Planas kaip instrumentas, o ne stalčiams

„Remdamiesi Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslais ir pažangiausiomis planavimo metodikomis, rengiame dokumentą, kuriuo remiantis galėsime tinkamai planuoti šalies finansus, infrastruktūrą ir veiklas. Sieksime maksimalaus visų sričių integralumo, ekspertų ir visuomenės įtraukties, kad parengtas planas būtų naudingas, pažangus darbo įrankis, o ne stalčiuose nugulęs žinybinis taisyklių rinkinys“, – forumo atidarymo metu sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Vykdomas pirmasis plano rengimo etapas – šalies esamos situacijos analizė. Tolimesniuose etapuose bus rengiama palankesnė teisinė bazė – BP koncepciją tvirtins Seimas, sprendinius peržiūrės Vyriausybė. Tai leis efektyviau reaguoti į besikeičiančias vidaus aplinkybes, greičiau ir lanksčiau priimti vykdomuosius sprendimus.

Ambicingas ir gyvas dokumentas

Jungtinių Tautų Gyvenviečių programos atstovas Europoje Paulius Kulikauskas pabrėžia, kad planuojant urbanistinę vidaus plėtrą šalyje būtina atsižvelgti ne tik į kaimyninių šalių ar Europos, bet ir viso pasaulio kontekstą.

„Labai svarbu suvokti Lietuvą globaliame mastelyje, suprasti, kad tai, ką šioje šalyje vadiname problemomis, kitoms pasaulio valstybėms yra savaime suprantami, natūralūs procesai. Atrodo, kad miestuose yra prastas susisiekimas? Iš tiesų, daugiau nei pusė žmonijos gyvena pėsčiomis neįveikiamu atstumu nuo magistralinių kelių“, – pastebi P. Kulikauskas.

Jo teigimu, ambicija kurti pažangų, integralų šaliai svarbų dokumentą gali nuskambėti tarptautiniame lygmenyje: „Jungtinėse Tautose kol kas yra tik kelios šalys, galinčios pasigirti panašiomis pastangomis, kuriant gyvus, naudojamus bendruosius planus. Tikiu, kad Lietuvai gali pasisekti pristatyti šią ambiciją Jungtinėms Tautoms jau šiais metais“, – akcentuoja P. Kulikauskas.

Planavimas – visuomenei

Naująjį Lietuvos bendrąjį planą įsipareigota parengti iki 2020 m. Plano sprendiniai galios ne trumpiau nei iki 2030-ųjų, o išreikšta vizija – iki 2050 m. Įvertinus dabartinio šalies Bendrojo plano charakteristikas, daug dėmesio skiriama planavimo metodikai ir visuomenės įtraukimui. 

„Šiuo planu siekiame pradėti kitokią planavimo kultūrą Lietuvoje – atsisakyti statiškų planavimo įrankių, planavimo iš viršaus – kuomet sukeliamas informacijos stygius tarp suinteresuotų šalių ir visuomenės, kurios kasdienes veiklas labiausiai veikia plano įgyvendinimo procesai. Siekiame maksimalios visų sričių specialistų, visuomenės ir valdžios atstovų įtraukties ir įžvalgų tam, kad planavimo procesas būtų pažangus ir žmonės kurtų urbanistinę aplinką, o ne atvirkščiai“, – sako Belgijos pavyzdžiu grįstą planavimo metodiką pristatęs urbanistas, projekto ekspertas Donatas Baltrušaitis.

Forume dalyvavę ir į diskusijas bei darbo grupes įsitraukę ekspertai pastebi, kad rengiant šalies Bendrąjį planą labai svarbus ne tik inžinerinis, urbanistikos ekspertų ar architektūrinis matymas, bet ir socialinė, antropologinė plotmė, žmonių veikimas ir natūralus judėjimas miesto ir kaimiškose vietovėse, tobulėjimas, šalies demografinė situacija ir jos priežastys.