„2014–2020 m. laikotarpiu, pasinaudojus Europos Sąjungos (ES) investicijomis, triukšmo slopinimo sienutės prie geležinkelio stočių ir aplinkinėse gatvėse pastatytos septyniuose Lietuvos miestuose. Tam buvo panaudota daugiau kaip 20 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo investicijų lėšų.

Skatindami geležinkelių transportą turime galvoti ir apie tai, kad nenukentėtų šalia geležinkelių stočių gyvenančių žmonių gyvenimo kokybė, kad jų ramybės nedrumstų nuolatinis triukšmas, o triukšmo slopinimo sienutės – viena efektyviausių priemonių šiam tikslui pasiekti“, – Susisiekimo ministerijos pranešime cituojamas Vandens ir geležinkelių transporto politikos grupės vadovas Vidmantas Tamulis.

Nebeliko gąsdinančių garsų

Nuo vaikystės šalia geležinkelio gyvenanti kaunietė Indrė Šeputienė sako pati pajutusi, kaip skiriasi gyvenimas be triukšmo slopinimo sienutės ir jai atsiradus.

„Didžiausi minusai būdavo didelis garsas ir gyventojų vaikščiojimas per nesaugius traukinių bėgius – žmonės nenorėdavo eiti į darbą, į mokyklą ar pas draugus ilgesniu keliu, todėl apsidairydavo ir bėgdavo tiesiai per bėgius. Iškart po triukšmo slopinimo sienutės atsiradimo pasijautė, kad garsas, sklindantis nuo geležinkelio, yra prislopintas, tylesnis. Be to, sienelė nebeleidžia gyventojams bėgioti per traukinių bėgius, todėl džiugina ne tik daug mažesnis garsas, bet ir padidėjęs saugumas“, – kalba I. Šeputienė.

Ji pasakoja, kad garsas anksčiau būdavo tikrai didelis, nes jį keldavo ne tik traukinių važiavimas, bet ir jų vagonų sujungimas. Girdėdavosi kiekvienas smūgis, o sklindantys garsai gąsdindavo prie to nepratusius.

„Kartą pas mus atvyko draugai. Buvo vėlus vasaros vakaras, sėdėjome kiemelyje ir kalbėjomės, kuomet iš geležinkelio pusės pradėjo sklisti garsus pokšėjimas – vagonų susijungimo garsai. Kadangi mūsų draugai prie to nepratę, jie labai išsigando, manė, kad įvyko kokia nelaimė. Žinoma, mes jiems paaiškinome, iš kur šis garsas sklinda, iš situacijos tik pasijuokėme. Atsiradus sienelei to garso praktiškai nebesigirdi“, – tikina pašnekovė.

I. Šeputienė mano, kad triukšmo slopinimo sienutės pagerina ir nekilnojamojo turto situaciją – žmonės mažiau baidosi pirkti namus ar butus netoli geležinkelio.

Vietos parenkamos atlikus stebėseną

Įgyvendinant ES finansuojamus projektus, Lietuvos viešosios geležinkelių infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ triukšmą slopinančias sienutes ties geležinkelio stotimis ir gretimomis gatvėmis įrengė Kaišiadoryse, Klaipėdoje, Kretingoje, Lentvaryje, Mažeikiuose, Radviliškyje ir Šiauliuose. Į sienučių statybas be ES lėšų investavo ir miestų savivaldybės, dalį sumos skyrė „LTG Infra“.

Įmonės „LTG Infra“ duomenimis, iš viso įrengta daugiau kaip 12 kilometrų (km) triukšmo slopinimo sienelių, daugiausiai – Radviliškyje (3,67 km).

Radviliškio geležinkelio stotis, kartais dar tituluojama geležinkelio sostine, yra didžiausia šalyje, per ją kasdien pravažiuoja daugiau kaip 100 traukinių, todėl triukšmo mažinimas šioje vietovėje buvo būtinas. Įrengus iš viso aštuonias triukšmo mažinimo sieneles, tą pajuto daugiau kaip 3 tūkst. šio miesto gyventojų: gyventi tapo ramiau, saugiau.

Taip pat daug triukšmo slopinimo sienučių pastatyta Klaipėdoje (3,4 km), Kaišiadoryse (2,8 km), Mažeikiuose (2,67 km).

Lietuvoje reguliariai vykdoma geležinkelio transporto triukšmo lygio stebėsena, o atsižvelgus į jos rezultatus ir parenkamos konkrečios vietos, kuriose reikėtų įrengti triukšmą slopinančias sieneles. Labiausiai atsižvelgiama į galimą neigiamą geležinkelių triukšmo poveikį patiriančių gyventojų skaičių. Pačios triukšmą slopinančios sienutės gali būti statomos skirtingų aukščių, kurie svyruoja nuo 3,5 iki 8 metrų. Tokios sienelės iš karto sumažina traukinių skleidžiamą garsą iki nustatytų leistinų higienos normų verčių.

Triukšmo šalia geležinkelių mažinimo darbai tęsiami ir 2021–2027 m. ES finansavimo laikotarpiu: numatoma įrengti eismo saugos priemones geležinkelio linijoje Vilnius–Klaipėda (10 pervažų rekonstrukcija), modernizuoti 14 prioritetinių pervažų kitose linijose, taip pat įrengti triukšmo mažinimo priemones geležinkeliuose Klaipėdos miesto ir Kretingos rajono savivaldybėse.