„Siekdami išlaikyti ir didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą, turime toliau vystyti ir plėtoti globalius rinkos poreikius atitinkančią uosto infrastruktūrą. Pietinės uosto dalies plėtra – tai kryptis, atverianti naujas galimybes krovinių gabenimui, jų pritraukimui bei pridėtinės vertės uoste kūrimui. Taip pat itin svarbus transporto srautų nukreipimui iš miesto centro, ko ypač tikisi uostamiesčio gyventojai“, – cituojamas susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Pietinę uosto dalį siekiama vystyti dėl uosto sausumos teritorijos trūkumo, matant būtinybę atlaisvinti centrinę miesto dalį nuo transporto srautų bei sudarant perspektyvą vystytis Lietuvos pramonei ir eksportui. Išplėtojus šią uosto dalį, taip pat atsiranda galimybė įrengti rekreacines zonas, susijusias su mažųjų laivų prieplauka. „Kitas ypač svarbus aspektas – pietinę uosto dalį vystyti kartu su pietiniu aplinkkeliu įvairaus transporto rūšims, kuriuo būtų gabenami kroviniai, mažinant miesto gatvių apkrovimą sunkiuoju transportu. Taigi, pietinės uosto dalies plėtra susijusi ne tik su ekonomine nauda, bet ir aplinkos kokybės gerinimu ir socialinių problemų sprendimu“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Uosto plėtojimo tarybos posėdžio metu pristatytos pietinės uosto dalies išvystymo projektinių pasiūlymų alternatyvos, kurias parengė tarptautinė kompanija „Moffatt&Nichol“. Siekiant nustatyti geriausią pateiktą alternatyvą navigaciniu požiūriu, plėtros variantams šių metų liepą buvo atlikta navigacinė studija. Šiuo metu pagal parengtas alternatyvas atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Pietinėje uosto dalyje bus formuojama apie 70–100 ha ploto teritorija, o vientisa krantinės linija turėtų sudaryti maždaug 1 300 metrų. Naujojo uosto parametrai turėtų būti pritaikomi iki 400 metrų ilgio ir 60 metrų pločio laivams su didesne kaip 15 metro grimzle. Pietinėje uosto dalyje numatyta ir mažųjų laivų prieplauka.

Vystyti pietinę Klaipėdos uosto dalį būtina numatant optimalius transporto išvystymo sprendinius, kad būtų eliminuoti krovininio transporto srautai iš centrinės Klaipėdos miesto dalies, juos nukreipiant į užmiesčio kelius. Įvertinus uosto plėtros tendencijas, Uosto bendrajame plane yra numatyta, kad didžiausias transporto srautas bus nukreipiamas pietiniu aplinkkeliu.

Uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta, kad Uosto direkcijai parengus pietinės dalies išvystymo dokumentus, Susisiekimo ministerija kreipsis į Vyriausybę dėl lėšų, reikalingų šiam projektui (laivybos kanalo gilinimui) įgyvendinti, valstybės biudžete suplanavimo.

Taip pat nutarta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuriai vadovautų Susisiekimo ministerija, siekiant įvertinti optimalius pietinės uosto dalies susisiekimo mazgo sprendinius.

Uosto plėtojimo tarybą sudaro Vyriausybės, įvairių ministerijų, valstybės institucijų, verslo asociacijų, mokslo institucijų atstovai. Taryba nagrinėja ir Vyriausybei teikia pasiūlymus dėl prioritetinių uosto ūkinės plėtros krypčių nustatymo ir kitų klausimų.