„Creditinfo Lietuvа" duomenimis, šiuo metu registruotų skolų turi daugiau kaip 36,6 tūkst. įmonių, bendras skolų skaičius siekia 62,5 tūkst., o jų suma viršija 327 mln. Eur. Prieš metus skolingų bendrovių skaičius siekė 37 tūkst., registruotų skolų skaičius buvo 74,4 tūkst., o jų bendra suma – daugiau kaip 411 mln. Eur.

Nors būtent statybų sektoriui per metus pavyko sumažinti skolų naštą beveik 100 mln. Eur, šiuo metu statybų bendrovės toliau išsiskiria didžiausia sukauptų skolų suma (10 991 skola; 92,6 mln. Eur), kai prieš metus tokie rodikliai atitinkamai buvo 12 767 bei 190,4 mln. Eur.

Dabartiniu laikotarpiu antroje vietoje pagal skolų sumas yra prekybos ir transporto priemonių remonto sektorius, kuriame šiuo metu užfiksuota 15 068 skolos už 52,1 mln. Eur. Šiame sektoriuje, priešingai nei statybose, skolų suma išaugo – prieš metus ji siekė 47,9 mln. Eur (17 861 skola).

Išaugo skolų suma ir nekilnojamojo turto operacijų bendrovėse – dabar ji siekia 48 mln. Eur (1 982 skolos), kai analogiški rodikliai prieš metus buvo 44,7 mln. Eur (2 485 skolos).

Portalo

STATYBUNAUJIENOS.LT

nuotr.

 

Daugiau kaip 10 mln. Eur skolų per metus sukaupė apdirbamosios gamybos įmonės – šiuo metu skolų suma siekia 46,8 mln. Eur (5 519 skolos), kai prieš metus skolų suma buvo 35,8 mln. Eur (6 496 skolos).

Penktoje vietoje pagal skolų sumas – transporto ir saugojimo sektorius. Jame skolų suma šiuo metu siekia 28,4 mln. Eur (7 564 skolos), o prieš metus buvo 27,9 mln. Eur skolų (8 398 skolos).

Pagal vidutinį skolos dydį šiuo metu sektoriai rikiuojasi kiek kitaip: kasyba ir karjerų eksploatavimas (37 641 Eur), NT operacijos (24 243 Eur), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (11 192 Eur), apdirbamoji gamyba (8 483 Eur), statybos (8 425 Eur). Kituose sektoriuose vidutinis skolos dydis yra mažesnis.

Pernai lapkritį sektoriai pagal vidutinį skolos dydį rikiavosi ne identiškai, bet panašiai: NT operacijos (19 976 Eur), kasyba ir karjerų eksploatavimas (16 849 Еur), statybos (14 916 Еur), žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (8 872 Eur), apdirbamoji gamyba (5 513 Eur).

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paaiškino skolų pokyčius

Paprašytas pakomentuoti skolų dinamiką skirtinguose veiklos sektoriuose Aleksandras Izgorodinas, pranešime cituojamas banko „Citadele" ekonomistas, akcentavo keletą aspektų.

Jo teigimu, tarp pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių būtent statybų sektorius išsiskiria sparčiu įmonių skolų sumažėjimu – tai susiję su šio sektoriaus atsigavimu. Pastaruoju metu užfiksuota nemažai pozityvių naujienų: tiek kalbant apie būsto paskolų, tiek apie NT objektų pirkimą. Lietuvos banko duomenys ir „Citadele" banko skaičiavimai rodo, kad tikrų naujų būsto paskolų 12 mėn. slankusis vidurkis rugsėjį pakilo iki 163 mln. Eur ir buvo didžiausias per 14 mėnesių. Rugsėjį fiksuotas metinis tikrų naujų būsto paskolų apimčių augimas (+5,8 proc., palyginti su 2023 m. rugsėju) – pirmą kartą po 16 mėnesių iš eilės fiksuoto būsto paskolų rinkos kritimo.

Aleksandras Izgorodinas.

„Citadele" banko nuotr.

 

Banko ekonomistas akcentuoja, kad analogišką dinamiką rodo ir Registrų centro duomenys apie NT objektų pirkimo-pardavimo sandorius: spalį namų pirkimo-pardavimo sandorių 12 mėn. slankusis vidurkis buvo didžiausias per 11 mėn., o butų pirkimo-pardavimo sandorių 12 mėn. slankusis vidurkis buvo didžiausias per 8 mėn.

„Įtakos prasidėjusiam atsigavimui Lietuvos statybų sektoriuje turi du esminiai veiksniai: prasidėjęs ir numatomas tolesnis bazinių palūkanų euro zonoje nuosmukis, taip pat tai, kad po infliacijos šoko atsigauna Lietuvos gyventojų perkamoji galia", – akcentuoja A. Izgorodinas.

Kitas sektorius, į kurį „Citadele" ekonomistas atkreipia dėmesį, yra skolų padidėjimas apdirbamosios pramonės sektoriuje.

„Iš vienos pusės, tai kontrastuoja su stipriais Lietuvos pramonės gamybos rodikliais. Iš kitos pusės, tai atspindi Vokietijos pramonės recesijos poveikį Lietuvos gamintojams bei Vokietijos pramonės spaudimą tiekėjams mažinti kainas, – aiškina ekonomistas. Deja, didžiausios Lietuvos eksporto rinkos – Vokietijos – pramonė toliau patiria gilų nuosmukį."

Turto areštų skaičius Lietuvoje mažėja, bet sumos išlieka didelės

Šiuo metu Lietuvoje 6 124 įmonėms yra taikoma daugiau nei 11 tūkst. turto areštų, kurių bendra vertė siekia 766,2 mln. Eur. Vidutiniškai vienos įmonės areštuoto turto vertė sudaro beveik 67 tūkst. Eur.

Lyginant su praėjusiais metais, turto areštų skaičius sumažėjo – tuomet areštai buvo taikomi 8 838 įmonėms, o bendra areštuoto turto suma siekė 847 mln. Eur.

Eimantas Subačius.

„Creditinfo Lietuva" nuotr.

 

Didžiausias turto areštų augimas pastebimas kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje, kur areštų vertė išaugo net 70 proc. Reikšmingai, 65 proc., padidėjo areštai elektros ir dujų tiekimo sektoriuje, siekiantys 31,5 mln. Eur.

Pagal areštuoto turto sumas pirmauja statybų sektorius su 115,5 mln. Eur. Antroje vietoje – apdirbamoji gamyba (96,7 mln. Eur), trečioje – prekyba ir transporto remontas (93,5 mln. Eur). Dideles areštuoto turto sumas taip pat turi profesinės ir mokslinės veiklos sektorius (83 mln. Eur) bei sveikatos priežiūros įstaigos (68,8 mln. Eur).

Pastebimas ir nekilnojamojo turto sektoriaus areštų augimas 9,4 proc., siekiantis 52,4 mln. Eur, bei viešojo valdymo ir gynybos sektoriaus areštų padidėjimas 40 proc.

„Dirbant su verslo partneriais yra kritiškai svarbu įvertinti visas rizikas, patikrinti, ar jie turi skolų bei turto areštų. Tokia informacija nesunkiai pasiekiama ir gali padėti priimti tikslesnius verslo sprendimus", – primena pranešime cituojamas Eimantas Subačius, „Creditinfo Lietuva" Pardavimų ir klientų aptarnavimo vadovas.