Nauja EK direktyva – energijos suvartojimo stebėsenai

KTU Statybinės šiluminės fizikos mokslo laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Edmundas Monstvilas sako, kad energinio naudingumo vertinimo metodai buvo parengti ir tobulinami atsižvelgiant į Europos Komisijos direktyvą, todėl jais naudojantis galima rengti investicinį planą bei įvertinti pastatų atnaujinimo teikiamą naudą ir jų energinį naudingumą. 

Nuotraukoje dešinėje –  dr. Edmundas Monstvilas

„Pagrindinis tikslas – kad lėšos, kurias investavome į modernizavimą, atsipirktų. Neapšiltinti vamzdynai daugiabučiame pastate karštam vandeniui ruošti 1500 kv. m name sunaudoja apie 125 kwH, o jeigu rengdami investicinius planus numatysime ir vamzdynų apšiltinimą, sumažinsime sąnaudas iki 42 kwH, ir bendros sąnaudos pastatui šildyti dar labiau sumažėtų, nes karšto vandens ruošimo sistema šiuo metu daugiabučiuose pastatuose suvartoja daug energijos“, – sakė jis.

Vienas E. Monstvilo pateiktų pasiūlymų – skatinti įvairių energiją taupančių priemonių, taip pat ir atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, o rengiant investicinius planus įvertinti visų jų tikslingumą – ne tik tai, kiek bus sutaupoma šilumos energijos. Taip pat jis siūlė tobulinti vertinimo metodiką, kad būtų galima visapusiškai įvertinti, kiek energijos sutaupoma atnaujinant pastatus. 

„Iki pastolių“ – ilgiau, statyba – trumpiau

Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) direktorius Robertas Encius pastebėjo, kad yra gražių pavyzdžių, kai visa daugiabučių renovacija atlikta už namo savininkų lėšas, ir tokie projektai visuomet įgyvendinami sėkmingai, o projektai, kuriuos remia valstybė, kartais stringa. 

Nuotraukoje kairėje – Robertas Encius

Apžvelgęs visą projekto įgyvendinimo eigą, R. Encius sakė matąs būdą, kuris leistų paspartinti darbus: „Pirmajame etape skaičiuojama ne kiek kainuos statybos darbai, o kokią mes turėsime naudą, per kiek laiko atsipirks investicija. Projektuotojas susirinktų visus duomenis ir parengtų labai tikslų projektą. Jeigu rangovui pateiktume tokį techninį darbo projektą, jis kainą pasakytų tiksliau ir greičiau, o mes sutaupytume laiko ir pinigų, nes rangovui nebūtų kaip pridėti „atsargos koeficiento“. Kai kurie rangovai gal dirbtų už didesnę kainą, bet rezultatas būtų geresnis. Pirmas etapas „iki pastolių“ – pasirengimas statybos darbams – pailgėtų, bet bendras laikas, mūsų įmonės įsitikinimu, sutrumpėtų ir statyboje praleistume mažiau laiko“.

Pasak R. Enciaus, tai svarbu, nes būtent statybos darbai visus gyventojus labiausiai erzina, kadangi sutrikdo jų kasdienį gyvenimą. Jis taip pat pabrėžė, kad užsakovams turėtų atstovauti kvalifikuotas specialistas, kuris galėtų būti samdomas ir už valstybės lėšas. 

Labai svarbu kaupti duomenis ir techninę dokumentaciją apie pastatą, nes jų prireikia projektuojant. Kita vertus, sakė R. Encius, dėl tam tikros daugiabučių modernizavimo specifikos iš tiesų reikia ne projektavimo, o modeliavimo, todėl bendradarbiaujant su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga rengiami projektuotojų mokymai, ir iki kovo pradžios 4 dienų mokymuose jau buvo dalyvavę 109 projektuotojai. R. Encius taip pat pristatė SPSC iniciatyva ir lėšomis sukurtą kompiuterinę programą NRGpro, kuri jau turi apie 100 vartotojų. Ateityje šią programą ketinama integruoti į statinio informacinio modeliavimo aplinką.

Nuotraukoje dešinėje – Virginijus Ramanauskas

Apie pastatų šiltinimo kokybės valdymo perspektyvas kalbėjęs Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Statybinių medžiagų gamintojų komiteto vadovas Virginijus Ramanauskas pabrėžė, kad labai svarbi ir pastatus atnaujinančių darbininkų kompetencija, nuolatinis profesinis tobulėjimas.

„Darbuotojų kvalifikaciją patvirtinti galėtų jų sertifikavimas, o jiems baigus atitinkamas mokymo programas būtų išduodamas atestavimo pažymėjimas“, – siūlė jis.

Pabrėžęs, kad nuolatinis profesinis tobulėjimas labai svarbus, kadangi keičiasi naudojamos medžiagos ir technologijos. V. Ramanauskas sakė, kad užsakovai turėtų reikalauti rangovų atestatais pagrįsti atitinkamą statybininkų kvalifikaciją.

Eksploatacinio modelio link

Nuotraukoje kairėje – Dalius Gedvilas

LSA prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad vis labiau įsitvirtina samprata „skaitmeninė statyba“ arba „statinio informacinis modeliavimas“ (BIM), todėl labai svarbu tinkamai ir kuo daugiau sukaupti informacijos apie esamus pastatus ir jų eksploatacinius rodiklius. Tai gali labai praversti rengiant investicinius projektus ir pritraukiant investuotojus.

LSA vadovas patvirtino statybų sektoriaus nuostatą, kad nuo 1,5 mln. eurų sąmatinės vertės projektai turėtų būti atliekami 3D formatu, ir žadėjo inicijuoti, kad ateityje viešųjų pirkimų procedūrose būtų įteisintas reikalavimas, kad ne tik statant, bet ir modernizuojant pastatus būtų taikomas BIM metodas. Plėtojant statinio informacinio modelio metodus, ateityje turės būti sukurtas ir apčiuopiamos naudos eksploatuojant pastatą duosiantis statinio eksploatacinis modelis.

D. Gedvilas pabrėžė, kad šiuolaikinių informacinių technologijų būtinybę reikia aiškinti ne tik projektuotojams ar statybininkams, bet ir politikams, kurie taip pat turi pasirūpinti, kad nuo paslaugų pirkimo už mažiausią kainą būtų pereita prie ekonominio naudingumo kriterijų.
 

Taip pat skaitykite:

>>>Siūlo atestuoti daugiabučių administratorius ir stiprinti jų gebėjimus

>>>Vietoj kompensacijų už centralizuotai tiekiamą šilumą ir karštą vandenį – Nepasiturinčių gyventojų rėmimo fondas