Tačiau viena tendencija yra aiški – visos įmonės, pristatydamos rinkai paslaugas ir produktus, akcentuoja ekonomiškumą. „Iš tų įmonių, kurios dalyvavo konkurse, ypač ryškiai išsiskiria katilų gamintojai. Šiemet buvo pristatyti penki katilai“, – sakė V. A. Gapšys. 

Tai šiaudų granulėmis kūrenamas pramoninis katilas (UAB „Enerstena“); krosnelė – židinys „Vienybė. Retro“ ir elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200 (AB „Umega“); universalus granulinis katilas „BIO20“ (UAB „Biokaitra“); kietojo kuro vandens šildymo katilas „Kalvis 190M-1“ (UAB „Kalvis“).

Pirmasis pramoninis katilas, kūrenamas šiaudų granulėmis

UAB „Enerstena“ pristatė 2 MW šiaudų ir medžių granulėmis kūrenamą pramoninį garo katilą, kuris įdiegtas Klaipėdos tabako gaminių įmonėje „Philip Morris Lietuva“ (iliustracijoje kairėje). Katilas pagamina iki 3 t garo per valandą ir yra naudojamas įmonės technologinėms reikmėms. Katilo valdymas visiškai automatizuotas, jo galia, priklausomai nuo įmonės poreikio, gali būti reguliuojama nuo 30 iki 100 proc. nominalios galios.

„Tai ne pirmas įmonės projektas, pripažintas „Metų gaminiu“, tačiau jis yra pirmas, kuris kūrenamas Lietuvoje nepanaudotų šiaudų granulėmis“, – sakė V. A. Gapšys. Be aukso medalio už pramoninį katilą bendrovei „Enerstena“ taip pat skirtas ir prizas „Inovatyvi įmonė“ – už vykdytą inovacinę veiklą. 

AB „Umega“ pristatė du šios grupės produktus, tai krosnelė –židinys „Vienybė. Retro“ ir elektrinė aukštos temperatūros krosnis SNOL 128/1200. Pirmojoje įdiegtas dvigubo degimo procesas. Kaip sakė ekspertas, degimo metu susidariusios medžiagos yra sudeginamos dar krosnelės viduje – antroje kameroje, tad į aplinką patenka mažiau teršalų. Antrasis gaminys – pramoninė krosnis, tinkanti metalo gaminius kaitinti juos grūdinant bei kitoms reikmėms. Detalės kaitinamos konteineryje, kuris užpildomas apsauginėmis dujomis, kad detalės nesioksiduotų. Krosnies kaitinimo procesas valdomas mikroprocesoriniu valdikliu. Termoizoliacinės medžiagos turi Det Norske Veritas sertifikatą.

Į rinką veržiasi vis ekonomiškesni katilai

Universalus granulinis katilas „BIO20“ (nuotraukoje kairėje) – bendrovės „Biokaitra“ gaminys. Įmonėje gaminamų katilų gama papildyta mažiausiu pagal galią katilu. Ji siekia 20 KW. Katilas galintis apšildyti iki 200 kv. m. patalpas. Katilo galia automatiškai gali būti reguliuojama nuo 6 iki 20 KW. Šis nedidelis katilas gali būti kūrenamas šiaudų ar medienos granulėmis. Kuru užpildžius bunkerį, katilas 3–7 paras gali dirbti savarankiškai. Kaip sakė gaminį pristatydamas V. A. Gapšys, katilas gali būti pertvarkomas ir kūrenti malkomis, gali būti valdomas ir nuotoliniu būdu.

Kitas konkurso gaminys – kietojo kuro vandens šildymo katilas „Kalvis -190 M-1“, kurį pagamino bendrovė „Kalvis“. Tai naujas 190 KW galios šildymo katilas su judančiu ardynu pakuroje. Jis yra skirtas patalpoms, kuriose įrengtos centrinio šildymo sistemos, šildymui, šilto vandens paruošimui, netgi šilumos tiekimui technologinėms reikmėms. Katilo galia gali būti reguliuojama nuo 59 iki 190 KW. Kuras, jei naudojamos medienos pjuvenos ar skiedros, paduodamas mechanizuotai. Galima kūrenti ir rankiniu būdu, jei naudojamos malkos, anglis ar briketai.

„Šilumokaitis – vamzdinis, vamzdžiais praeina karšti dūmai, vandens talpa – 0,9 kub m., šildymo paviršius – apie 18 kv. metrų, – vardijo V. A. Gapšys. – Katilo valdymo sistema kontroliuoja visus procesus – nuo kuro tiekimo iki dujų emisijos pašalinimo.“

Gaminys buvo pristatytas parodose Londone, Lenkijoje, Rusijoje.

Iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo administruojamų lėšų gyventojams skiriamos kompensacijos, siekiant skatinti senus, aplinką teršiančius šildymo katilus keisti aplinkai draugiškomis, atsinaujinančius šaltinius naudojančiomis technologijomis. Į kompensacijas gali pretenduoti visi vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatų savininkai. Kompensacija taikoma, kai namai šildomi dujomis ar anglimi kūrenamais katilais, kurie keičiami draugiškais aplinkai. Kompensuojama 30 proc. nuo tinkamomis pripažįstamų išlaidų, bet ne daugiau nei patvirtintas maksimalus įkainis. V. A. Gapšio manymu, tokia kompensacija yra paskata ir gyventojams keisti kūrenimo būdą, ir verslui – siūlyti kuo daugiau, kuo ekonomiškesnių, patrauklių katilų. 

Karštiems produktams – plastmasinė tara

Polikristalinį saulės elementą konkursui pristatė UAB „Soli Tek cels“. Tai visai naujas aukštųjų technologijų produktas Lietuvoje. Tikimasi, kad jis bus konkurencingas pasaulio rinkose, nes paruošta technologija ir priemonės ją įgyvendinti yra labai aukšto lygio. Vieno elemento galia – 4,0–4,3 W. Pasiektas efektyvumo vidurkis – apie 17,75 proc. yra laikomas gana konkurencingu. 

Elemento pagrindas – importuojama polikristalinė silicio plokštelė, 0,2 mm storio, kvadrato formos 156 x 156 mm.

„Bendrovė „Terekas“ padarė gerą daiktą“, – sako V. A. Gapšys, pristatydamas kretingiškių įmonę ir jos automatinę PET taros pūtimo mašiną „LITO4/4 hot fill“. 

Įmonė jau daugelį metų gamina PET taros pūtimo mašinas, jas vis tobulindama. Mašinos parduodamos rytų ir Vakarų rinkose.

„Tai ženkliai patobulinta 2-4 lizdų mašina, pritaikyta gaminti tarą, tinkamą pilstyti karštus produktus. Tam mašinoje įdiegta nauja speciali taros gamybos technologija, dėl ko plastmasinė tara tampa tinkama pilstyti į ją karštus produktus“, – pasakoja ekspertas. 

Ruošiniai gali būti 17-91gramų , taros talpa – iki 3 litrų. Vieno mašinos lizdo našumas – iki 1000 butelių per valandą. Mašina pristatyta parodose JAV, Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje.

Bendrovei „Terekas“ už šį įrenginį įteiktas ne tik aukso medalis, bet ir prizas „Inovatyvus produktas“.

Mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektrotechnikos pramonės įmonių grupėje taip pat pristatytos skalės precizinėms lazerinėms sistemoms. UAB „Precizika Metrology“ kartu su KTU mokslininkais atliko metrologinių skalių gamybos modernizavimo darbus, siekiant pagerinti jų eksploatacines savybes. Skalėms panaudotas mažiau jautrus temperatūriniams pokyčiams stiklas, pagerintas atspindys, panaudota danga nuo mechaninių pažeidimų. Skalės jau parduodamos Didžiosios Britanijos įmonei „Renishaw“.

Atgaivino lokomotyvą

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ ir „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ modernizavo keleivinį lokomotyvą. Pakeitus dyzelinį variklį, pagrindinį generatorių ir įdiegus kompiuterinę lokomotyvo valdymo ir diagnostikos sistemą, eismo saugumą užtikrinančias priemones, lokomotyvas tapo šiuolaikinės išvaizdos ir komfortabilus. Lokomotyvas gali važiuoti greičiu iki 160 km per valandą.

Bendrovė „BRD“ pristatė individualizuotus akinių lęšius. Jų gamyba pradėta 2015 m. modernioje akinių lęšių laboratorijoje „Baltic Optical Dimension“, įrengtoje Trakų rajone. Čia gaminami vieno židinio, bifikaliniai ir progresiniai akinių lęšiai pagal individualius užsakymus. Įmonėje veikia akinių lęšių gamybos linija, kurios pajėgumas – iki 4000 vienetų per parą. Proceso metu lęšių kokybės parametrai tikrinami kelis sykius, jie dengiami kietomis dangomis.

UAB „Baltled“ konkursui pristatė LED panelę.

Verslas – mokslui, o mokslas – verslui

Etaloninis varpo tipo įrenginys oro/dujų skaitikliams ir srauto matuokliams kalibruoti, tikrinti ir bandyti – tai yra Lietuvos energetikos instituto kūrinys. 

„Varpas – tai indas, orientuotas dugnu į viršų. Besileidžiantis į kitą indą, užpildytą sandarinančiu skysčiu, išstumia orą, kurio tūris proporcingas poslinkiui. Toks yra matavimo principas, – pasakoja V. A. Gapšys. – Matuojamo srauto debitas gali būti nuo 0,016 iki 16 kub. metrų per valandą. Jo valdymas – automatizuotas.“ Įrenginys buvo pateiktas tarplaboratoriniams palyginimams pagal EUROMET programą ir buvo gerai įvertintas. Kaip sakė ekspertas, keletas tokių įrenginių jau pagaminti ir eksploatuojami Lietuvos verslo įmonėse.

Mokslinių tyrimų laivas „Mintis“ sukurtas „Vakarų Baltijos laivų statyklos“ specialistų, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu. Tai katamaraninio tipo, 39 m ilgio ir 12 m pločio laivas–plaukiojanti laboratorija, jų įrengtos net dvi. Jos skirtos geologiniams, biologiniams, fizikiniams – cheminiams tyrimams.

Laivą įsigijo Klaipėdos universitetas

„Lietuvos pramonininkų konfederacijos „Metų gaminio“ konkursuose nuo 2003 metų jau dalyvavo 54 skirtingos įmonės. Keturios naujos iš jų – prisidėjo šiemet“, – suskaičiavo „Linpra“ ekspertų komisijos dėl mašinų ir įrenginių, elektronikos ir elektrotechnikos pramonės įmonių gaminių pripažinimo „Lietuvos Metų gaminiais 2015“ komisijos pirmininkas doc. dr. Vladas Algis Gapšys. 

Trylikai iš konkursui „Lietuvos metų gaminys 2015“ pateiktų gaminių įteikti aukso medaliai, vienas medalis – sidabro. Jis skirtas „Umegos“ krosnelei – židiniui.