Bendrovė tikisi, kad šis precedentas prisidės prie viešųjų pirkimų organizavimo kokybės gerinimo ir atsakingesnio elgesio su mokesčių mokėtojų pinigais ateityje.

Bendrovė praneša į teismą dėl žalos atlyginimo kreipusis po to, kai praėjusių metų lapkritį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) neskundžiama nutartimi pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas atmesti „Panevėžio kelių“ pasiūlymą viešajame pirkime „Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko pl. dviejų lygių sankryžos rekonstravimas“ yra neteisėtas.

„Sprendimas siekti žalos atlyginimo buvo priimtas ne tik ginant grubiai pažeistus bendrovės interesus. Viešųjų pirkimų skaidrumas, kokybiškas pirkimų sąlygų parengimas ir pačio konkurso organizavimas – tai dalykai, kuriuos turi užtikrinti viešieji subjektai, naudodami mokesčių mokėtojų pinigus. Tikimės, kad šis precedentas užkirs kelią panašiems pažeidimams ateityje. Tik užtikrinant įstatymo laikymąsi galima pasiekti, kad būtų realizuotas visuomenės lūkestis turėti kokybišką infrastruktūrą už optimalią kainą“, – cituojamas Gvidas Drobužas, „Panevėžio kelių“ valdybos pirmininkas.

Siekiant objektyviai įvertinti įmonės patirtą žalą dėl neteisėtų Vilniaus savivaldybės veiksmų, nuo LAT sprendimo priėmimo buvo analizuojami pirkimo duomenys, taip pats buvo kreiptasi į tarptautinę patirtį turintį nepriklausomą teismo ekspertą. Įvertinus projekto apimtį, buvo apskaičiuota, kad žala įmonei siekia 2 736 556,13 Eur. Būtent dėl tokios sumos atlyginimo ir yra kreiptasi su ieškiniu.

„Pagal suformuotą teismų praktiką, tiekėjui, siekiančiam prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2020 m. lapkritį faktiškai pripažino, kad nebuvus Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, organizuotą pirkimą būtų laimėję „Panevėžio keliai“. Tai sukuria pagrindą ginti bendrovės pažeistus interesus bei reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo“, – nurodo Jovitas Elzbergas, „Panevėžio keliams” atstovaujančios verslo teisės advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius” partneris.

Pasak jo, šis jau trejus metus trunkantis teisminis procesas yra išskirtinis tiek dėl savivaldybei skirtos baudos, tiek dėl padarytos žalos įmonei apimties, o finansinis reikalavimas atlyginti žalą yra vienas didžiausių tokio pobūdžio bylose.

LAT savo nutartimi konstatavo, kaip rašoma pranešime, kad Liepkalnio g. sankryžos pirkimo konkursas buvo neskaidrus, o „Panevėžio kelių“ siūlymas buvo atmestas nepagrįstai. Teismas nurodė, kad įmonės pasiūlymas buvo atmestas formaliais pagrindais, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Taip buvo sumažinta tiekėjų konkurencija konkurse. Tuomet savivaldybei buvo skirta 500 tūkst. Eur bauda, tačiau dėl jau įgyvendintų darbų masto pats konkursas nebuvo nutrauktas.

Liepkalnio g. sankryžos rekonstrukcijos konkursas buvo paskelbtas 2018 m., o rekonstrukcijos darbai pradėti 2019 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pirkimo laimėtoju buvo paskelbta tiekėjų grupė, kuri pateikė pirminį pasiūlymą rekonstruoti sankryžą už 32,3 mln. Eur, kai „Panevėžio kelių“ pasiūlymas sudarė 30,77 mln. Eur, skaičiuojant su pridėtinės vertės mokesčiu.