ES valstybių politika nėra palanki Lietuvai

Situacija Europoje, LPK prezidento R. Dargio žodžiais, nėra kelianti didelių vilčių Lietuvos verslui. ES šalys, kaip, pavyzdžiui, Vokietija, Prancūzija, Belgija, nustato taisykles, kurios nėra palankios Lietuvos verslui. Vokietija reikalauja, remdamasis „Linavos“ pavyzdžiais kalbėjo R. Dargis, kad Lietuvos vairuotojai turi gauti tokį pat atlyginimą kaip vokiečiai. Prancūzija ir Belgija nurodė, kad savaitgaliais vairuotojai transportą turi palikti aikštelėse, o nakvoti – viešbučiuose.

„Kuo toliau, tuo labiau valstybės bando ieškoti būdų, kaip nesilaikyti ES vienybės idėjos, darbo jėgos laisvo judėjimo. Atrodo, kad tie dalykai, klausantis dabartinių ES valstybių politikų, vis labiau dominuoja, – sako R. Dargis. – Manau, kad šie procesai veda į visos Europos dezintegraciją. Ką tai reiškia Lietuvai, kalbėti nereikia. Mes esame labai priklausomi nuo Europos Sąjungos pinigų, jie sudaro nemažą dalį mūsų bendrojo vidaus produkto. Ir antras dalykas – ES yra mūsų dominuojanti eksporto rinka, kurioje parduodame daugiau negu 70 proc. savo produktų. Jeigu bus atstatyta muitų sistema, sienų kontrolė, valstybės, kurios yra atviros, eksportuojančios, – kokia yra ir Lietuva, – nukentės.“

Atlyginimai ir darbo našumas spendžia spąstus konkurencingumui

Kalbėdamas apie ūkio šakas, R. Dargis pažymėjo, kad praėję metai statybai nebuvo palankūs – statyba išgyveno nuosmukį. BVP augimą palaikė tik didmeninė ir mažmeninė prekyba. Vidaus vartojimo augimas prognozuojamas ir šiemet.

„Žmonės daugiau perka, vartoja, skolinasi būsto statybai – tai yra žinia, kad vartojimui augant tam tikros pramonės šakos turi gerą perspektyvą“, – sako R. Dargis, pastebėdamas, kad vis tik Lietuva savo potencialą koncentruoja tik trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Lietuvoje per pastaruosius 4 metus fiksuojamas 6–9 proc. atlyginimų augimas, kai tuo tarpu darbo našumas neauga. Tokią disproporciją LPK lyderis vadina spąstais valstybės konkurencingumui ir ateičiai.

Gamybiniai pajėgumai artėja prie kritinės ribos

Gamybiniai Lietuvos pramonės įmonių pajėgumai panaudojami 75 procentais. Iš vienos pusės, tai yra geras rodiklis, iš kitos – tai yra iššūkis, nes artėjama prie ribos, kai technologinis potencialas yra naudojamas maksimaliai, tad norint būti konkurencingais, moderniais, būtina galvoti apie naujas technologijas.

Skaitmenizavimas ir robotizavimas yra procesai, akcentavo LPK prezidentas R. Dargis, kurie keičia supratimą apie produktus ir gamybą: galima gaminti kokybiškesnius produktus, mažesniais kiekiais, nes vis mažiau reikia žmogaus darbo.

Ko reikia vaikams – tautinių kostiumų ar planšečių?

„Žiūrint į emigracijos ir demografinius skaičius, reikia kalbėti apie tai, kad valstybė nebegali investuoti bet kur ir bet kiek“, – sako R. Dargis, pastebėdamas, kad savivaldybės nebepajėgia išlaikyti tų objektų, kurie pastatyti, todėl vienas iš svarbiausių darbų Lietuvai turėtų būti subalansuota, sąnaudų ir naudos analize pagrįsta infrastruktūros plėtra. LKP lyderio pastebėjimu, infrastruktūra turėtų būti plėtojami tik tiek, kiek reikia realiai. 

Kol valdantieji kalba apie tautinius kostiumus pradinukams, pramonininkai sako, kad jau ikimokyklinio amžiaus vaikai turi išmokti naudotis planšetiniais kompiuteriais, nes po gero dešimtmečio nebebus įmanoma išgyventi, nesinaudojant skaitmeninėmis technologijomis. Manoma, kad jau 2020 m. reikalingiausių įgūdžių darbo rinkoje dešimtuko viršuje bus gebėjimas spręsti problemas kompleksiškai, kritinis mąstymas ir kūrybiškumas.

„Viltis, kad tai nutiks savaime, negalime“, – sako R. Dargis.