2022 gegužės 28 d. šeštadienis, 11:15
Reklama  |  facebook

Pasekmės, kurias lemia demografiniai pokyčiai

2017-10-16 11:18
Regionai tuštėja. Daugumoje iš 60-ies šalies savivaldybių gyventojų skaičius mažėja. Išimtimi yra tik keturios savivaldybės – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos rajonų ir Neringos, kur gyventojų daugėja. Apie demografinių pokyčių keliamus iššūkius ekonomikai, socialinės apsaugos ir švietimo sistemoms bei nekilnojamojo turto rinkai kalbėjomės su Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto (KTU PTVF) dėstytoju doc. dr. Ričardu Mileriu.
nuotrauka
Asociatyvi Unsplash.com nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Įvertinęs faktą, kad šiais metais ypatingai išaugo emigrantų skaičius (per pirmus 8 mėnesius iš šalies išvyko jau 42 tūkstančiai gyventojų, kai per visus 2016 m. išvyko 50 tūkstančių), KTU docentas tikina, jog migracijos srautų ir mastų pasikeitimas mažai tikėtinas tol, kol Lietuvos ir kitų labiau ekonomiškai pažengusių Europos Sąjungos (ES) valstybių ekonominio išsivystymo lygis bus reikšmingai besiskiriantis.

Geresnė padėtis – tik didžiuosiuose rajonuose

Pasak pašnekovo, 56-iose Lietuvos savivaldybėse daug optimistinių prognozių įžvelgti negalima, nes kiekvienais metais gyventojų skaičius tik mažėja. Čia 1996–2017 m. laikotarpiu kasmet vidutiniškai gyventojų skaičius sumažėjo nuo 0,28 iki 2,31 proc.

„Blogiausia padėtis yra Visagino, Akmenės, Ignalinos, Skuodo, Biržų ir Kelmės rajonų savivaldybėse, kur kasmet prarandama po 2 ir daugiau proc. gyventojų“, – tikina R. Mileris.

Geriausia demografinė situacija yra trijų didžiausių miestų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – rajonuose. Nors čia gyventojų skaičius didėja, R. Milerio teigimu, taip vyksta tik dėl vidinės migracijos, kai šių miestų gyventojai išsikelia gyventi į priemiesčius.

„Tokiu atveju padėtis iš esmės išlieka ta pati: nors ir atrodo, kad gyventojų skaičius didėja, pagal administracinį Lietuvos teritorijos suskirstymą pasikeičia tik šių mažais atstumais migruojančių gyventojų gyvenamoji savivaldybė“, – sako KTU docentas.

Nors minėtuose rajonuose padėtis geresnė, pažvelgus į bendrą situaciją ir šių miestų savivaldybėse gyventojų iš lėto mažėja: Vilniaus apskrityje vidutinis metinis gyventojų sumažėjimo tempas yra 0,39 proc., Klaipėdos apskrityje kasmet gyventojų sumažėja po 0,9 proc., o Kauno apskrityje – po 1,05 proc.
„Akivaizdu, kad šie teigiami skirtumai, lyginant su kitais regionais, yra sąlygoti didžiųjų miestų aukšto ekonominio aktyvumo, didelės verslo subjektų koncentracijos, investicijų, aukštesnio gyvenimo lygio ir didesnės darbo jėgos paklausos“, – teigia R. Mileris.

Tikėtina perteklinė nekilnojamojo turto pasiūla

Kaip veiksnius, darančius įtaką nekilnojamojo turto rinkos paklausai, KTU docentas įvardija ekonomikos ciklus, gyventojų pajamų lygį, vidaus migracijos srautų kryptis, užimtumą, verslo aktyvumą regione, komercinių bankų kreditų politiką ir netgi emocinį faktorių, kurį dažnai lemia subjektyvios nuomonės formuotojai dėl artėjančių kainų burbulų ir panašiai.

Nekilnojamo turto rinka, kaip ir demografiniai rodikliai, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išsiskiria. Didžiųjų Lietuvos regionų rinka savo specifika visai nebūdinga kitiems šalies regionams, kur tokie spartūs ekonomikos augimo ir plėtros procesai šiuo metu nevyksta.

„Ten didele dalimi viską lemia demografija – dėl vidaus ir tarptautinės migracijos susidarančių nuolatinių neigiamų srautų mažėjant gyventojų skaičiui, nekilnojamojo turto paklausa mažėja“, – sako R. Mileris.

KTU docentas pažymi, kad mažėjant Lietuvos gyventojų tankumui, kinta ir gyventojams tenkantis gyvenamojo ploto dydis: jei 1996 m. vienam Lietuvos gyventojui teko 21 kv. metrų gyvenamųjų patalpų ploto, jau 2017 m. ploto dydis išaugo iki 30,7 kv. metrų. Remiantis dabartinėmis statybų apimčių ir gyventojų skaičiaus kaitos tendencijomis, 2040 m. šis rodiklis turėtų išaugti iki 53,6 kv. metrų.

„Kyla klausimas: ar realu, kad kiekvienas statistinis Lietuvos namų ūkis iš keturių asmenų ateityje galėtų gyventi vidutiniškai 200 kv. metrų būste? Labai tikėtina, kad regionuose jau netolimoje ateityje ims formuotis perteklinė nekilnojamojo turto pasiūla, kas turėtų lemti kainų mažėjimą“, – mano pašnekovas.

Mažėjant gyventojų skaičiui – auga kainos

„Verslas jau dabar neabejotinai susiduria su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu. Dėl mažėjančios darbo jėgos pasiūlos, rinkoje auga kvalifikuotos darbo jėgos kaina, o tai didina gamybos sąnaudas“, – sako R. Mileris.

KTU docento teigimu, susidarius spaudimui didinti darbo užmokestį, kai iš esmės nepadidėja darbo našumas, skatinamas produkcijos savikainos ir kainų augimas. Tuo pačiu sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui ima mažėti vartojimas regioninėse prekių ir paslaugų rinkose.
„Toliau nuo didžiųjų miestų esančiose vietovėse gali įsisukti sunkiai sustabdomas skurdo ratas: populiacijos mažėjimas sukelia vidaus paklausos ir darbo jėgos mažėjimą, o tai mažina regiono patrauklumą investicijoms, sulėtėja jo ekonominis aktyvumas“, – įsitikinęs R. Mileris.

Socialinės apsaugos sistemai šalies depopuliacija taip pat turi didelę įtaką. R. Mileris pastebi, kad mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir senstant visuomenei valstybinio socialinio draudimo sistema ateityje gali susidurti su rimtomis problemomis, siekiant užtikrinti šalies gyventojų socialinę apsaugą.

2001 m. statistiškai 100-ui darbingo amžiaus gyventojų Lietuvoje teko išlaikyti 21 pagyvenusį (65 m. ir vyresnį) žmogų. 2017 m. šis rodiklis išaugo iki 29. R. Mileris teigia, kad prognozuojamas šio koeficiento augimas ir ateityje.

Tuo tarpu demografiniai pokyčiai švietimo sistemoje pasireiškia tiek sumažėjusiu bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių moksleivių, tiek į aukštąsias mokyklas stojančiųjų skaičiumi.

„2000-2017 m. moksleivių skaičius sumažėjo 45,2 proc., įstojusių į universitetus – 29,3 proc., o į kolegijas – 21,7 proc. Tikėtina, kad šie skaičiai ir toliau mažės“, – teigia R. Mileris, svarstydamas, kad tokie pokyčiai lems esminius aukštojo mokslo sistemos pertvarkymo sprendimus. 

Erika Paliulytė

Statybunaujienos.lt




Savivaldybėse

nuotrauka
2022-05-27 13:59
Rekonstruotas Druskininkų centre, vaizdingoje Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje esantis lenktas tiltelis ir jo prieigos.
nuotrauka
2022-05-27 10:21
Geriausias gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodiklis 2020 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Vilniaus m., Neringos ir Klaipėdos m. savivaldybėse. 2013-2020 m. gyventojų verslumo ir verslo konkurencingumo rodikliai sparčiausiai gerėjo kaimiškose savivaldybėse, o vertinant atskiras savi...
nuotrauka
2022-05-27 09:29
Sostinės Naujamiestis jau spėjo tapti vienu patraukliausių rajonų investuotojams dėl patogios lokacijos, kur buvusios pramoninės teritorijos virsta gyvenamosiomis ir verslo erdvėmis, o ant Tauro kalno duris atvers moderni kultūros erdvė. Daugiau gyvybės atsiranda ir dar arčiau gyventojų – šįvakar be...
nuotrauka
2022-05-26 17:03
Klaipėdoje numatomas naujas sporto ir laisvalaikio kompleksas. Tokį objektą mieste pirmą kartą ketinama statyti viešosios ir privačios partnerystės (koncesijos) būdu.
nuotrauka
2022-05-26 09:38
Iki 2026-ųjų vidurio sostinėje bus sutvarkyta unikali žydų (litvakų) sakralinė vieta – Vilniaus Didžioji sinagoga. Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė ir Geros valios fondas pasirašė sinagogos įamžinimo memorandumą.
nuotrauka
2022-05-25 18:38
Iš pagrindų atnaujintoje Vilniaus gatvėje rangovai pradėjo pagrindinio pėsčiųjų tako grindinio klojimą. Kauno savivaldybei pasiekus kompromisą su Kultūros paveldo departamentu, vieną seniausių susisiekimo arterijų mieste po kapitalinio remonto dengs autentiškų nugludintų ir tašytų akmenų derinys.
nuotrauka
2022-05-25 10:38
Lankydamasis Alytuje, susisiekimo ministras Marius Skuodis su miesto meru Nerijumi Cesiuliu ir savivaldybės atstovais aptarė regiono kelių tvarkymo ir priežiūros klausimus. Siekiant gerinti valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių būklę, susisiekimo komunikacijoms Ulonų, Pulko, Santaikos gatvėse Al...
nuotrauka
2022-05-24 09:46
Vilniaus miesto savivaldybė Aplinkos ministerijai siūlo peržiūrėti esamą renovacijos modelį, siekiant išspręsti dėl išaugusių statybos rangos darbų kainų stringančių konkursų problemą.
nuotrauka
2022-05-20 05:51
Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, jauki.
nuotrauka
2022-05-19 12:43
Lietuvoje toliau mažėjant registruotam nedarbui, kai kuriuose regionuose stebimas netolygus jo kitimas. Balandį šie rodikliai mažėjo 45 iš 60 savivaldybių, 8 – nepakito, o 7 – augo. Didžiausias mažėjimas fiksuotas Joniškio rajone (1 proc. punkto). Šiuo metu jis siekia 9,7 proc. ir, palyginti su tuo ...
nuotrauka
2022-05-18 08:51
Po pateikimo Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtam įstatymų pakeitimų paketui, kuris leis pradėti valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformą. Jos tikslas – atskirti sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijas, taip sukuriant aiškų ir skaidrų valstybinės žemės valdymo ir naudo...
nuotrauka
2022-05-16 15:00
Įvairios kabelių, laidų, vamzdžių zonos Lietuvoje driekiasi tūkstančius kilometrų, jos užima žymią miestų dalį. Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva jau kelios įvairių apsaugos zonų priežiūrą reglamentuojančios ir vykdančios institucijos peržiūri jose galiojančius draudimus.
nuotrauka
2022-05-12 13:50
Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisoms, kuriomis patikslintos kremavimo veiklos licencijavimo nuostatos, pašalinančios korupcijos riziką, ištaisytos ekshumavimo reglamentavimo spragos. Be to, savivaldybės nebegalės imti mokesčio už kolumbariumo ni...
nuotrauka
2022-05-12 13:29
Šį pavasarį Vilnius pristato naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
nuotrauka
2022-05-12 07:33
Druskininkų savivaldybė paskelbė vieno svarbiausių Druskininkų traukos objektų – uždaros slidinėjimo trasos „Snow Arena“ ir jai priskirto valstybinės žemės sklypo – pardavimo aukcioną.
nuotrauka
2022-05-11 15:38
Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino UAB „Lakrima“ skundą atsakovei Vilniaus rajono savivaldybės tarybai dėl nepritarimo krematoriumo įrengimui Vilniaus rajone, Rukainių seniūnijoje.
nuotrauka
2022-05-10 15:43
Naujosios Vilnios seniūnijoje planuojama Džiaugsmo gatvės rekonstrukcija, dėl kurios sprendinių projektuotojai netrukus kvies gyventojus į viešą konsultaciją.
nuotrauka
2022-05-06 10:06
Druskininkuose startavo projektas „Druskininkai – be ribų“, kuriuo siekiama įvertinti, kiek Druskininkai yra draugiški neįgaliesiems, bei nustatyti tobulintinus kurorto aspektus turistų ir vietos gyventojų su negalia atžvilgiu.
nuotrauka
2022-05-05 11:37
Pagal bendrą gyvenimo kokybę Vilnius 2013–2020 m. stabiliai užėmė pirmą vietą. Tarp 5-ių geriausiai įvertintų savivaldybių per visą laikotarpį buvo Klaipėdos bei Kauno miestai, tačiau atskirose srityse didžiuosius miestus pralenkė mažesnės savivaldybės, pavyzdžiui, viešoji infrastruktūra geriausiai ...
nuotrauka
2022-05-05 06:20
Vyriausybė pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leis pradėti ilgai lauktą reformą – valstybinės žemės valdymą 103 Lietuvos miestuose patikėjimo teise perduoti 60 savivaldybių. Savivaldybių teisė valdyti jų teritorijose esančią žemę yra Vakarų Europos standartas, kurio turi siekti ir Lietuva.

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...