Priedanga turi būti pasiekiama greitai ir saugiai

Net ir tuose daugiabučiuose, kuriuose nėra oficialiai pažymėtų priedangų, jomis ekstremalios situacijos metu galėtų tapti rūsiai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės ar cokolinių aukštų patalpos. Tačiau šios erdvės yra naudingos tik tuomet, kai iki jų galima patekti be kliūčių.

Pasak D. Pūro, civilinė sauga daugiabučiuose prasideda nuo labai paprasto klausimo – ar žmogus iš savo buto gali greitai ir saugiai pasiekti rūsį, požeminį parkingą ar kitą saugesnę vietą. Jei kelyje stovi dviračiai, vežimėliai, lentynos, baldai ar sandėliuojamos atliekos, teoriškai egzistuojantis evakuacijos kelias praktiškai tampa neveiksnus.

Ypač svarbu, kad laiptinės, koridoriai, holai ir prieigos prie rūsių nebūtų užkrautos daiktais, o avariniai išėjimai būtų lengvai atidaromi ir neužstatyti. Pavojingos situacijos metu net ir nedidelė kliūtis gali reikšti prarastą laiką.

Rūsiai ir požeminiai parkingai neturi virsti sandėliais

Daugiabučių rūsiuose bei požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse dažnai laikomi seni baldai, sezoninis inventorius, padangos, dėžės ar net degios medžiagos. Kasdienybėje tai gali atrodyti nereikšminga, tačiau ekstremalios situacijos metu tokie daiktai tampa papildoma grėsme gyventojų saugumui.

„Civinity“ atkreipia dėmesį, kad priedangoms tinkamos vietos turi būti ne tik fiziškai pasiekiamos, bet ir saugios naudoti. Jei į rūsį galima patekti tik turint vieno gyventojo raktą, jei durys užstatytos, o požeminiame garaže palikti daiktai siaurina pėsčiųjų takus, ekstremalios situacijos metu tai gali tapti rimta problema.

Specialistai ragina gyventojus nelaukti oficialių patikrinimų ir patiems įvertinti kelią nuo savo buto iki artimiausios saugios vietos. Svarbu įsitikinti, kad praėjimai laisvi, avariniai išėjimai neužrakinti, o bendrose patalpose nelaikomos degios ar pavojingos medžiagos.

Tvarka name priklauso ne tik nuo administratoriaus

Daugiabučio administratorius ar bendrija yra atsakingi už bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą bei gaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi, tačiau reali situacija dažniausiai priklauso nuo pačių gyventojų elgesio. Administratoriai gali organizuoti patikras, perspėti gyventojus ar inicijuoti daiktų pašalinimą, tačiau problema greitai sugrįžta, jei bendros erdvės ir toliau naudojamos kaip asmeniniai sandėliai.

Praktikoje efektyviausiai veikia aiškūs bendruomenės susitarimai – laiptinėse ir koridoriuose nelaikomi jokie daiktai, rūsiuose nekaupiamos pavojingos medžiagos, o požeminiuose parkinguose neužstatomi pėsčiųjų takai. Taip pat svarbu periodiškai įvertinti, ar priedangai tinkamos vietos iš tiesų yra parengtos naudoti.

Ekstremalios situacijos metu liftas gali tapti spąstais

Specialistai primena, kad oro pavojaus ar kitų ekstremalių situacijų metu liftų naudoti nereikėtų. Nutrūkus elektros tiekimui ar įvykus sprogimui liftas gali sustoti, todėl žmonės rizikuoja likti įstrigę.

Be to, masinio judėjimo metu liftas dažniausiai nėra greičiausias būdas pasiekti saugesnę vietą. Prioritetas turėtų būti suteikiamas senjorams, žmonėms su negalia ar tiems gyventojams, kuriems judėti laiptais sudėtinga.

Pasirengimas prasideda nuo paprastų sprendimų

Pasak D. Pūro, šiandienos perspėjimas neturėtų kelti panikos, tačiau jis yra svarbus priminimas įvertinti realų pasirengimą galimoms grėsmėms. Saugumas prasideda nuo paprastų dalykų – žinojimo, kur eiti, kaip ten patekti ir ar kelias į saugesnę vietą yra laisvas.

„Nelaukime kito perspėjimo, o jau šiandien susitvarkykime namuose: įsitikinkime, kad laiptinė, rūsys, požeminis parkingas ir kelias į priedangas yra tokie, kokių norėtume realios grėsmės metu. Jei ne, apie tai verta pranešti administratoriui ar bendrijai ir susitvarkyti dabar, kol tai dar tik prevencija, o ne būtinybė“, – sako „Civinity“ Vilniaus regiono vadovas Darius Pūras.