Pernai šalies keliuose atnaujintos ir naujai įrengtos 444 pėsčiųjų perėjos2025-01-23 13:14 Kadangi dalis valstybinių kelių kerta miestus ir miestelius, 2024 metais „Via Lietuva“ ypatingą dėmesį skyrė pėsčiųjų perėjų rekonstravimui ir modernizavimui. „Via Lietuva“ nuotr. „Pėsčiųjų perėjos yra vienas svarbiausių kelio elementų, užtikrinančių pėsčiųjų saugumą. Šiam tikslui praėjusiais metais skyrėme ypatingą dėmesį – dirbome net didesniu tempu nei planavome metų pradžioje. Tad pernai visoje Lietuvoje vykdant perėjų įrengimo ir atnaujinimo, kelių infrastruktūros plėtros projektus, atnaujinome arba naujai įrengėme net 444 perėjas“, – sako pranešime cituojamas „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Pasak M. Švaikausko, tai – vis dar per mažai. Siekiant atliepti visų savivaldybių ir jų bendruomenių lūkesčius, šiais metais bendrovė tęs dialogą su vietiniais gyventojais, skirs dėmesį nuosekliam planavimui.
Perėjos pritaikytos neregiams
Dalyje atnaujintų perėjų įrengtas ir modernus kryptinis apšvietimas, iškilios saugumo salelės, taktiliniai paviršiai regėjimo negalią turintiems žmonėms, greičio mažinimo kalneliai. Kompleksinis šių eismo saugos priemonių taikymas padeda vairuotojams pastebėti pėsčiuosius, o pėstiesiems – saugiu būdu kirsti važiuojamąją kelio dalį.
SSVA nuotr.
Daugiausia pėsčiųjų perėjų praėjusiais metais įrengta ar atnaujinta Vilkaviškio (45 vnt.),Telšių (35 vnt.), Molėtų (32 vnt.), Jonavos (27 vnt.), Lazdijų (27) rajonuose.
2024 m. įrengtų ir sutvarkytų pėsčiųjų perėjų skaičius yra didžiausias bent per dešimtmetį. Palyginimui, 2023 m. valstybinės reikšmės keliuose įrengta ir atnaujinta 176 vnt., 2022 m. – 179 vnt., 2021 m. – 143 vnt., 2020 m. – 21 vnt. pėsčiųjų perėjų.
Ėmėsi ir kitų eismo saugumo priemonių
Taip pat praėjusiais metais „Via Lietuva“ įgyvendino ir 45 eismo saugumą didinančius sprendimus 33-iuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose bei sankryžose.
Užfiksuotuose „juodųjų dėmių“ kelių ruožuose bei sankryžose buvo atnaujinamos pėsčiųj  ų perėjos, įrengiami greičio mažinimo kalneliai bei kelių ženklinimas, pertvarkytos avaringos sankryžos, įrengtos atskiros kairiojo posūkio juostos ir pan. priemonės. Siekiant efektyvaus investicijų panaudojimo, sprendimas, kokias kelių infrastruktūros priemones pritaikyti skirtingoms „juodųjų dėmių“ problemoms spręsti, priimtas atsižvelgiant į analizėmis paremtas Transporto kompetencijų agentūros (arba už juodųjų dėmių nustatymą ir tyrimą atsakingos institucijos) rekomendacijas. Infrastruktūra2026-10-15 06:58 Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202... 2026-10-14 09:19 Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių. 2026-10-13 06:03 Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence... 2026-10-13 06:00 Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia... 2026-10-11 09:22 Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją. 2026-10-09 09:13 Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje... 2026-10-08 14:58 Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,... 2026-10-07 11:54 Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ... 2026-10-06 06:44 Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą. 2026-10-06 06:35 Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą... 2026-10-05 06:25 Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos. 2026-10-02 14:42 Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse. 2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija „Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl... 2026-09-30 10:26 324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie... 2026-09-29 09:07 Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios. 2026-09-24 07:09 Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų. 2026-09-23 07:17 „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti. 2026-09-22 13:16 Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą... 2026-09-21 10:00 Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež... 2026-09-17 10:45 Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
|