Liepos mėnesį buvo užbaigtas daugiau nei pusmetį trukęs sandoris, kurio metu didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo investicijų fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo metalo apdirbimo ir pramoninės statybos bendrovės „Montuotojas“ kontrolinį akcijų paketą. Per bendroves „BSGF Fortis“ ir „Montuja“ už neskelbiamą sumą „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo 86 proc. „Montuotojo“ akcijų.

Naujieji savininkai suformavo naują valdybą ir paskyrė naują generalinį direktorių. Juo tapo Rimvydas Ramanauskas. Su keturiais buvusiaisiais valdybos nariais, tarp kurių yra ir 27-erius metus (iki tol 20 metų jis ėjo vadovaujančias pareigas „Pramontaže“, iš kurio išaugo akcinė bendrovė „Montuotojas“) įmonei vadovavęs Alfonsas Jaras, pasirašytos konsultavimo sutartys – su numatytais konkrečiais darbais iki 2019 m. pabaigos.

Įvardino 3 svarbiausius iššūkius

Naujųjų įmonės savininkų planuose numatyta AB „Montuotojo“ veiklos plėtra Lietuvoje, be to, išnaudojant bendrovės sukauptą didelį inžinerinį potencialą, numatoma žengti ir į užsienio rinkas.

„Mūsų laukia labai didelis iššūkis – padaryti AB „Montuotoją“ viena organizacija, stipriu juridiniu vienetu. Antras iššūkis – atskirti gamybos ir montavimo veiklas, plėsti naujas paslaugas, kad galėtume būti konkurencingi tarptautinėje rinkoje. Ir trečias iššūkis – „Montuotoją“ matome kaip stambiausią tokio profilio įmonę ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Šiuos tikslus turime pasiekti per artimiausius trejus metus“, – pristato naują įmonės strategiją R. Ramanauskas, akcentuodamas, kad tai ne tik vadinamoji organinė plėtra, bet ir nauji įsigijimai kitose šalyse.

Kaip pripažįsta R. Ramanauskas, jam tai yra absoliučiai nauja patirtis, nes tokių istorijų Lietuvoje – vienetai. Reta atvejų, kai daugelį metų įmonėje dirbę, jai vadovavę akcininkai ją parduoda. 

„Montuotojo“ struktūra priminė anuometinį trestą su atskiromis valdybomis – keturi filialai arba vadinamosios firmos su gamybinėmis ir montavimo aikštelėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose bei Marijampolėje.

„Sukūrėme tokią struktūrą, kokią manėme esant teisingą. Mums buvo svarbu, kad teisingai atsiskaitytume su darbuotojais, su valstybe“, – sako A. Jaras. 

Tam tikra organizacinė struktūra tinka tam tikriems darbams tam tikromis sąlygomis ir tam tikru laiku, yra pastebėjęs įtakingas JAV vadybos konsultantas Peter F. Drucker. Pastaruosius kelerius metus „Montuotojo“ vadovai ir pagrindiniai įmonės akcininkai jau buvo pradėję svarstyti įvairius pertvarkos scenarijus, tarp kurių buvo ir struktūriniai pokyčiai, ir pardavimas, nes vidutinis valdybos narių amžius pasiekė 70 metų. R. Ramanauskas abejoja, ar senajai komandai būtų pavykę įgyvendinti pokyčius: stambieji akcininkai turėjo apylygius akcijų paketus, o norint įgyvendinti struktūrinius pokyčius, reikia susitarti ir apjungti bent 50 proc. akcijų. Pokyčiai tapo įmanomi kontrolinį akcijų paketą sutelkus vienose rankose.

Pakeitė organizacinę struktūrą ir sudarė 100 dienų veiksmų programą akcininkams

„Europoje nėra daug tokių organizacijų kaip „Montuotojas“, iš kurių būtų galima perimti struktūros ar valdymo modelius, todėl sukūrėme savo viziją ir žengėme pirmus žingsnius – pasitvirtinome aukščiausios grandies vadovus, pakeitėme pavaldumą iš geografinio į funkcinį ir pradėjome su įmonės atsakingais darbuotojais diskutuoti, kokia, bendru požiūriu, struktūra, verslo modelis būtų priimtiniausias ir efektyviausias“, – pasakojo R. Ramanauskas.

Naujoji vadovų ir savininkų komanda, padariusi esminius struktūrinius pokyčius, žengė žingsnius, kurie maksimaliai sumažintų galimas rizikas, o diskutuojant su darbuotojais būtų susitarta dėl visoms pusėms priimtino varianto. Kai darbuotojai ir vadovai kartu priima reikiamus sprendimus dėl pokyčių organizacijoje, R. Ramanausko žodžiais, kur kas paprasčiau siekti norimų tikslų.

Akcininkams sudarytas 100 dienų veiksmų planas, kad jie matytų ir galėtų kontroliuoti naujos struktūros organizaciją bei jos pokyčius, vykdomus per numatytą laikotarpį. Šiame 100 dienų plane numatyti tokie būtini kiekvienai sėkmingai organizacijai veiksmai, kaip tiekimo, pirkimų centralizavimas, padalinių sujungimas, finansinių rodiklių skaičiavimas, programų diegimas, projektų valdymas ir kt.

„Pagarba žmonėms, kurie sukūrė ir valdė tokią organizaciją, aptarnaujančią pačius stambiausius pramoninius objektus Lietuvoje. Todėl pirma užduotis mums – norint padaryti kažką geriau, svarbu nesugriauti to, kas sukurta. Antra – plėsti įmonę, įvedant naujas veiklas ir stiprinant esamas, ir eiti į tarptautines rinkas“, – sako R. Ramanauskas.

Užsitęsęs procesas kelia nereikalingų įtampų

Sprendimą parduoti akcijas valdyba priėmė po pusmečio svarstymų. Derybos dėl kontrolinio akcijų paketo pardavimo truko dar kone pustrečių metų. Ir R. Ramanauskas, ir A. Jaras sutaria, kad tiek užsitęsęs klausimo sprendimas kelia nereikalingų įtampų. 

„Šių procesų nepavyko išlaikyti paslaptyje – ėmė sklisti kalbos, kad įmonė neva gali būti restruktūrizuojama. Todėl reikėjo didelių pastangų išlaikyti darbuotojus, – neslepia A. Jaras. – Gal ne visose firmose vienodai sėkmingai, bet procesą pavyko suvaldyti. Viešų pasitarimų nekvietėme, dirbome su mažomis grupėmis specialistų, aiškindami, kad darbų tęstinumas, kaip ir sudarytos sutartys, lieka galioti. Nerimavo ir užsakovai, sulaukiau nemažai skambučių – svarbu buvo paaiškinti, kad tai ne revoliucija.“

Pokyčiai ir dėl to kylanti nežinia ženkliai sumažina darbuotojų motyvaciją, įsitikinęs ir R. Ramanauskas – kuo ilgesnis nežinios periodas, tuo sudėtingiau. Todėl vienas iš pirmųjų naujojo vadovo darbų buvo – susitikimas su darbų vadovais, pristatant viziją, aiškiai pasakant, kad jie yra svarbūs. Permainos būtinos, tačiau jų sėkmę lemia tęstinumas. Kaip sako R. Ramanauskas, žmonės turi žinoti, ko jie gali tikėtis, jiems būtina žinoti savo organizacijos taisykles, – žmonės negali normaliai veikti, jeigu aplinka nebus prognozuojama ir suprantama. 

Ne daryti revoliucijų ir laužyti, o suprasti ir efektyvinti veiklą

„Tokioje įmonėje kaip AB „Montuotojas“ negali būti staigių žingsnių – turi būti pereinamasis laikotarpis, sumodeliuoti esamų ir buvusių darbuotojų santykiai. Tai gali atsiliepti ir užsakovui, įmonės veiklai ir rezultatams“, – sako R. Ramanauskas, atsakydamas į klausimą, kodėl buvusieji vadovai buvo pakviesti tapti konsultantais. 

Nuotraukoje kairėje – Alfonsas JARAS, buvęs bendrovės „Montuotojas“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, dabar – įmonės konsultantas: „Vyksta natūralus kartų pasikeitimas. Senokai buvau nusiteikęs, kad gyvenime reikia ką nors pasilikti ir sau pačiam. Tai buvo mano sprendimas.“ 

Įmonių valdymo praktikoje esama tokių pavyzdžių, kai konsultantais yra tam tikrų sričių ekspertai, nepriklausomi žmonės. Šiuo atveju jais tapo bendrasavininkiai, kurie buvo ir vadovais – direktoriais. Jie vadovavo padaliniams, sukūrė tam tikras tradicijas. Atėjęs naujas žmogus turi suvokti, kodėl, kaip ir kas buvo daroma. Kaip akcentuoja R. Ramanauskas, suprasti tai yra būtina, nes tęstinumas užtikrina permainų sėkmę. Ir vienintelis būdas – per buvusius vadovus.

„Kitas aspektas – užsakovai, tarp kurių yra tokių, su kuriais dirbama po kelis dešimtmečius. Toks ilgas laikas lemia ir gilius žmogiškus santykius, todėl naujo, nepažįstamo žmogaus atėjimas natūraliai kelia nepasitikėjimą. Todėl prašėme, kad vadovai pasiliktų dirbti konsultantais, į kuriuos kreipiamės pagal poreikį“, – pasakoja R. Ramanauskas, pas daugelį užsakovų susitikti vykęs kartu su A. Jaru. 

Kaip akcentuoja naujasis įmonės vadovas, konsultantų buvimas svarbus ne tik kalbant apie išorinius „Montuotojo“ ryšius, bet ir apie vidaus santykius. Buvę vadovai, dirbdami sykiu su nauja komanda, siunčia aiškią žinią apie kolegialų darbą be nereikalingų įtampų ir priešpriešų.

„Mes patys inicijavome įmonės pardavimą ir mums svarbu, kad „Montuotojui“ gerai sektųsi. Ne visa valdyba sutiko būti konsultantais – aš su nauja komanda būsiu visada, kai tik jiems to reikės, nes gerai suvokiu, kad vykdyti struktūrinius pokyčius – ne dienos reikalas, – pasakojo A. Jaras, pripažindamas, kad sulaukdavo nerimaujančių tiek užsakovų, tiek darbuotojų skambučių. – Dabar skambučiai kur kas retesni. Negalima sakyti, kad pereinamasis periodas itin sėkmingas, bet viskas vyksta deramai. Jau žvelgdami iš šono matome, kad nauja komanda supranta, kur atėjo ir ko atėjo.“

Ateitį planuoja ir kuria ant patikimo įmonės vardo

Naujasis AB „Montuotojas“ generalinis direktorius R. Ramanauskas yra ekonomikos ir teisės magistras, turintis patirties valdant dideles įmones: į „Montuotoją“, turintį per 700 darbuotojų, jis atėjo iš AB „Civinity“, kur vadovavo 1700 darbuotojų kolektyvui. Jis turi ilgametę nekilnojamo turto vystymo ir valdymo patirtį, yra vadovavęs įvairioms su NT priežiūra susijusioms įmonėms, kaip UAB „Inservis“ bei UAB „Hanner Property“. 

„Mes nesakome, kad viskas, kas buvo, yra blogai, o mes dirbsime gerai. Nėra „jūs“ ir „mes“ – esame vienas kolektyvas, einame kartu, nors ir turime savo vizijas. Esu pasirengęs su visais sėsti ir kalbėti, kad rastume bendras kryptis. Jeigu neklausysiu savo srities profesionalų, galime juos prarasti, – sako naujasis įmonės vadovas R. Ramanauskas. – Mes turime išspęsti daugelį klausimų. Tačiau užsakovams turiu aiškiai pasakyti: AB „Montuotojas“ turėjo vardą įmonės, kuri darbus atlieka laiku ir kokybiškai. Mes stengsimės dirbti taip, kad „Montuotojas“ būtų dar stipresnis, o įvaizdis – dar geresnis.“

Portalo Statybunaujienos.lt ir AB „Montuotojas“ nuotr.