Po ne vienerius metus trukusių konvulsijų šioje emocingoje istorijoje pagaliau padėtas taškas. Specialistų vertinimu, Žaliojo tilto kompleksui, susidedančiame iš tilto ir ant jo šešis dešimtmečius stovėjusių skulptūrinių grupių „Pramonė ir statyba“, „Žemės ūkis“, „Taikos sargyboje“ bei „Mokslo jaunimas“, teisinė apsauga nereikalinga.

Meninės vertės neįžvelgė

Kultūros paveldo centro (KPC) direktorius Virgilijus Kačinskas, kreipdamasis į NKPVT dėl valstybės saugomo objekto statuso panaikinimo, pažymėjo, kad, remiantis Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijais, sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai (išskyrus neveikiančias kapines, kapus, palaikų laidojimo ar užkasimo vietas), kur vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra SSRS ar Lietuvos SSR vėliava, herbas, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklas ar sovietinė penkiakampė žvaigždė, taip pat pagal šiuos simbolius sudaryti ženklai arba klaidinančiai panašūs simboliai.

Tuo metu skulptūrose galima pamatyti ir penkiakampę žvaigždę ant kario šalmo, ir kūjį socializmą „statančio“ darbininko rankose.

„Kalbant apie socialistinio realizmo skulptūras, jau pats žodis nurodo, kad jos – socialistinės santvarkos atspindys. Tai yra politizuotas menas, kurį siekta panaudoti propagandiniams tikslams. Kalbėti apie šių skulptūrų meninę vertę ignoruojant jų politinę pusę, klaidinga“, – įsitikinęs prof. Kęstutis Lupeikis.

Dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo ginčytąsi ne vienerius metus. Vilniaus savivaldybės nuotr.

Jo manymu, net atsitraukus nuo politikos ir gilinantis vien į meninę skulptūrų vertę, žvelgiant į platesnį kontekstą, ji nėra didelė: „Aš, kaip menotyrininkas, trijų kūrybinių sąjungų narys, galiu atsakingai pasakyti, kad išskirtinės šių objektų meninės vertės nematau.“

Laisvesnės rankos rekonstrukcijai

Nors NKPVT nariai vienbalsiai pritarė teisinės apsaugos panaikinimui, istorikė dr. Inga Zakšauskienė abejoja, ar šiame kontekste protinga tiltą ir skulptūras vertinti kaip vieną objektą, nes jie nebuvo planuoti kaip vienas ansamblis.

V. Kačinskas priminė, kad atstatytas Žaliasis tiltas su senuoju tiltu nebeturi daug bendro. Jis yra šiek tiek kitoje vietoje ir visiškai kitokios stilistikos nei buvo istorinis tiltas. Ankstesnis, puoštas lietuvišku Vyčiu, buvo subombarduotas ir naująjį projektavo tuometinio Leningrado konstruktoriai.

„Atstatytas tik pavadinimas. Kaip rašoma sovietinėje literatūroje, tai buvo vienas pirmųjų didelių sovietinių statinių Vilniuje“, – sakė V. Kačinskas.

Tuo metu K. Lupeikis atkreipė dėmesį, kad panaikinti į kompleksą įeinančio Žaliojo tilto teisinę apsaugą nėra blogai, kadangi ateityje tikriausiai reikės galvoti apie jo rekonstrukciją ir geriau turėti laisvesnes rankas.

Skulptūros nuguls muziejuje

Architektūrologės ir dailėtyrininkės dr. Rasos Butvilaitės teigimu, nors skulptūroms naikinama teisinė apsauga, negalima klastoti savo istorijos ir iš atminties ištrinti tokio gilų įspaudą palikusio laikotarpio, kaip sovietmetis.

„Jei skulptūrų nebeliks ant Žaliojo tilto, jos turėtų atsidurti muziejuje, o ne kokioje nors privačioje erdvėje. Valstybei būtų per didelė prabanga į privačias rankas perduoti tokį objektą. Jos turėtų likti prieinamos visuomenei“, – dėsto eskpertė.

Tiesa, jos neturėtų atsidurti, kaip daug kas spėliojo, Viliumo Malinausko netoli Druskininkų įkurtame Grūto parke. Į tokią galimybę ekspertai žvelgia skeptiškai.

Nors galutinis sprendimas priimtas, valstybės saugomo objekto statuso atšaukimo formalumai užtruks dar apie keturis mėnesius. Juos užbaigs kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytas įsakymas.