Investicijų bei darbo vietų potencialas įvertintas rugsėjo 9 d. pristatytoje Plungės pramonės parko galimybių studijoje. Joje taip pat apskaičiuota parko sukuriama nauda valstybei. Įgyvendinus maksimalų scenarijų, grynoji nauda viršytų 612 mln. eurų. Net ir minimalaus scenarijaus atveju ji siektų beveik 53 mln. eurų.

„Mes jau įsitikinome, kad investicijos į pramonę turi platesnį teigiamą poveikį. Viena darbo vieta pramonėje sukuria papildomą darbo vietą aptarnaujančiuose sektoriuose. Mes jau šiandien turime keletą potencialių investuotojų. Jiems tereikia tinkamo žemės sklypo ir infrastruktūros. Įkūrus pramonės parką, tokių investuotojų būtų dar daugiau", – apie pramonės parko poreikį kalba pranešime cituojamas Plungė meras Audrius Klišonis.

Šiuo metu Plungės rajono savivaldybė jau yra parinkusi teritoriją parkui ir parengusi jos ribų planą. Įvertintos infrastruktūros galimybės ir investicijų poreikis jai įrengti. Taip pat atlikti geologiniai tyrimai, vykdomas sklypų išpirkimas. Artimiausias darbas – užsitikrinti Vyriausybės pritarimą dėl valstybei svarbaus projekto statuso, kuris paspartintų pramonės parko atidarymą.

Pasak A. Klišonio, pramonės parke bus laukiamos tik tos įmonės, kurios daro nedidelį poveikį aplinkai.

Tarp realiausių sektorių galimybių studijoje įvardijama maisto pramonė, kuri remtųsi regione išvystytu žemės ūkiu. Taip pat matoma vietos logistikai ir sandėliavimui, mat šalia – automobilių keliai, geležinkelis, netoli ir Klaipėdos uostas.

Trečioji sritis – žaliosios technologijos: atsinaujinanti energetika. Pramonės parkas taip pat galėtų prisidėti prie Plungės regione stiprėjančios metalo ir medienos apdirbimo pramonės plėtros. Jau dabar čia vien metalo srityje dirba 17 įmonių.