NT bendrovės „Inreal" duomenimis, apie 200 naujų butų per mėnesį Vilniuje stabiliai parduodama jau metus, o šį skaičių rinka jau vertina kaip normalų. Ryškesni pardavimai (312 būstų) užfiksuoti kovo mėnesį, tačiau rinka dar nesutaria dėl šio prieaugio tvarumo.

Palyginimui, nuo 2019 m. pradžios iki 2022 m. pavasario, išskyrus pirmuosius karantino mėnesius, Vilniaus rinkos standartas buvo apie 400 būstų per mėnesį, tačiau šiuo laikotarpiu Euribor palūkanos siekė 0 proc.

„Nors rinka vis dar reikšmingai sulėtėjusi, nuolaidos kokybiškam būstui nėra labai dažnos ir bendras kainų lygis iš esmės nemažėja. Dėl mažesnės kainos lengviau derėtis tapo nebent išankstinių pardavimų stadijoje – dar nepradėjus statybų ar tik joms startavus. Kita vertus, matome, kad su reikšmingesne nuolaida pasiūlytas turtas parduodamas vos per kelias dienas", – kalbėjo pranešime pacituotas M. Stankevičius.

Bendrovių

„Inreal“ ir „Röntgen"

duomenys

 

Jo teigimu, NT vystymo bendrovės koreguoja verslo planus: nauji projektai nebepradedami neišpardavus pastatytų butų, o energija nukreipiama į sklypų ruošimą laukiant didesnio atsigavimo ateityje. Taip elgtis skatina vis augantis neparduotų būstų sandėlis: iki karantino siekęs apie 5000 būstų, o popandeminiame pirkimų įkarštyje išsekęs beveik per pusę, pastaraisiais mėnesiais jis vėl priartėjo prie 5000 ribos. Šis skaičius artimiausiu metu gali dar kiek paaugti, todėl esamų butų nepardavę vystytojai naujų projektų pradėti neskubės.

„Siekdami išvengti pasiūlos perviršio ir balansuodami rinką, vystytojai lėtina naujų projektų paleidimą. Rinkoje liko mažai vos pradėtų projektų, dabar plėtotojai juos nebent užbaigia ir nepradeda naujų statybų nepasiekę jiems priimtino pardavimų lygio, todėl daugiau dėmesio skiria naujų sklypų įsigijimui ir plėtros juose planavimui", – sakė M. Stankevičius.

„Inreal“

duomenys

 

Jo vertinimu, rinką suaktyvintų mažėjančios Euribor palūkanos, kurių tikimasi antroje šių metų pusėje. Kartu rinkai būtų sveikas nuosaikus palūkanų mažinimas, nes tai padėtų išvengti sandėlio „išgraibstymo" ir atitinkamo spaudimo kainoms.

„O kalbant apie NT kreditorius kaip privačius investuotojus, šie skolinimo tempų nemažina. Nors tiek mažmeninius, tiek profesionalius investuotojus pastarojo meto nežinomybė Lietuvoje glumina, pinigų masė išlieka didelė ir investavimas Lietuvoje tęsiamas, tačiau atsargiau: labiau diversifikuojant, mažinant vienam projektui skiriamas sumas ir daug didesnį dėmesį skiriant likvidžiausiems objektams, pirmiausia – jau užbaigtiems būstams", – sakė M. Stankevičius.