2023 birželio 2 d. penktadienis, 8:21
Reklama  |  facebook

Per artimiausius trejus metus „Montuotoją“ sieks padaryti stipriausia savo srities įmone Baltijos šalyse

2019-08-09 07:30
Iš esmės pertvarkyti didelės įmonės struktūrą – rizikingas žingsnis. Rizika dar labiau išauga, kai šie pokyčiai susiję su įmonės pardavimu ir naujos vadovų komandos atėjimu. Tokia yra įmonių valdymo teorija. Kad šie pokyčiai būtų valdomi, o pereinamasis periodas vyktų kuo sklandžiau, iki metų pabaigos šalia naujosios bendrovės AB „Montuotojas“ komandos konsultantais dirba buvusieji įmonės vadovai ir bendrasavininkiai.
nuotrauka
Vienas iš MONTUOTOJO vykdytų projektų bendrovėje „Akmenės cementas“. AB MONTUOTOJAS nuotr.


Minimos įmonės
Montuotojas, AB

Liepos mėnesį buvo užbaigtas daugiau nei pusmetį trukęs sandoris, kurio metu didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo investicijų fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo metalo apdirbimo ir pramoninės statybos bendrovės „Montuotojas“ kontrolinį akcijų paketą. Per bendroves „BSGF Fortis“ ir „Montuja“ už neskelbiamą sumą „INVL Baltic Sea Growth Fund“ įsigijo 86 proc. „Montuotojo“ akcijų.

Naujieji savininkai suformavo naują valdybą ir paskyrė naują generalinį direktorių. Juo tapo Rimvydas Ramanauskas. Su keturiais buvusiaisiais valdybos nariais, tarp kurių yra ir 27-erius metus (iki tol 20 metų jis ėjo vadovaujančias pareigas „Pramontaže“, iš kurio išaugo akcinė bendrovė „Montuotojas“) įmonei vadovavęs Alfonsas Jaras, pasirašytos konsultavimo sutartys – su numatytais konkrečiais darbais iki 2019 m. pabaigos.

Įvardino 3 svarbiausius iššūkius

Naujųjų įmonės savininkų planuose numatyta AB „Montuotojo“ veiklos plėtra Lietuvoje, be to, išnaudojant bendrovės sukauptą didelį inžinerinį potencialą, numatoma žengti ir į užsienio rinkas.

Nuotraukoje kairėje –
Rimvydas RAMANAUSKAS, bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius ir valdybos narys: „Mes turime išspęsti daugelį klausimų. Tačiau užsakovams turiu aiškiai pasakyti: „Montuotojas“ turėjo vardą įmonės, kuri darbus atlieka laiku ir kokybiškai. Mes stengsimės jo neprarasti, dirbsime, kad būtume dar stipresni, o įvaizdis – dar geresnis.“

„Mūsų laukia labai didelis iššūkis – padaryti AB „Montuotoją“ viena organizacija, stipriu juridiniu vienetu. Antras iššūkis – atskirti gamybos ir montavimo veiklas, plėsti naujas paslaugas, kad galėtume būti konkurencingi tarptautinėje rinkoje. Ir trečias iššūkis – „Montuotoją“ matome kaip stambiausią tokio profilio įmonę ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Šiuos tikslus turime pasiekti per artimiausius trejus metus“, – pristato naują įmonės strategiją R. Ramanauskas, akcentuodamas, kad tai ne tik vadinamoji organinė plėtra, bet ir nauji įsigijimai kitose šalyse.

Kaip pripažįsta R. Ramanauskas, jam tai yra absoliučiai nauja patirtis, nes tokių istorijų Lietuvoje – vienetai. Reta atvejų, kai daugelį metų įmonėje dirbę, jai vadovavę akcininkai ją parduoda. 

„Montuotojo“ struktūra priminė anuometinį trestą su atskiromis valdybomis – keturi filialai arba vadinamosios firmos su gamybinėmis ir montavimo aikštelėmis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Šiauliuose bei Marijampolėje.

„Sukūrėme tokią struktūrą, kokią manėme esant teisingą. Mums buvo svarbu, kad teisingai atsiskaitytume su darbuotojais, su valstybe“, – sako A. Jaras. 

Tam tikra organizacinė struktūra tinka tam tikriems darbams tam tikromis sąlygomis ir tam tikru laiku, yra pastebėjęs įtakingas JAV vadybos konsultantas Peter F. Drucker. Pastaruosius kelerius metus „Montuotojo“ vadovai ir pagrindiniai įmonės akcininkai jau buvo pradėję svarstyti įvairius pertvarkos scenarijus, tarp kurių buvo ir struktūriniai pokyčiai, ir pardavimas, nes vidutinis valdybos narių amžius pasiekė 70 metų. R. Ramanauskas abejoja, ar senajai komandai būtų pavykę įgyvendinti pokyčius: stambieji akcininkai turėjo apylygius akcijų paketus, o norint įgyvendinti struktūrinius pokyčius, reikia susitarti ir apjungti bent 50 proc. akcijų. Pokyčiai tapo įmanomi kontrolinį akcijų paketą sutelkus vienose rankose.

Pakeitė organizacinę struktūrą ir sudarė 100 dienų veiksmų programą akcininkams

„Europoje nėra daug tokių organizacijų kaip „Montuotojas“, iš kurių būtų galima perimti struktūros ar valdymo modelius, todėl sukūrėme savo viziją ir žengėme pirmus žingsnius – pasitvirtinome aukščiausios grandies vadovus, pakeitėme pavaldumą iš geografinio į funkcinį ir pradėjome su įmonės atsakingais darbuotojais diskutuoti, kokia, bendru požiūriu, struktūra, verslo modelis būtų priimtiniausias ir efektyviausias“, – pasakojo R. Ramanauskas.

Naujoji vadovų ir savininkų komanda, padariusi esminius struktūrinius pokyčius, žengė žingsnius, kurie maksimaliai sumažintų galimas rizikas, o diskutuojant su darbuotojais būtų susitarta dėl visoms pusėms priimtino varianto. Kai darbuotojai ir vadovai kartu priima reikiamus sprendimus dėl pokyčių organizacijoje, R. Ramanausko žodžiais, kur kas paprasčiau siekti norimų tikslų.

Akcininkams sudarytas 100 dienų veiksmų planas, kad jie matytų ir galėtų kontroliuoti naujos struktūros organizaciją bei jos pokyčius, vykdomus per numatytą laikotarpį. Šiame 100 dienų plane numatyti tokie būtini kiekvienai sėkmingai organizacijai veiksmai, kaip tiekimo, pirkimų centralizavimas, padalinių sujungimas, finansinių rodiklių skaičiavimas, programų diegimas, projektų valdymas ir kt.

„Pagarba žmonėms, kurie sukūrė ir valdė tokią organizaciją, aptarnaujančią pačius stambiausius pramoninius objektus Lietuvoje. Todėl pirma užduotis mums – norint padaryti kažką geriau, svarbu nesugriauti to, kas sukurta. Antra – plėsti įmonę, įvedant naujas veiklas ir stiprinant esamas, ir eiti į tarptautines rinkas“, – sako R. Ramanauskas.

Užsitęsęs procesas kelia nereikalingų įtampų

Sprendimą parduoti akcijas valdyba priėmė po pusmečio svarstymų. Derybos dėl kontrolinio akcijų paketo pardavimo truko dar kone pustrečių metų. Ir R. Ramanauskas, ir A. Jaras sutaria, kad tiek užsitęsęs klausimo sprendimas kelia nereikalingų įtampų. 

„Šių procesų nepavyko išlaikyti paslaptyje – ėmė sklisti kalbos, kad įmonė neva gali būti restruktūrizuojama. Todėl reikėjo didelių pastangų išlaikyti darbuotojus, – neslepia A. Jaras. – Gal ne visose firmose vienodai sėkmingai, bet procesą pavyko suvaldyti. Viešų pasitarimų nekvietėme, dirbome su mažomis grupėmis specialistų, aiškindami, kad darbų tęstinumas, kaip ir sudarytos sutartys, lieka galioti. Nerimavo ir užsakovai, sulaukiau nemažai skambučių – svarbu buvo paaiškinti, kad tai ne revoliucija.“

Pokyčiai ir dėl to kylanti nežinia ženkliai sumažina darbuotojų motyvaciją, įsitikinęs ir R. Ramanauskas – kuo ilgesnis nežinios periodas, tuo sudėtingiau. Todėl vienas iš pirmųjų naujojo vadovo darbų buvo – susitikimas su darbų vadovais, pristatant viziją, aiškiai pasakant, kad jie yra svarbūs. Permainos būtinos, tačiau jų sėkmę lemia tęstinumas. Kaip sako R. Ramanauskas, žmonės turi žinoti, ko jie gali tikėtis, jiems būtina žinoti savo organizacijos taisykles, – žmonės negali normaliai veikti, jeigu aplinka nebus prognozuojama ir suprantama. 

Ne daryti revoliucijų ir laužyti, o suprasti ir efektyvinti veiklą

„Tokioje įmonėje kaip AB „Montuotojas“ negali būti staigių žingsnių – turi būti pereinamasis laikotarpis, sumodeliuoti esamų ir buvusių darbuotojų santykiai. Tai gali atsiliepti ir užsakovui, įmonės veiklai ir rezultatams“, – sako R. Ramanauskas, atsakydamas į klausimą, kodėl buvusieji vadovai buvo pakviesti tapti konsultantais. 

Nuotraukoje kairėje – Alfonsas JARAS, buvęs bendrovės „Montuotojas“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, dabar – įmonės konsultantas: „Vyksta natūralus kartų pasikeitimas. Senokai buvau nusiteikęs, kad gyvenime reikia ką nors pasilikti ir sau pačiam. Tai buvo mano sprendimas.“ 

Įmonių valdymo praktikoje esama tokių pavyzdžių, kai konsultantais yra tam tikrų sričių ekspertai, nepriklausomi žmonės. Šiuo atveju jais tapo bendrasavininkiai, kurie buvo ir vadovais – direktoriais. Jie vadovavo padaliniams, sukūrė tam tikras tradicijas. Atėjęs naujas žmogus turi suvokti, kodėl, kaip ir kas buvo daroma. Kaip akcentuoja R. Ramanauskas, suprasti tai yra būtina, nes tęstinumas užtikrina permainų sėkmę. Ir vienintelis būdas – per buvusius vadovus.

„Kitas aspektas – užsakovai, tarp kurių yra tokių, su kuriais dirbama po kelis dešimtmečius. Toks ilgas laikas lemia ir gilius žmogiškus santykius, todėl naujo, nepažįstamo žmogaus atėjimas natūraliai kelia nepasitikėjimą. Todėl prašėme, kad vadovai pasiliktų dirbti konsultantais, į kuriuos kreipiamės pagal poreikį“, – pasakoja R. Ramanauskas, pas daugelį užsakovų susitikti vykęs kartu su A. Jaru. 

Kaip akcentuoja naujasis įmonės vadovas, konsultantų buvimas svarbus ne tik kalbant apie išorinius „Montuotojo“ ryšius, bet ir apie vidaus santykius. Buvę vadovai, dirbdami sykiu su nauja komanda, siunčia aiškią žinią apie kolegialų darbą be nereikalingų įtampų ir priešpriešų.

„Mes patys inicijavome įmonės pardavimą ir mums svarbu, kad „Montuotojui“ gerai sektųsi. Ne visa valdyba sutiko būti konsultantais – aš su nauja komanda būsiu visada, kai tik jiems to reikės, nes gerai suvokiu, kad vykdyti struktūrinius pokyčius – ne dienos reikalas, – pasakojo A. Jaras, pripažindamas, kad sulaukdavo nerimaujančių tiek užsakovų, tiek darbuotojų skambučių. – Dabar skambučiai kur kas retesni. Negalima sakyti, kad pereinamasis periodas itin sėkmingas, bet viskas vyksta deramai. Jau žvelgdami iš šono matome, kad nauja komanda supranta, kur atėjo ir ko atėjo.“

Ateitį planuoja ir kuria ant patikimo įmonės vardo

Naujasis AB „Montuotojas“ generalinis direktorius R. Ramanauskas yra ekonomikos ir teisės magistras, turintis patirties valdant dideles įmones: į „Montuotoją“, turintį per 700 darbuotojų, jis atėjo iš AB „Civinity“, kur vadovavo 1700 darbuotojų kolektyvui. Jis turi ilgametę nekilnojamo turto vystymo ir valdymo patirtį, yra vadovavęs įvairioms su NT priežiūra susijusioms įmonėms, kaip UAB „Inservis“ bei UAB „Hanner Property“. 

„Mes nesakome, kad viskas, kas buvo, yra blogai, o mes dirbsime gerai. Nėra „jūs“ ir „mes“ – esame vienas kolektyvas, einame kartu, nors ir turime savo vizijas. Esu pasirengęs su visais sėsti ir kalbėti, kad rastume bendras kryptis. Jeigu neklausysiu savo srities profesionalų, galime juos prarasti, – sako naujasis įmonės vadovas R. Ramanauskas. – Mes turime išspęsti daugelį klausimų. Tačiau užsakovams turiu aiškiai pasakyti: AB „Montuotojas“ turėjo vardą įmonės, kuri darbus atlieka laiku ir kokybiškai. Mes stengsimės dirbti taip, kad „Montuotojas“ būtų dar stipresnis, o įvaizdis – dar geresnis.“

Portalo Statybunaujienos.lt ir AB „Montuotojas“ nuotr.

Statybunaujienos.lt



Pramoninė statyba

nuotrauka
2023-04-06 10:34
„Darnu Group“ pasirašė partnerystės sutartį su „Rimi Lietuva“ dėl pagrindinio prekybos tinklo logistikos centro vystymo Baltijos šalyse. Jis bus statomas pagal užsakomųjų projektų („build to suit“) modelį. Daugiau kaip 40 tūkst. kv. metrų ploto inovatyvus, ateities standartus atitinkantis pastatas i...
nuotrauka
2023-02-27 10:06
Ilgiausią Baltijos šalyse kilimo ir tūpimo taką turinčio tarptautinio Šiaulių oro uosto laukia permainos. Vieniems iš oro uosto bendrasavininkų – kariškiams – nutarus susigrąžinti pastatus pietinėje oro uosto dalyje, visos civilinės aviacijos paslaugos bus perkeltos į šiaurinę aerodromo dalį, kur pl...
nuotrauka
2023-02-23 12:00
Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kyla pasaulyje didžiausios dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamykla. Šiandien į 40 tūkst. kv. m ploto pastato pamatus buvo įkasta simbolinė laiko kapsulė. Didžiulių „Pon.Bike“ investicijų sulauksianti gamykla pradės veikti 2024 m. vasarą. Iki tol dviračių g...
nuotrauka
2023-02-21 11:38
Vasario viduryje pradėti Vilniaus oro uoste veiksiančios orlaivių nuledinimo skysčio perdirbimo gamyklos statybos darbai. Lietuvos oro uostų atstovų teigimu, šių metų antroje pusėje pradėsianti veiklą gamykla leis vykdyti būtinas orlaivių paruošimo procedūras oro uoste pažangesniais būdais, kurie ka...
nuotrauka
2023-02-09 07:34
Dažų ir pramoninių dangų gamintojo „Tikkurila“ produktai buvo pasirinkti REHAU gamyklos, pastatytos Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje ir pelniusios „Lietuvos metų gaminio 2022“ aukso medalį, metalo konstrukcijoms padengti.
nuotrauka
2023-01-10 04:36
Išmaniųjų skaitiklių gamintoja „Axioma Metering“ Kauno LEZ teritorijoje pradeda statyti antrąją gamyklą, kurioje sukurs daugiau nei 300 darbo vietų. Kompanija dar šiemet į gamyklos statybas investuos 15 mln. eurų, dar apie 5 mln. eurų bus skirta naujai robotizuotai ultragarsinių vandens skaitiklių g...
nuotrauka
2022-11-18 10:09
Pasaulyje didžiausia dviračių gamintoja „Pon.Bike“, priklausanti Nyderlandų holdingui „Pon Holdings“, netrukus pradės 40 tūkst. kv. metrų ploto gamyklos statybas Lietuvoje, Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Bendrovė ką tik pasirašė sutartį su tvarios miestų plėtros ir statybų bendrove „Y...
nuotrauka
2022-11-09 17:42
Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėta statyti 15 mln. eurų vertės Singapūro medicininės įrangos „Esco Lifesciences“ gamykla. Joje bus gaminami optimalų mikroklimatą ląstelėms užtikrinantys laminarai bei inkubatoriai.
nuotrauka
2022-10-18 14:40
„Agrokoncerno“ įmonių grupė Kuršėnuose planuoja įgyvendinti daugiau nei 300 milijonų eurų vertės projektą. Įmonė „Agrokoncernas GDP“ buvusioje Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje statys vieną moderniausių Europoje giluminio grūdų perdirbimo gamyklą. Planuojama, kad jos statybos truks apie penkeriu...
nuotrauka
2022-10-14 08:23
Trumpiau nei per metus buvo įgyvendintas „Continental Automotive Lithuania“ gamyklos pirmasis plėtros etapas. Užsakovai jo įgyvendinimą įvardina kaip puikų, o Lietuvos BIM projektų konkurse jis pelnė geriausio gamybinių pastatų BIM projekto vardą.
nuotrauka
2022-10-06 18:44
VIPA pasirašė pirmąją paskolos sutartį iš skatinamosios finansinės priemonės „Tipinės gamybos paskirties pastatų laisvosiose ekonominėse zonose, pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose įrengimas“ lėšų. Paskola suteikta UAB „Flex Start Two“ įmonei, kuri Klaipėdos laisvojoje ekonominėje z...
nuotrauka
2022-09-30 07:36
Įgyvendinant „Teltonikos“ Technologijų centro statybos projektą, rangovai turėjo aiškias užduotis: aukšta kokybė ir preciziškas darbų kalendorius.
nuotrauka
2022-09-29 07:00
„Teltonikos“ technologijų centras Molėtuose duris atvėrė dvigubai greičiau negu buvo planuota. 10,8 tūkst. kv. m pastatas, kuriame kuriasi telemedicinos ir tinklo įrangos projektavimo biuras, laboratorijos bei testavimo ir robotizuotos surinkimo linijos, iškilo per 10 mėnesių.
nuotrauka
2022-09-27 06:52
Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ) sėkmingai užbaigė infrastruktūros plėtros darbus. Už daugiau nei 3,5 mln. eurų pietinėje teritorijos dalyje išvystyta inžinerinė infrastruktūra, įdiegti nauji susisiekimo sprendimai.
nuotrauka
2022-08-29 06:37
Akmenės laisvoji ekonominė zona (LEZ) Aplinkos ministerijos vadovams ir statybų bei renovacijos sektoriaus atstovams pristatė investicinius plėtros planus, kurie skatins proveržį tvarios statybos sektoriuje. Į šiuo tikslu jau statomą organinių statybos konstrukcijų gamyklą pirmuoju etapu planuojama ...
nuotrauka
2022-08-12 11:25
Energetikos ministras Dainius Kreivys vakar, rugpjūčio 11 d., lankėsi Mažeikiuose, naftos perdirbimo produktų gamykloje „Orlen Lietuva“, kur pradėtos Žaliavos likučio konversijos įrenginio statybos.
nuotrauka
2022-07-19 10:37
Įmonė „Continental Automotive Lithuania“ baigė pirmąjį plėtros etapą: gerokai prasiplėtė Kaune esančios automobilių elektronikos komponentų gamyklos, atitinkančios aukščiausius automobilių pramonės pastatų standartus, plotas. Statybos darbus atliko UAB Merko statyba.
nuotrauka
2022-07-14 10:30
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė logistikos centro „J55“ I etapo statybas, Vilniuje. Į 20 400 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 11,3 mln. eurų.
nuotrauka
2022-07-13 08:42
Lietuvos Laisvosios ekonominės zonos demonstruoja puikius rezultatus, skaičiuoja pritrauktus naujus investuotojus ir nuosekliai vysto infrastruktūros plėtros projektus. Bendrovės pagal apyvartas ne tik pasiekė ikipandeminį lygį, bet ir jį viršijo, o artimiausioje ateityje tikisi dar didesnio Lietuvo...
nuotrauka
2022-06-21 10:25
Industrinio nekilnojamojo turto (NT) vystytojas ir valdytojas Baltijos šalyse „Sirin Development” užbaigė „Liepkalnio industrinio parko“ IV etapo statybas Vilniuje. Į 26 200 kv. m ploto sandėlį iš viso buvo investuota 13 mln. eurų.

Statybunaujienos.lt » Pramoninė statyba