Gaisravietės teritorijoje, kai joje dar veikė AB „Alytaus tekstilė“ gamykla, 2000–2004 m. buvo atliekamas požeminio vandens monitoringas penkiuose įrengtuose gręžiniuose. Per tą laiką juose fiksuota tarša įvairiomis cheminėmis medžiagomis. Tuomet buvo nustatyti du ryškūs jos šaltiniai – druskos kaupimo rezervuaras (tarša chloridais) ir chemijos sandėlis (tarša daugiacikliais aromatiniais angliavandeniliais). Parengus 2005-2008 m. monitoringo programą, ji nebevykdyta, nes 2007 m. „Alytaus tekstilė“ bankrutavo. Nuo to laiko duomenų apie požeminio vandens kokybę šioje teritorijoje nebuvo.

Kaip praneša Aplinkos ministerija, po gaisro LGT specialistai inventorizavo minėtojo monitoringo tinklo gręžinius ir du iš jų rado nesugadintus. Abu išvalė, kad neliktų užsistovėjusio vandens, ir lapkričio 8 d., kai į juos pritekėjo „šviežio“ vandens iš gruntinio sluoksnio, paėmė mėginius tyrimams.

Ministerija skelbia, kad aplinkos monitoringas atliekamas keliais lygiais. Jį turi vykdyti ūkio subjektai, savivaldos ir valstybės institucijos. Ūkio subjektai – kad nustatytų išmetamų teršalų kiekį bei savo ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir rūpintųsi, kad mažėtų jų sukeliama tarša ar kitas neigiamas poveikis. Savivaldybės – kad surinktų išsamią informaciją apie jų teritorijų gamtinės aplinkos būklę, planuotų ir įgyvendintų vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrintų tinkamą gamtinės aplinkos kokybę. Valstybinį monitoringą atlieka valstybės institucijos, integruotai vertinančios gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei jos kokybę šalies teritorijoje.