Pastaraisiais metais 3D spausdinimo technologijos jau spėjo sukelti nemažai triukšmo. Investiciniai fondai įmones, vienaip ar kitaip dirbančias 3D srityje, stebi itin atidžiai. Kodėl 3D spausdinimas sulaukia tiek dėmesio? Pasak bendrovės „In Re“ produkto vadovo Ramūno Šablevičiaus, taip yra visų pirma dėl inovatyvumo ir plataus pritaikymo, kuriais pasižymi ši technologija.

„Tai, kas ilgus metus buvo pasiekiama tik didelėms kompanijoms, tapo prieinama kiekvienam vartotojui: tiek namų, tiek mažos įmonės konstruktoriui ar architektui. Nereikia pamiršti, kad tai „atvirkštinė“ technologija mums žinomoms tradicinėms detalių gamybos technologijoms – frezavimui, tekinimui ir pan. Dabar mes galime nesudėtingais įrenginiais (3D spausdintuvais) „užauginti“ mums reikiamos formos detales, patikrinti jų atitikimą siekiamam dizainui ar surenkamumui, funkcionalumui per kelias ar keliolika valandų!“ – dėstė jis.

Prognozuojama, kad 3D spausdinimas gali sukelti revoliuciją pramonėje, nes iš esmės pasikeis tai, kaip mes įsigysime mums reikalingus įrenginius ir jų dalis ar gatavus produktus – užuot juos užsakius ir laukus pristatant, tereikės parsisiųsti 3D modelį ir jį atsispausdinti.

„Norint objektyviai įvertinti 3D spausdinimo technologijos privalumus reikėtų tiksliai įvardinti pramonės sritis, kuriose 3D spausdinimo užimama dalis vis plėsis ir didės. Prisiminkime kad ir pramonės robotizaciją – ilguoju laikotarpiu robotai ir pusautomačiai sugebėjo nurungti žmogaus rankų darbą dėl greitumo, tikslumo, bet tik dėl augančios prekių ir detalių paklausos. Atitinkamai 3D spausdinimas artimiausioje ateityje nurungs robotus ir net rankų darbą srityse, kuriose tai bus ekonomiška naudinga naudoti“, – teigė Ramūnas Šablevičius.

Jis pateikia ir kelis labai konkrečius pavyzdžius, kurie šiandien gal dar ir atrodo kaip mokslinė fantastika, bet rytoj jau bus realybė.

„Vienas iš pavyzdžių – erdvėlaivio sugedusios ar sudegusios detalės atspausdinimas vietoje, užuot jas gaminus ir transportavus iš Žemės. Kitas pavyzdys – žmogaus organų užauginimas laboratorijose – gal tokiu būdu eliminuosime tinkamų donorų paiešką? Esmė ta, kad šiuo metu ir dar ganėtinai ilgai mes versimės tiek rankų darbu, tiek pagalbinėmis priemonėmis, tiek tradiciniais gamybos metodais. Pagrindinis iššūkis – suvokti, kur mes galime ekonomiškai pritaikyti 3D spausdinimo teikiamus pranašumus“, – įsitikinęs „In Re“ produkto vadovas.

Taigi vis populiarėjantis 3D spausdinimas tiek į kasdienius žmonių gyvenimus, tiek į pramonę turėtų įnešti daugybę naujų vėjų. Anot pašnekovo, šiandieninės tendencijos sufleruoja, jog 3D spausdinimas greičiausiai žengia į aeronautikos, medicinos ir tiksliosios elektronikos sritis. Nemažą dalį rinkos užima galutinių produktų gamyba pagal individualius užsakymus – įsteigta nemažai 3D spausdinimo centrų, kurie atlieka vienetinius ar smulkiaserijinius užsakymus pagal pateiktus klientų 3D modelius. Tai jau nebe naujiena ir Lietuvoje.

„Tik nepamirškime, kad kol kas 3D spausdinimas yra smulkių detalių gamybos technologija, žvelgiant iš galimų gauti detalės gabaritų perspektyvos. Kol kas nėra technologijos, kuri galėtų vienu metu iš skirtingų medžiagų „auginti“ gelžbetoninę tilto siją ar „lieti“ namo perdengimą su instaliuotais inžineriniais tinklais. Taip, jau sugebame „auginti“ namo sienas, bet stogą dengiame tradiciniais būdais. Ne, tai nebus vienintelė „teisinga“ technologija, bet taip, tai bus vienas iš inovatyviausių būdų spręsti reikiamos formos gavimą“, – neabejoja R. Šablevičius.

 

Reklama