Prolemų dėl to neiškyla, tai štai žiemą bėda užgriūna visu savo svoriu. Pro plyšius sienose lietuviai kiekvieną žiemą išleidžia milijonus eurų.

Sovietiniai daugiabučiai nebeatitinka dabartinių montavimo standartų

Šias problemas paveldėjome iš sovietmečio. Anuomet nebuvo poreikio taupyti šilumą, radiatoriai kaisdavo „kaip išprotėję“, o pastatų vėdinimo problema buvo spręsta labai primityviai: oras patekdavo per pastato langus (o dažnai ir konstrukcijų plyšius), o išeidavo per įvairius kanalus. Tuo metu kiauras langas buvo vėdinimo sistemos dalis, pro kurią į patalpas patekdavo oras. Šiandien tokiomis pažiūromis vadovautis nebegalime. Visi jau puikiai suprantame, kad taip tik švaistome energiją.

Žinoma, problema jau suvokta. Regis, ir priemonių pamažu imamasi. Statomi vis energiškai efektyvesni pastatai, įsibėgėja esamų daugiabučių renovacijos procesas. Tačiau dirbti dar tikrai yra kur. Didžioji dalis žmonių tebegyvena nesandariuose namuose bei butuose, nors priemonių, padedančių nebešvaistyti šilumos, tikrai netrūksta.

Kaip sako termoizoliacinius gaminius ir sprendimus pristatančios įmonės „ROCKWOOL“ projektų vadovas Nerijus Jaras, bene pažeidžiamiausia pastato dalis yra langai. Būtent per juos prarandama nemaža dalis šilumos, be to aplink juos paprastai susidaro daugiausiai šiluminių tiltelių, per kuriuos iškeliauja šiluma ir atkeliauja šaltis. „Labai svarbu tai, kad pastate nebūtų tiesioginių vietų, pro kurias galėtų praeiti šaltis. Visų pirma, kalbu apie konstrukcines dalis arba plyšius, atsiradusius dėl nekokybiško darbo. Aišku, esama ir daugybės kitų kriterijų, kurie ir nulemia šilumos praradimą“, – teigia jis.

 Pašnekovas pastebi, kad seni sovietiniai daugiabučiai, kuriuose gyvena dauguma Lietuvos gyventojų, šiandien paprasčiausiai nebeatitinka šilumos išsaugojimo standartų, o apie dar senus langus ir jų sumontavimo kokybę nėra ką ir kalbėti. „Juose lango rėmai montuoti tiesiai į konstrukcinę sienos dalį. Jeigu apskaičiuotume, kiek per juos prarandama šilumos, skaičiai nedžiugintų. Lango rėmas bent jau turi būti sumontuotas prie pat konstrukcijos krašto, išorinėje jos pusėje, o statant žemų energinių sąnaudų pastatą, rėmas turėtų būti montuojamas šiltinimo sluoksnyje. Taip konstrukcijoje išsaugojama šiluma“, – pasakoja N. Jaras.

Būtent dėl netinkamai sumontuotų langų kiekvieną šildymo sezoną mes iššvaistome sunkiai suvokiamus pinigų kiekius. Šilumos praradimo kiekiai tiesiog stulbina. „Specialistai yra atlikę šilumos nuostolių skaičiavimus, kai lango rėmas yra įmontuotas pačioje laikančioje sienos konstrukcijoje, yra iki penkių kartų didesni nei tuo atveju, kai langai montuojami šiltinimo sluoksnyje. Įvertinant orientacinę šilumos kainą, tenka konstatuoti, kad vien dėl to vienam butui per sezoną tenka sumokėti papildomai ne vieną dešimtį eurų, o kur dar nepatogumas, kai, būnant prie lango, jaučiamas skersvėjis“, – sako „ROCKWOOL“ projektų vadovas.

Siūlo produktą, neturintį analogų

„ROCKWOOL“ neseniai pristatė ir inovatyvų produktą, kuris padės daug efektyviau saugoti šilumą patalpose. Specialus korpusas langų ir durų montavimui termoizoliaciniame sluoksnyje „REDAir LINK“ tinka tiek statant naujus, tiek rekonstruojant senus pastatus.  

Kaip sako N. Jaras, „ROCKWOOL“ sukurta unikali sistema suteikia galimybę greitai ir lengvai sumontuoti langus ir duris fasado termoizoliaciniame sluoksnyje. Sistemą sudaro specialios akmens vatos plokštės ir laikikliai kampų jungimui bei tvirtinimui prie sienos.