Pasyvūs ir įprasti namai skiriasi iš esmės 

Vilniuje esantį pasyvų namą projektavęs architektas Rimvydas Adomaitis sako, kad pasyvaus namo kūrimas reikalauja specifinių žinių, pastangų ir kantrybės: „Daug apšiltinimo, langai su trijų stiklų paketu, rekuperatorius vėdinimui ir šilumos siurblys šildymui – tai dar nėra pasyvus namas. Pasyvus namas – tai daugelio smulkių ir stambių, kruopščiai tarpusavyje suderintų elementų visuma, kuri pasiekiama modeliuojant ir nagrinėjant skaitmeninį pastato modelį, architektūrinių sprendinių bei konstrukcijų ekonominį pagrįstumą, bei jų įtaką pastato energiniam efektyvumui,“ – sako projektuotojas R. Adomaitis.

Nacionalinė pasyvaus namo asociacija rengianti sertifikuotus pasyvaus namo planuotojus bei vystytojus sako, kad susidomėjimas kompetencijų įgyjimu auga: „Dar nėra buvę tokios energiškai efektyvios statybos ekspertų paklausos, kaip dabar. Tuo pačiu metu, statybų užsakovai (pastatų savininkai), prieš sudarydami sutartis, vis dažniau ima reikalauti įrodymų, patvirtinančių specialistų išmanymą(kompetenciją)“, – sako Asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

>>>Pirmojo A klasės daugiabučio bėdos – gyventojų sąmoniningumo varžomis nepamatuosi

Pasyvus namas tai energiją taupantis pastatas, šildymo energijai sueikvojantis vos 15 kWh (ir mažiau) kvadratiniam metrui per metus. Vilniuje esančio pasyvaus namo šildomas plotas yra 167 kv.m., šilumą tiekia ir karštą vandenį ruošia oras–vanduo tipo šilumos siurblys, o per metus šio pastato šildymo ir karšto vandens ruošimo kaštai neviršys 320,00 Eur.

Tam, kad pasiekti tokius rodiklius, projekte buvo keliama ne mažai reikalavimų: pastato apšiltinimui, sandarumo užtikrinimui, šilumos tiltelių eliminavimui, langams bei pastato vėdinimo ir šildymo sistemoms.

Pasyvaus namo planuotojo kvalifikaciją turintis R. Adomaitis sako, kad pasyvaus namo kūrimas daug kuo skiriasi nuo įprasto namo: „Nesvarbu koks būtų namas mažas ar didelis, yra sukuriamas jo skaitmeninis modelis, kuriame suvedama pati įvairiausia informacija: nuo miškelio, esančio už 100 m medžių tipo ir aukščio, visų namo konstrukcijų ir inžinerinių įrenginių iki namo lango stiklo paketo rėmelio šiluminio tiltelio “psi“ reikšmės. Taip, jau projektinių pasiūlymų stadijoje, sužinome, kiek kainuos namo šildymas per metus. Tai labai vertinga informacija, leidžianti statytojui suprasti, kas jo laukia pastačius namą. Toliau yra suformuojamos statybos pirminės sąmatos, vyksta modeliavimas ir geriausio sprendimo paieška. Pavyzdžiui: panaikinę vitriną šiaurinėje pusėje, sužinome, kiek mažiau reikės išleisti pinigų šildymui ir tt. Vėliau projektas tikrinamas Pasyvaus namo instituto specialistų. Kad pasiekti norimo rezultato, daromos tokios projekto dalys, kurių vienbučiams namams anksčiau niekada nedarydavome: pastato sandarumo užtikrinimo dalis, šiluminių tiltelių prevenciniai sprendiniai ir jų skaičiavimai, modeliavimas pasyvaus namo projektavimo programa (PHPP), projekto sprendinių vertinimas NRG3 programa, naudojamų mežiagų ir įrenginių sertifikatų bibliotekos kūrimas ir t.t.“, – patirtimi dalijasi architektas.

Pasyvaus namo nereikėtų painioti su Lietuvoje esamomis pastatų energinio naudingumo vertinimo klasėmis. Nors pasyviems namams keliamus reikalavimus galima pasiekti statant A klasės (ar aukštesnės) namus, tačiau jie nėra laikomi pasyviais tol, kol negauna nepriklausomo vertintojo – Vokietijos Pasyvaus namo instituto patvirtinimo – sertifikato. „Norint sertifikuoti pasyvų namą, reikia pateikti namo projektą Pasyvaus namo institutui, kuris jį vertina. Vėliau pateikti įrodymus, kad pastatas realiai atitinka projekte numatytus parametrus. Pasyvaus namo sertifikavimas suteikia energinio efektyvumo garanatą ir kokybės užtikrinimą. Taigi, sertifikuoto namo šeimininkas yra užtikrintas, kad jo pastatas atitinka visus pasyvaus namo standarto reikalavimus.“, – sertifikavimo naudą aiškina Asociacijos diektorius A. Vaičiulis.

Investicija ne tokia drastiška kaip dažnai bijoma

Visuomenėje susiformavusi nuomonė, kad pastatyti energiškai efektyvų namą – didžiulė investicija. Tačiau projektuotojas tikina priešingai: „Be abejo, viskas priklauso nuo poreikių ir ką su kuo lyginsime. Paprastai, skaičiuojama, kad pastatyti pasyvų namą kainuoja nuo 2 iki 20 proc. brangiau nei įprastą namą, tačiau kuomet namas statomas be tinkamai parengto projekto, jo kaina statybų metu taip išauga, kad už tą sumą pastatyti būtų galima ne tik pasyvų, bet ir aktyvų namą. Namų projektai ir jų statybos sąlygos labai skiriasi, todėl ir lyginti labai sunku. Šiuo metu nagrinėjame šio namo statybos galutines sąmatas, todėl ateityje lygindami to pačio namo pasyvų ir „nepasyvų” variantus galėsime tiksliai pasakyti kiek jie skiriasi, tačiau jau šiandien esu visu 100 proc įsitikinęs, kad žmonės, kurie moka skaičiuoti ir gyvenime priima sprendimus, pagrįstus žinojimu, jau po kelių metų kitokių namų nestatys “,- sako architektas.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius A. Vaičiulis teigia, kad daugiau kaip trečdalis visos suvartojamos energijos išsivysčiusiose šalyse yra skiriama pastatų eksploatacijai, ir didžioji dalis jos eikvojama šildymui. „Pasitelkus Pasyvaus namo koncepciją, šių sąnaudų poreikis gali būti sumažintas iki 90 %. Likęs energijos poreikis gali būti lengvai kompensuojamas atsinaujinančiais energijos šaltiniais,“- sako A. Vaičiulis.

R. Adomaitis sako, kad džiaugiasi užsakovo sprendimu ir tikina, kad žmonių, norinčių gyventi komfortiškai ir ekonomiškai atsiranda vis daugiau. „Anksčiau kalbėti apie energiškai efektyvią statybą buvo sunku, nes mažai kas apskritai žinojo apie tai. Tačiau dabar sulaukiame labai daug besidominčių tokių pastatų įgyvendinimu, konsultuojame tiek norinčius statyti, tiek projektuotojus ar medžiagų tiekėjus. Be abejo, visa tai priklauso ir nuo visuomenės švietimo, būtent todėl ketiname apie šį projektą ir jo sprendinius kalbėti atvirai. Visą detalią informaciją apie šio sertifikuoto namo sprendinius, panaudotas medžiagas ir įrenginius, mazgus ir detales “dwg” ir “pdf” formatais jau neužilgo galėsite rasti svetainėje www.taupusnamai.lt “, – sako pasyvių namų planuotojas.

Aido Vaičiulio teigimu, energiškai efektyvi statyba rinkoje užima vis svarbesnę poziciją, todėl šią sritį išmanančių ekspertų poreikis sparčiai auga. „Būtent dėl to, projektuotojai ir architektai visame pasaulyje stengiasi įgyti reikiamos patirties. Pasyvūs namai tampa veiksmingu bei efektyviu sprendiniu ir standartu, vykdant energiškai efektyvią statybą daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje,“- teigia Asociacijos direktorius A. Vaičiulis.

Pasyvaus namo asociacijos nuotr.