2019 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, dalis mieste buvo 9,7 proc., kaime – 8,7 proc. Didelio materialinio nepritekliaus lygis mieste 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažėjo 1,4, kaime – 2,5 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 7,3 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 13,6 proc.; 2018 m. – atitinkamai 8,6 ir 15,1 proc.

Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai – vaikai iki 18 metų ir 25–49 metų amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2018 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: sumažėjo visose amžiaus grupėse, tačiau vaikų ir jaunimo grupėse labiausiai.

Didelio materialinio nepritekliaus lygis taip pat sumažėjo visose amžiaus grupėse, ypač – 18–24 metų amžiaus grupėje.

1 pav. Materialinio nepritekliaus lygis pagal amžių

Procentais

2 pav. Didelio materialinio nepritekliaus lygis pagal amžių

Procentais

1 lentelė. Materialinis nepriteklius pagal namų ūkio sudėtį

Procentais

	Materialinio nepritekliaus lygis		Didelio materialinio nepritekliaus lygis
	2018	2019	2018	2019
Visi gyventojai	23,1	20,9	11,1	9,4
Namų ūkiai be vaikų	26,2	24,7	13,4	11,6
Iš jų vienas gyvenantis asmuo	38,8	34,9	20,7	15,7
Namų ūkiai su vaikais	19,9	16,6	8,8	7,1
Iš jų vienas suaugęs asmuo su vaikais	34,3	27,8	19,1	17,7

Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais. Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Materialinio nepritekliaus lygis 2019 m. vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 34,9 proc. ir, palyginti su 2018 m., sumažėjo 3,9 proc. punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 15,7 proc. ir sumažėjo 5 proc. punktais. Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2019 m. buvo 17,7 proc. o per metus jis sumažėjo 1,4 proc. punkto.

• 2019 m. BEVEIK PUSĖ GYVENTOJŲ BŪTŲ NEGALĖJĘ APMOKĖTI NENUMATYTŲ IŠLAIDŲ IŠ SAVO LĖŠŲ

Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (310 EUR), 2019 m. gyveno beveik pusė (46,7 %) gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 11,6 proc. Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2019 m. gyveno 38,8 proc. asmenų.

Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto, truputį rečiau – negalintys laiku sumokėti būsto nuomos, paskolų ar kredito įmokų. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie neturi galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2019 m. gyveno 33,3 proc. miesto ir 59 proc. kaimo gyventojų, negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų – atitinkamai 45,9 ir 60,5 proc.

Paaiškinimai

• Didelio materialinio nepritekliaus lygis – gyventojų, dėl lėšų stokos susiduriančių su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementų, dalis.
• Materialinio nepritekliaus elementų sąrašą sudaro penki ekonominiai sunkumai – 1) namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų; 2) namų ūkis neturi galimybės praleisti bent savaitės atostogų ne namuose; 3) namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto; 4) namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto; 5) namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2018 m. – 280 EUR, 2019 m – 310 EUR) iš savo lėšų – ir vienas ilgalaikio naudojimo daiktas – automobilis, kurio namų ūkis neturi dėl lėšų stokos.
• Materialinio nepritekliaus lygis – gyventojų, dėl lėšų stokos susiduriančių su bent trimis iš šešių materialinio nepritekliaus elementų, dalis.
• Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.