2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 13:45:33
Reklama  |  facebook

„Požeminės linijos“. Iššūkius įveikti padeda kryptingas tobulėjimas ir modernios technologijos

2018-10-08 07:30
Nuo 2002 m. sėkmingai dirbanti įmonė „Požeminės linijos“ atlieka inžinerinių tinklų statybos ir renovacijos darbus. Bendrovė ne tik projektuoja nuotekų ir vandentiekių tinklus, bet ir atlieka betranšėjinius ir kitus žemės darbus visų inžinerinių tinklų statybos objektuose.
nuotrauka
Bendrovės „Požeminės linijos“ nuotr.


Minimos įmonės
Požeminės linijos (POLI), UAB

Darbų sąraše – ambicingi projektai

„Požeminių linijų“ atliktų darbų sąraše – ne vienas ambicingas projektas, o šiuo metu įmonė įgyvendina itin sudėtingą užsakymą – atlieka vandentiekio rekonstrukciją Kaune.

„Šiam darbui pasitelkėme pažangią priverstinio vamzdžio įtraukimo technologiją, kai į seno ketinio vamzdžio vidų priverstinai įvelkamas naujas ketinis vamzdis. Anksčiau taip buvo daroma su polietileniniais vamzdžiais, o dabar turime galimybę tai daryti su vamzdžiais, pagamintais iš ketaus. Dirbant su šia metalo rūšimi yra tam tikrų reikalavimų įrangai, būtinas pasiruošimas, be to, anksčiau Lietuvoje niekas to nėra daręs, ir mes pirmieji tai sėkmingai išbandėme Kaune“, – apie vykdomos vandentiekio sistemos rekonstrukcijos subtilybes kalbėjo įmonės „Požeminės linijos“ direktorius Gediminas Račkauskas.

Didžiausias šios technologijos privalumas yra tai, kad nereikia kasti grunto ir naujas vamzdis specialia įranga tiesiog įtraukiamas į seno vamzdžio vietą. Dažnu atveju vamzdžių keitimo darbai vyksta gatvėse, 3–4 metrų gylyje, tad šis metodas leidžia išvengti transporto nepatogumų ar gatvių uždarymo. Pavyzdžiui, tradiciniu būdu 100 vamzdyno metrų tektų keisti 2–3 savaites, nes reikėtų atlikti kasimo, asfaltavimo darbus, o tinkamai pasiruošus ir naudojant priverstinio vamzdyno įtraukimo technologiją, vamzdžio įtraukimo darbus galima atlikti per dieną. 

Dar vienas išskirtinis atliekamų renovacijos darbų bruožas – vandentiekio sistemos rekonstrukcijos metu gyventojai nepajunta jokių nepatogumų, nes vandens tiekimas jiems nėra stabdomas – pirmiausiai sukonstruojami laikini vandentiekio vamzdynai ir tik tada rekonstruojama senoji vamzdyno dalis.

Kolektorių rekonstrukcijos iššūkiai

Įmonė jau anksčiau yra įdiegusi nemažai pažangių naujovių, kurios itin praverčia atliekant vamzdynų renovavimo darbus. Vienas iš tokių – vadinamasis „lanksčiosios rankovės“ metodas, kurį įmonės specialistai taiko nuo 2012 metų.

„Lanksčiosios rankovės“ metodas yra vamzdžių aptaisymas iš vidaus – vietoje polimerizuojamais vamzdžiais. Pagrindinis renovavimui naudojamas gaminys – CIPP aptaisas – arba vadinamoji rankovė, kuri gaminama taikant vyniojimo technologiją ir taip sukuriama ištisinė, besiūlė struktūra.

Labiausiai vertinamas CIPP gaminio privalumas yra ir tai, kad, dirbant su šia technologija, galima pagaminti nestandartinius vamzdžius, atsižvelgiant į kiekvieno užsakovo individualius poreikius, planuojamo rekonstruoti vamzdyno gylį, vietą, pažeidimus ir kt. Atliekant darbus šiuo metodu, tik minimaliai sumažinamas senojo vamzdžio skersmuo, bet atstatomas vamzdžio atsparumas. Dėl išmaniosios gamybos technologijos ši „rankovė“ nesideformuoja.

„Šiuo metodu per praėjusius šešerius metus renovavome ne vieną kilometrą vamzdynų. Kai kurios užduotys buvo tikras iššūkis. Vienas iš tokių – 2015 m. Vilniuje renovuotas kolektorius. Kad kolektorius būtų sėkmingai renovuotas, nuotekas reikėjo transportuoti aplinkiniu būdu. Per valandą susidarydavo 4 tūkst. kub. m transportuotinų nuotekų – jas vežėme ištisomis paromis keturis mėnesius, dalį šių sudėtingų darbų teko atlikti ir žiemą“, – pasakoja įmonės vadovas. Specialistų komanda nuolat buvo pasiruošusi patiems įvairiausiems netikėtumams: kad šis darbas būtų atliktas, teko pasitelkti itin galingų siurblių, kitų įrenginių.

Specialistai puikiai žinojo, kad būtina itin kruopščiai viską numatyti, nes nesėkmės atveju visas sostinės centras būtų užpiltas nuotekomis. Situacija būtų panaši į tą, kai trūko slėginis nuotekų vamzdis Upės gatvėje.

Dalyvaujant Vilniaus Vakarinio aplinkkelio statyboje, „Požeminėms linijoms“ teko kloti lietaus nuotekų kolektorių 10 m gylyje. Tuomet įmonė panaudojo mikrotuneliavimą. Šis metodas taikomas didelio diametro vamzdynams įrengti, o gruntas atkasamas minimaliai.

„Lietaus nuotekų kolektoriaus statyba yra vienas iš didžiausių mikrotuneliavimo būdu Lietuvoje apskritai kada nors vykdytų darbų. Iššūkis mūsų įmonei buvo tai, kad šia technologija keitėme net apie 0,5 km vamzdyną, kai kolektoriaus diametras – net 1,5 metro, o juk darbai vyko 10-ties metrų gylyje“, – prisiminė G. Račkauskas. Visas procesas buvo kompiuterizuotas, jį prižiūrėjo kvalifikuoti specialistai.

Sumanūs darbuotojai – įmonės atrama

„Dabartinėje rinkoje labai svarbus kryptingas tobulėjimas ir laiku priimti tikslingi sprendimai, kuria kryptimi sukti. Tai duoda laukiamų rezultatų. Tačiau reikia ne tik išmaniosios kompiuterinės įrangos, bet ir žmonių, kurie galėtų ir norėtų ja dirbti“, – įsitikinęs G. Račkauskas.

Šiuo metu įmonėje darbuojasi 115 darbuotojų, kurių amžius – 25–60. Be administracijos personalo, vien specialistų, kurie valdo modernią technologinę įrangą, yra daugiau nei 30 žmonių. Darbuotojai turi mokėti elgtis su moderniomis gręžimo mašinomis, dirbti taikant išmaniąsias technologijas. Įmonė vienintelė Lietuvoje turi ir du specialius robotus, kurie išskirtiniais atvejais, prireikus pašalinti kliūtis, gali įvažiuoti į vamzdyno vidų, per kamerą „mato“, ką reikia išpjauti ar pašalinti, taip pat gali prijungti nuotekų atvadus iš pastatų į magistralinius vamzdžius, jungimo vietoje nestatant šulinių.

Kalbėdamas apie šių dienų darbo rinkos tendencijas, G. Račkauskas pabrėžė, kad darbuotojai turi žinoti įmonės tikslus bei strategiją, o siekis juos įgyvendinti turėtų būti bendras tiek vadovybės, tiek darbuotojų siekis. „Kuo darbuotojas kvalifikuotesnis, tuo geriau – jis pats gali spręsti darbines problemas pagal savo kompetenciją. Tokie žmonės darbo rinkoje labai vertinami“, – neabejodamas sakė „Požeminių linijų“ vadovas G. Račkauskas.

Narystė LSA – bendrovės veiklos įvertinimas

Įmonė yra Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijos bei Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) narė, todėl kasmet rugsėjį minima Statybininkų diena yra svarbi ir UAB „Požeminės linijos“ žmonėms.

Kalbėdamas apie pranašumus, kuriuos teikia narystė LSA, įmonės „Požeminės linijos“ direktorius Gediminas Račkauskas kaip vieną iš pagrindinių dalykų paminėjo dalykinę reputaciją.

„Mūsų įmonė specializuojasi vandentiekio, nuotekų tinklų tiesimo ir atnaujinimo srityje. Itin daug tenka dirbti su Europos Sąjungos struktūrinių fondų remiamais projektais. Įmonės, kurioms suteikiama galimybė jungtis į LSA, turi atitikti tam tikrus kriterijus, juk į Asociaciją nepriima bet ko ir narystė joje yra tam tikras veiklos įvertinimas“, – sako pašnekovas.

 Bendrovės „Požeminės linijos“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra