2022 sausio 19 d. trečiadienis, 9:22
Reklama  |  facebook

Pramonininkai kitąmet stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą?

2018-01-03 06:36
Šių metų tendencijos Lietuvos ekonomikoje buvo nevienareikšmiškos, o pati Lietuvos ekonomikos augimo struktūra, lyginant su keliais praėjusiais metais, gana stipriai pasikeitė ir dabar labiau primena tai, kas vyko po pasaulio finansų krizės pabaigos. Ekonomikos augimo lokomotyvu vėl tapo eksportas, o ne vidaus vartojimas, kuris kelis metus iš eilės augo itin sparčiai ir buvo pagrindinis Lietuvos ūkio augimo variklis, pastebi Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovai.
nuotrauka
Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Asociatyvi Lietuvos pramoninkų konfederacijos nuotr.


Minimos įmonės
LPK (Lietuvos pramonininkų konfederacija),

2017 metais turėjome nuoseklų ekonomikos augimą. Lietuvos eksporto ir importo augimas per tris šių metų ketvirčius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo didžiausias visoje Europos Sąjungoje. Pats Lietuvos ekonomikos augimas šiemet buvo gerai subalansuotas: eksportas išaugo dešimtadaliu, vidaus vartojimo apimtys padidėjo 3,9 proc., o investicijos – 5,5 proc. Į 2018 metus pramonės įmonės žvelgia su saikiu optimizmu ir svarsto tolimesnės plėtros galimybes.

Realiai vidaus vartojimui kenkti pradeda kainų augimas, kuris šiuo metu Lietuvoje yra sparčiausias visoje ES – 4,2 proc. Nemažą įtaką pablogėjusiems vidaus vartojimo rezultatams turėjo ženklus alkoholio akcizų padidinimas, tam tikros įtakos jau turi ir demografiniai procesai.

2017 metų 1-3 ketvirčiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, apdirbamosios gamybos (be naftos produktų) produkcijos apimtys padidėjo 6,6 proc. Esminės įtakos turėjo užsakymų užsienio rinkose augimas – pramonė eksportuoja 60 proc. visos pagamintos produkcijos. Šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis Lietuvos pramonėje yra beveik 78 proc. ir jau pasiekė savo piką. Tai rodo, kad įmonės beveik maksimaliai panaudoja savo esamus gamybos pajėgumus ir bus linkusios investuoti į pajėgumų didinimą.

Per šių metų tris ketvirčius, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, materialinės investicijos padidėjo 5 proc. Produktyvios investicijos privačiame sektoriuje išaugo 5,5 proc. – tai yra pozityvus ženklas, rodantis, kad verslas nuo sparčiai kylančių darbo kaštų bando apsisaugoti investuodamas į produktyvumo ir efektyvumo didinimą.

Šiemet itin dinamiška plėtra išsiskyrė eksportas, perimdamas ekonomikos lokomotyvo vaidmenį iš vidaus vartojimo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos ir tabako produktų) išaugo beveik dešimtadaliu. Lietuvos eksportas į ES rinkas augo ypatingai sparčiai – 11,3 proc. Po kelerių metų pertraukos pagaliau stebime pirmus eksporto į NVS atsigavimo požymius – eksportas išaugo penktadaliu.

Lietuva renkasi Skandinavijos rinkas? 

Kaip primena Lietuvos pramoninkų konfederacija, Lietuvos eksporto augimo į ES rinką dinamikoje itin išsiskiria Skandinavijos rinka – šiemet eksporto apimtys į Skandinaviją padidėjo net 17 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013-2017 metais apie 40 proc. viso Lietuvos eksporto prieaugio buvo sugeneruota būtent Skandinavijos regione. Tam tikra prasme Lietuvos eksportas sėdasi ant „Skandinavijos rinkų adatos“. Ilgalaikėje perspektyvoje tokia strategija gali Lietuvos verslui atnešti nemažai iššūkių, nes Skandinavijos regione ekonominė situacija pradeda akivaizdžiai prastėti ir daugeliu atveju dėl prasidėjusių bangavimų Švedijos ir Norvegijos nekilnojamojo turto rinkoje, kuri po pasaulio finansų krizės buvo Skandinavų regiono ekonomikos lokomotyvas.

Nepaisant bendro spartaus augimo, šiemet Lietuvos pramonė jau spėjo pajusti Brexit poveikį. Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją pradeda stagnuoti – per šių metų aštuonis mėnesius Lietuvos eksportas į Didžiąją Britaniją ūgtelėjo vos 0,5 proc., o juk Didžioji Britanija yra ketvirta didžiausia Lietuvos eksporto partnerė, kuriai tenka beveik 7 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių. Lietuvos įmonių vadovai nesijaučia užtikrinti, kalbėdami apie būsimą BREXIT įtaką jų įmonių veiklai. Pagrindinės šios būsenos priežastys – informacijos ir realių sprendimų trūkumas. Lietuvos verslas laukia didesnio aiškumo, kad galėtų imtis konkrečių veiksmų, bet tikėtina, kad nedidelių papildomų kaštų atsiradimas dėl naujų reguliavimų eksporto apimčių radikaliai nesumažintų.

Tikėtina, kad atsigaunant euro zonos ekonomikai, vis labiau lėtėjant Skandinavijos ūkiui ir išliekant neapibrėžtumams dėl Brexit proceso, 2018 metais Lietuvos eksporto struktūroje prasidės priešingi pokyčiai, vykusiems 2013-2017 metais: Lietuvos eksportuotojai pagrindinį dėmesį skirs ne Skandinavijos, bet euro zonos regionui. Kitąmet Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Skandinavijos rinkų turėtų mažėti, o euro zonos dalis Lietuvos eksporto struktūroje pradės augti.

Didžiausias galvos skausmas – darbo užmokestis 

Darbo užmokestis ir užimtumas toliau išlieka pramonės įmonių galvos skausmu. Vis labiau kaistant situacijai darbo rinkoje ir vis labiau augant darbo jėgos trūkumui, atlyginimai Lietuvoje kilo labai sparčiai. Eurostat duomenimis, 2012-2017 metais darbo kaštai Lietuvoje išaugo 39 proc. Esame trečioje vietoje visoje ES pagal darbo užmokesčio augimo tempą.

Verslas, susidurdamas su vis aštrėjančiu darbo pasiūlos trūkumu ir augant atlyginimas, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais investavo į efektyvumo didinimą. Pramonė pagamina 41 proc. daugiau produkcijos nei prieš krizę, bet su 14 proc. mažesniu darbuotojų skaičiumi. Visa ES pramonė daug dėmesio dabar skiria gamybos efektyvumo didinimui ir automatizavimui.

Lietuvos darbo rinka vis labiau artėja prie savo potencialo, o nedarbo lygis šiemet beveik nemažėjo. Demografinės problemos ir disbalansas tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos smarkiai riboja užimtųjų skaičiaus augimą: visoje ekonomikoje 2012-2017 metais laisvų darbo vietų skaičius išaugo 108 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 8,8 proc., o pramonėje tuo pačiu laikotarpiu laisvų darbo vietų skaičius išaugo 84 proc., o užimtų darbo vietų skaičius padidėjo tik 12 proc. Tikėtina, kad nedarbo lygis taip pat išliks ganėtinai didelis ir kitais metais, nes dauguma galimybių mažinti nedarbo lygį jau yra praktiškai išnaudotos.

Technologijos, atlyginimai ir žmonės – pagrindiniai klausimai, kuriuos spręsti turės mūsų verslas. Pramonininkai stipriau pajus neigiamą demografinių veiksnių spaudimą – tiek darbo užmokesčio, tiek užimtumo atžvilgiu. Didelės įtakos verslo rezultatams kitąmet turės valdžios dėmesys ir pastangos spręsti struktūrines verslo aplinkos problemas: Lietuvai reikalingi mokestinės sistemos pakeitimai, kryptinga švietimo politika, siekiant išspręsti disbalanso tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos problemą, kryptingas ir efektyvus ES investicijų panaudojimas ir išskirtinis dėmesys įmonių modernizavimui ir investicijoms į inovacijas. Kadangi didžioji pramonės produkcijos dalis yra eksportuojama, ir mūsų pramonė konkuruoja globalioje rinkoje, tai ir toliau išlaikyti norimą konkurencijos lygį mūsų įmonės negalės, jeigu neinvestuos į technologinį atnaujinimą. 

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-01-18 14:25
2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių.
nuotrauka
2022-01-18 13:27
Nuo šių metų balandžio 1 d. kiekvienas statybos darbus atliekantis fizinis asmuo privalės turėti galiojantį Skaidriai dirbančio ID kodą. Skaidriai dirbančio asmens identifikavimui bus naudojama „Sodros“ informacinė sistema, apdraustųjų ir išmokų gavėjų registrai bei juose šiuo metu jau kaupiami duom...
nuotrauka
2022-01-17 07:33
Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo tarnyba. Kaltinimai dėl galimai įvykdytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų pareikšti 5 asmenims: Biržų rajono savivaldybės merui, buvusiems minė...
nuotrauka
2022-01-17 07:24
Statybos inspekcija praneša pradėsianti tyrimą dėl penktadienio (sausio 14 d.) vakarą gautos informacijos apie apie Vilniuje, Geležinio Vilko ir Mokslininkų gatvių sankryžoje, naujai statomo daugiaaukščio (verslo centro) avariją.
nuotrauka
2022-01-14 15:36
Įvairių vėjo energetikos specialistų skaičius išaugs penkis kartus, prognozuoja „Deutsche Welle“ (DW). Portalo duomenimis, dabar vėjo energetikos sektoriuje visame pasaulyje dirba beveik 1,3 mln. žmonių. Daugiausia – apie 600 000 dirba vėjo parkų planavimo sektoriuje. Dar beveik 450 000 žmonių – tur...
nuotrauka
2022-01-14 15:26
Kelių ir gatvių priežiūros, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir plėtros, avarinių situacijų lokalizavimo, viešųjų miesto teritorijų, kiemų priežiūros ir remonto bei kitas paslaugas Vilniuje teikianti UAB „Grinda" turi naują vadovą – viešą Vilniaus miesto savivaldybės skelbtą konkursą laimėjo Andriu...
nuotrauka
2022-01-14 11:56
2022 m. sausį oficialiai baigtas didžiausias šalies aviacijos istorijoje Vilniaus oro uosto aerodromo atnaujinimo projektas. Trejus metus trukusios rekonstrukcijos metu atnaujinti ir įrengti nauji orlaivių riedėjimo takai, pakeistos ir išplatintos dangos, sudarant sąlygas riedėti didesnės kategorijo...
nuotrauka
2022-01-13 08:14
Jei esi statytojas ir nuomojamoje valstybinėje žemėje planuoji statybas – svarbu žinoti apie Žemės įstatymo pakeitimą, kuris įsigalios jau nuo 2022 m. kovo 1 dienos.
nuotrauka
2022-01-12 09:13
Trys asmenys siunčiami į teisiamųjų suolą dėl galimai apgaule įgytų per 48 tūkst. eurų lėšų iš „Sodros“ administruojamo Garantinio fondo. Jiems pareikšti kaltinimai apgaule įgijus didelės vertės svetimą turtą. Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėž...
nuotrauka
2022-01-11 10:25
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai išnagrinėjo civilinę bylą,– Rokiškio rajono savivaldybės administracijai leista nugriauti Juodupės miestelio buvusį gyvenamąjį pastatą be bendrasavininkų sutikimo.
nuotrauka
2022-01-11 09:57
Lietuvos darbo rinka stabilizavosi – tai rodo gruodžio mėnesio registruoto nedarbo lygis. Jis sausio 1 d. siekė 10,2 proc. ir, palyginti su lapkričio mėnesiu, didėjo 0,1 proc. Tokios tendencijos, kai žiemos sezono paveikta darbo rinka pasižymi lėtesniais įdarbinimo procesais ir mažėjančiu darbo viet...
nuotrauka
2022-01-10 14:44
Statant ir rekonstruojant naujus pastatus, jų parkingo aikštelėse elektromobilių įkrovimo prieigų turės būti įrengta 20 proc. nuo bendrų automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.
nuotrauka
2022-01-10 14:42
Vykdant teismo sprendimą, kuriuo buvo patenkintas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys, praėjusių metų paskutinėmis dienomis buvo nugriauti Vilniuje valstybinės žemės sklype neteisėtai pastatyti statiniai.
nuotrauka
2022-01-10 14:22
Dar 2020 metais Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenys rodė, kad žalieji pirkimai sudarė tik 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės. Baigiantis 2021 metams, remiantis VPT duomenimis, žaliųjų pirkimų vertė siekė beveik 15 proc. Nors skaičiai dar toli gražu nėra dideli, tačiau pokytis matomas. Prie jo t...
nuotrauka
2022-01-10 11:12
Šių metų pradžioje Registrų centras baigė svarbų Nekilnojamojo turto registro ir naujai pradėjusio veikti Sutarčių ir teisių suvaržymo registro modernizavimo projektą. Šis technologinis pokytis gyventojams ir verslui sudarė daugiau galimybių savarankiškai nuotoliniu būdu susitvarkyti įkeitimo (hipot...
nuotrauka
2022-01-10 09:55
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), siekdama didinti Statybos inspekcijos veiklos efektyvumą, mažinti įstaigos sukeliamą priežiūros ir administracinę naštą, tobulinti informacinėmis sistemomis teikiamų paslaugų kokybę, įsteigė Pata...
nuotrauka
2022-01-10 08:52
Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje dėl galimos korupcijos Raseinių rajono savivaldybėje organizuojant ir vykdant kai kuriuos viešuosius pirkimus, paskutinį žodį tarė kaltinamieji. Kiek anksčiau išklausyta šioje byloje valstybinio kaltintojo baigiamoji kalba, kurioje jis teismo prašė visu...
nuotrauka
2022-01-07 12:51
Už „Rail Baltica” projekto Lietuvoje vykdymą atsakinga „LTG Infra” paskelbė dar vieną rangos darbų konkursą. Pastarojo nugalėtojas įrengs beveik 18 km ilgio naujo geležinkelio sankasą dvikeliui bei pastatys inžinerinius statinius Jonavos rajone, konkrečiai – atkarpoje tarp Žeimių ir Šėtos.
nuotrauka
2022-01-07 10:18
Pandemija, kaip praneša Lietuvos statistikos departamentas, didelės įtakos įmonių skaičiaus kitimui neturėjo. Ryškiau pasikeitė tik vienas sektorius.
nuotrauka
2022-01-06 13:52
Žaliojo koridoriaus iniciatyva paskatino stambius investuotojus plėstis regionuose. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai su bendrovėmis „Teltonika EMS“ „ir „Vilmers“ pasirašius stambaus investicinio projekto sutartis, verslininkai planuoja sukurti 784 naujas darbo vietas Šiauliuose ir Molėtuose.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos