AB „Panevėžio energija“ – regioninė šilumos ir elektros energijos gamybos ir tiekimo įmonė. Bendrovės veiklos zona – Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Zarasų, Kupiškio ir Pasvalio miestai ir rajonai. Bendrovė aptarnauja miestų ir rajonų gyvenviečių šilumos ūkį, kurį sudaro 36 katilinės, eksploatuoja 345 km šilumos trasų. Apie 77 proc. šilumos bendrovė gamina pati, 23 proc. superka iš kitų šilumos gamintojų. AB „Panevėžio energija“ biokurą degina keturiolikoje katilinių. 2014 m. kuro struktūroje biokuras sudarė 49,6 proc. 2014 metais virš 60 proc. tiekiamos šilumos vartotojams buvo pagaminta deginant biokurą ir superkant šilumą iš nepriklausomų šilumos gamintojų, apie 37 proc. šilumos buvo pagaminta deginant gamtines dujas.

Įgyvendinti visas investicijas bendrovė pajėgia tik dirbdama bendru suderinamumo principu visuose regionuose. Sudėtingų projektų įgyvendinimas reikalauja ir specialistų žinių, ir finansavimo šaltinių. Per daugelį metų bendrovė yra sukaupusi pakankamą patirtį, jos projektus palankiomis sąlygomis finansuoja komerciniai bankai, LR Vyriausybė skiria savo ir ES paramą.

Bendrovės investuotos lėšos į vieną šilumos ūkį iš regionų turi įtakos bendram rezultatui - šilumos kaina vartotojams yra nustatoma vienoda visam regionui.

ES parama energetiniams projektams

2014-2015 metais vykdomiems projektams AB „Panevėžio energija“ pasirašė 9 ES paramos sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra ir LR ūkio ministerija dėl Kėdainių, Panevėžio, Pasvalio, Rokiškio ir Kupiškio mietų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų bei Zarasų ir Rokiškio katilinių rekonstrukcijų finansavimo. Visų projektų vertė apie 10,3 mln. eurų (35,7 mln. litų). Iki 50 proc. projektams įgyvendinti būtinų lėšų skirta ES parama. AB „Panevėžio energija“ investicijos į šiuos projektus sudarys virš 5,2 mln. eurų (18 mln. litų).

Pagal 2015 m. investicijų planą bendrovė planuoja investuoti dar apie 3 mln. eurų (10,35 mln. litų) į viso regiono šilumos ūkį.

Šilumos trasų rekonstravimo projektų pagrindinis tikslas – rekonstruoti senus susidėvėjusius vamzdynus, kurių eksploatavimo trukmė - daugiau nei 30 metų. Numatyta rekonstruoti daugiau nei 9 km ilgio šilumos trasų, keičiant vamzdžius naujais, pramoniniu būdu izoliuotais vamzdynais su nuotėkio kontrolės sistema. Atliktos šilumos trasų rekonstrukcijos padidins šilumos tiekimo efektyvumą, užtikrins kokybišką ir patikimą šilumos tiekimą vartotojams. Šilumos nuostoliai rekonstruotose tinkluose sumažės 44 proc.

2014-2015 metais numatyta rekonstruoti 1162 metrus senų susidėvėjusių šilumos vamzdynų Rokiškio mieste. Praėjusiais metais atlikti šilumos trasų rekonstravimo darbai Taikos, Jaunystės, bei tarp gyvenamųjų namų Aukštaičių, Respublikos, Laisvės gatvėse. Šiais metais darbai bus tęsiami Jaunystės, Respublikos Juodupės gatvėse. Šilumos trasų rekonstravimo Rokiškyje projekto investicijų bendra suma sudarys 390 tūkst. eurų (1,35 mln. litų). Iki 50 proc. projekto vertės skirta parama iš ES Europos regioninės plėtros fondo.

Šiuo metu ne vienai Lietuvos energetikos įmonei rūpi, kad kuo daugiau sunaudojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Biokuro katilinių statyba, mazutu, dujomis kūrenamų katilinių rekonstrukcija, statant naujus biokuru kūrenamus katilus – vienas iš būdų pasiekti šį tikslą.

Plečiant biokuro naudojimą šilumos gamybai, 2014 metais pradėtas vykdyti Rokiškio katilinės rekonstrukcijos projektas. Vietoj išmontuoto mazutu kūrenamo katilo bus įrengiami du po 5 MW galios vandens šildymo katilai, deginantys smulkintą medieną. Taip pat bus sumontuotas 2,5 MW galios kondensacinis ekonomaizeris, kuris papildomai leis gauti iki 25 proc. šilumos energijos iš išeinančių dūmų. Katilinės teritorijoje bus įrengtas dengto tipo biokuro sandėlis. Projektą planuojama užbaigti 2015 metais. Projekto vertė – 3,7 mln. eurų (12,86 mln. litų), iki 1,7 mln. eurų (6 mln. litų) parama skirta iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo.

Sprendimai biokuro plėtrai

AB „Panevėžio energija“ išanalizavusi pagrindines prielaidas, lemiančias būtinybę ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, kurie kompensuotų importuojamų gamtinių dujų ir mazuto kainų augimą, jau 2012 m. modernizavo Panevėžio katilinę. Vietoj seno garo katilo buvo pastatyti du nauji 16 MW bendros galios katilai kūrenami biokuru, 4 MW kondensacinis ekonomaizeris. Iki to laiko Panevėžyje nebuvo naudojamas biokuras šilumos gamybai. Šiuo metu Panevėžio katilinėje tęsiamas 2013 m. pradėtas naujas projektas, kurio metu numatyta pastatyti dar vieną 12 MW galios katilą kūrenamą biokuru.

Įgyvendinus biokuro plėtros projektus Panevėžyje, Zarasuose ir Rokiškyje, žymiai pasikeis bendrovės naudojamo kuro struktūra. Planuojama, kad biokuras sudarys daugiau nei 60 procentų viso deginamo kuro bendrovės katilinėse. Vadinasi, šilumai gaminti bus kuo mažiau naudojama brangių gamtinių dujų ir mazuto.

AB „Panevėžio energija“ siekdama kuo mažesnėmis sąnaudomis gaminti šilumą visiems vartotojams, jau nuo 2001 m. modernizuoja Rokiškio katilinę, statant katilus, pritaikytus kūrenti biokuru. 2014 m. Rokiškio mašinų gamyklai pradėta tiekti šiluma – bendrovė tapo AB „Panevėžio energija“ centralizuotos šilumos tiekimo vartotoju. AB „Panevėžio energija“ modernizuodama katilines ir rekonstruodama šilumos tinklus, į Rokiškio rajono šilumos ūkį jau yra investavusi daugiau nei 11 mln. eurų (38 mln. litų ), praneša AB „Panevėžio energija“.