Vykstant daugiabučių namų renovacijai, didžiausias dėmesys skiriamas sienų apšiltinimui, sandarių ir kokybiškų langų sumontavimui, balkonų įstiklinimui. Tačiau patalpų ventiliavimas – vienas iš svarbiausių aspektų kokybiškam gyvenimui atnaujintame name – kol kas susilaukia tik labai nedidelio susidomėjimo. Neventiliuojamuose namuose ima veistis pelėsis, kuris sukelia nenumatytai dideles problemas – skleidžia nemalonų kvapą, subjauroja buto ar namo apdailą, o svarbiausia – itin kenkia sveikatai. Kodėl vėdinimo sistemos nėra populiarios Lietuvoje, kas joms trukdo įsitvirtinti daugiabučiuose namuose ir kaip reikėtų spręsti šias problemas, portalo www.statybunaujienos.lt organizuotoje diskusijoje dalijosi UAB „Aereco vėdinimo sistemos“ direktorius Giedrius Dargis (nuotraukoje).

Gražiai atrodo, bet nevažiuoja

Anot Giedriaus Dargio, šiuolaikiškai renovuotas namas – tai tas pats, kaip gražiai suremontuotas senas automobilis, bet neturintis variklio. „Atrodo gražiai, bet nevažiuoja. Kad važiuotų, reikalingas variklis. Variklis – šiuo atveju – vėdinimo sistema. Tačiau variklis be kuro nevažiuoja. O kuras – tai pati samprata apie vėdinimo sistemos reikalingumą“, – teigė jis.

Pasak specialisto, rekuperacija yra pagrindinis aspektas vėdinimo sistemoje su šilumokaita ir rekuperatoriais. Svarbiausias visos sistemos „variklis“ yra pati mašina, kuri atlieka vėdinimo funkcijas. Tai yra pakankamai sudėtingas įrenginys, kurį reikia eksploatuoti. Bet gyventojai, jo nuomone, iki šiol nesuvokia šio įrenginio reikalingumo ir neišmano, kaip jį valdyti. Toks žmonių nesupratingumas, direktoriaus teigimu, yra viena iš pagrindinių problemų, dėl ko daugiabučiai namai tampa ne tokie efektyvūs, o vėdinimo nebuvimas tampa viena pagrindinių priežasčių pelėsiui atsirasti.

„Lietuviškas mentalitetas vėdinimą supranta kaip savaime įvykstantį procesą. Niekas iki šiol nieko neeksploatavo, vėdinimas veikė – nežinia kaip. Oras kažkaip pasišalindavo pro kažkur, pro kažką nutekėdavo. Ir dabar namuose staiga atsiranda kažkoks keistas įrenginys, kurį reikia prižiūrėti. Reikia keisti filtrus, reikia pažiūrėti, kokios lemputės dega, reikia reguliuoti. Mūsų žmonės nesugeba to daryti ir jie to nedarys“, – sako G. Dargis.

Jo nuomone, dėl to rekuperacinės sistemos renovuotuose namuose savo laiko dar nesulaukė. Žmonių senamadiškumas ir pasitikėjimas natūraliu vėdinimu, pasak eksperto, yra dar viena priežastis, dėl kurios renovuotuose namuose prarandamas grynas oras, netenkama šilumos ir ima veistis pelėsis.

Ko negirdi renovuojamų namų gyventojai

„Labiausiai pasaulyje paplitęs vėdinimo būdas daugiabučiuose yra natūralus vėdinimas. Lietuvoje šiuo metu tokiu būdu vėdinami apie 99 proc. daugiabučių namų. Kitokio sprendimo niekas nesirenka. O kai namas įvelkamas į naują rūbą, funkcionavusi sistema tiesiog sugriaunama. Tai yra esminis dalykas, kurį reikia suprasti ir išgirsti visiems“, – sako ekspertas.

G. Dargis teigia, kad net ir dedant visas pastangas, siekiant apšviesti gyventojus, niekas nenori, o gal ir nesupranta ventiliacijos reikalingumo: „Prieš dvylika metų su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga, su jos tuometiniu pirmininku Algirdu Vapšiu pradėjau važinėti po visą Lietuvą. Taip važinėjom ketverius metus su seminarų ciklu. Mokėm visus inžinierius, visus besidominčius įvairiuose miestuose ir miesteliuose visoje Lietuvoje. Bet taip išeina, kad niekas nieko neišgirdo ir nieko nesuprato, kas yra vėdinimas ir kaip visa sistema veikia“.

UAB „Aereco vėdinimo sistemos“ direktorius G. Dargis įsitikinęs, kad žmonės negali arba nenori suprasti, jog vanduo ir oras, dvi svarbios materijos, supančios žmones, ir mes negalime be jų egzistuoti: „Tos materijos niekur nuo mūsų neatsitraukia – jos visada mus supa. Koks bebūtų oras, jis visada turi tam tikrą kiekį drėgmės. Drėgmė ore yra išlaikoma garų pavidalu. Tačiau atsiradus atitinkamoms oro sąlygoms, tai yra esant žemesnei oro temperatūrai, garai iš oro vėl virsta vandeniu. Tai yra procesai, kurie vyksta nuolatos. Tai garuoja – tai kondensuojasi. Taip pat, kaip gamtoje – lyja. Tai vyksta dėl kondensacijos. Kai debesys nebeišlaiko vandens, išlyja. Toks pat principas veikia ir namuose. Jei siena apšiltinta – vis tiek neįmanoma išvengti šalčio tiltelių. Nebent langus „užvarysim“ polistirolu arba vata. Tada gal ir nebeliks šalčio tiltelių. Bet net ir izoliavus langus, atsiras šalčio tiltelių arba žemesnės temperatūros vietų, ant kurių, nevėdinant patalpų, iškris kondensatas. Šis kondensatas taps viena iš pelėsio atsiradimo priežasčių.‘

Didžiausia vėdinimo bėda – prarandama šiluma

G. Dargio teigimu, itin svarbu, kad bute vyktų oro kaita. „Vėdinimo procese pats svarbiausias dalykas yra ištraukimo sistema, kai oras pašalinamas iš būstų. Tai yra vieta, per kurią pašaliname drėgmę, CO2. Žinoma, ištraukiant orą pašalinama dalis šilumos. Tai yra neišvengiamas dalykas, tai yra didžiausia vėdinimo bėda. Tačiau daugelis mano, kad galima patalpas išvėdinti tiesiog atsidarius langus ar kitais primityviais būdais. Tai yra nesąmonė. Oras siurbiamas nuo taško A iki taško B. Todėl vėdinimo kanalai turi veikti. Jie turi traukti. Jeigu nevyksta kondensuoto oro nutekėjimo – traukos, tai nutinka apšiltinus sienas, įdėjus sandarius langus ir užsandarinus visus plyšius, – oras negali šalintis. Tiesiog nesusikuria natūrali trauka ir vėdinimo kanalai neveikia“, – pasakoja specialistas.

Kodėl tenka uostyti kaimynų kvapus

Dar viena problema kyla, anot G. Dargio, kai prie vieno vėdinimo kanalo prijungiami keli butai. „Kai vėdinimo kanalai sieja kelis butus, šiltas oras per vieną iš vėdinimo kanalų pradeda judėti į viršų, o kadangi vyksta oro išretėjimas bute, tai greta esančiu kanalu oras slenka žemyn. Tada atšąla kanalinės sienos, pritraukiami kvapai nuo stogo ir tie, kuriuos išleidžia kaimynai. Tad didžiausia bėda yra ta, kad vyrauja nenoras suprasti, jog oro ištraukimas yra svarbiausia“, – sako jis.

Ištraukiant orą, atsiranda poreikis kompensuoti šį netekimą ir įleisti šviežio. Yra įvairių variantų. Vienas jų – varstyt langus. Tačiau pastatus renovuojame tam, kad jie išsaugotų šilumą. Todėl langų varstymas šiuo atveju yra neefektyvus. Kitas variantas – išsandarinti langus. Tuomet kyla klausimas, kam juos reikėjo keisti?

Nerekomenduoja langų su orlaidėmis

Specialistas teigė, kad langų pasirinkimas taip pat turi daug įtakos būsto vėdinimui. „Jokiais būdais nesutikite, jei jums siūlys įrengti languose orlaides, bet be oro šalinimo sistemos. Orlaidės languose nėra neigiamas dalykas. Jeigu pasitelktume fiziką, tai būtų galima paaiškinti taip: oras per orlaidę juda iš lauko į vidų, kondensato susidarymas yra neįmanomas. Tai būtų antgamtiškas reiškinys. Juk iš šalto oro atėjus į vidų akiniai užrasoja, tai iš šiltos patalpos išėjus į lauką – nerasoja. Jeigu įnešame šaltą daiktą į šiltą patalpą, kurioje yra drėgmės, toje vietoje prasideda oro kondensavimasis. Tai reiškia, kad jei pro orlaidę oras juda teisinga kryptimi – iš lauko į vidų, – niekada nebus jokio rasojimo, niekas nekenks langui. Tada mes sukuriame pratekėjimo kelią – viskas cirkuliuoja ir pasišalina visa drėgmė, kvapai ir CO2. Bet visas šis procesas, be abejo, yra energetiškai neefektyvus – šaltas oras iš lauko įleidžiamas vidun, o šiltas ištraukiamas laukan“, – aiškina G. Dargis.

Tačiau, pasak G. Dargio, išeitis iš tokios padėties, kai būste vyrauja grynas oras, bet prarandama šiluma ar atvirkščiai, vis tiek yra. „Kai Europoje prasidėjo masinis daugiabučių namų renovacijos bumas, buvo atrasta vėdinimo sistema, prisitaikanti pagal kodus. Ši sistema – tai būdas išsaugoti šiluminę energiją būste, moduliuojant oro srautus pagal realų kodą: padidinti arba sumažinti oro srautą ten, kur reikia ir apriboti oro ištraukimą ten, kur reikia ar nereikia. Tačiau vėlgi svarbiausias dalykas yra, kaip oro ištraukimas veikia“, – sako specialistas.