tiek išplėtė funkcijų ir paslaugų, galiausiai ir pačių prietaisų, spektrą, jog pats skambinimas telefonu dabar tesudaro menką paslaugų dalį.

„Lygiai taip pat ir televizija – kadaise šalia vieno visuomeninio kanalo atsirado komercinės televizijos, ėmusios konkuruoti dėl galutinio vartotojo, o tiksliau – iš reklamos rodymo pelnomų pinigų, taip išaugindamos kuriamo televizinio turinio kiekį bei nuolat gerindamos raiškos kokybę, suteikdamos galimybę žiūrovams rinktis tuos kanalus, kurie atitinka jų poreikius ar skonį. O kur dar televizijos skaitmenizacijos procesas, interneto ir televizijos santykis bei televizijai alternatyvių variantų, turinio radimasis – manau, šis sektorius taip pat dar pateiks ne vieną naujovę“, – cituojamas T. Kavaliauskas.

Vienas reformos tikslų – atspindėti vartojimo pokytį

Elektros energijos sektorius visame pasaulyje išgyvena tokį progresą, tokį kokybinį pokytį, apie kurį anksčiau galėjome paskaityti tik fantastinėse knygose: vis daugiau energijos pasigaminama iš atsinaujinančių resursų, gatvėse daugėja elektromobilių, ant stogų eilėmis rikiuojasi saulės jėgainės, o daugelis iš elektros vartotojų tampame ir jos gamintojais.

„Tad verslo pritraukimas į gyventojų apsirūpinimą elektra vyksta pačiu laiku – didžiulių pokyčių energijos naudojimo išvakarėse. Tikimasi, jog kintantys vartojimo pokyčiai ir konkurencinė aplinka, verslas bei galutinio vartotojo iniciatyva į šią iki šiol statišką, monopolinių sąlygų varžomą sritį įneš daugiau lankstumo, padės kurti pridėtinę vertę, o galutinis produktas atlieps vartotojo lūkesčius ir poreikius,“ – sakė ESO atstovas.

Žinoma, vienas svarbiausių aspektų, kurie lems sektoriaus ir visos reformos sėkmę ir jos gyvybingumą, yra aktyvus, sąmoningas vartotojas. Nes būtent skirtingų tiekėjų pasiūlymus skaitantis ir iš jų besirenkantis, juos vertinantis ir su tiekėjais kalbantis vartotojas iš energetikos reformos bei joje skatinamos konkurencijos laimės daugiausia.

Išsami projekto informacija