Vis tik kartais nutinka taip, kad subrangovas darbus atlieka nekokybiškai. Tuomet, jei generalinis rangovas pajėgus pašalinti darbų trūkumus, užsakovas nekokybiškų darbų problemą sprendžia su generaliniu rangovu. Tačiau pasitaiko, jog, nustačius objekto trūkumus, užsakovui paaiškėja, kad generalinis rangovas turi finansinių sunkumų, yra bankrutuojanti įmonė ar dėl kitų priežasčių negali realiai pašalinti atsiradusių trūkumų. Tokiais atvejais užsakovo žvilgsnis krypsta į subrangovą, ypač jei šis tiek faktiškai, tiek ir finansiškai yra pajėgus išspręsti atsiradusią kokybės problemą.

Sugedus liftui, pretenzijos – subrangovui

Su panašia situacija susidūrė ir vienas daugiabučio namo administratorius, kurio administruojame name, pagal sutartį su generaliniu rangovu, subrangovas įrengė keleivinį liftą.

Administratoriui pradėjus teikti namo administravimo paslaugas, liftas sugedo. Atlikus skaičiavimus, paaiškėjo, jog lifto remonto darbų suma yra labai didelė, o generalinis rangovas – bankrutuojanti įmonė, todėl daugiabučio namo administratorius kreipėsi į teismą prašydamas: 1) įpareigoti subrangovą pašalinti lifto gedimus, 2) nustatyti, kad subrangovui jų nepašalinus per nustatytą terminą, administratorius turi teisę juos pašalinti subrangovo lėšomis.

Taigi, administratorius laikė, jog jis, remdamasis generalinio rangovo ir subrangovo sudaryta subrangos sutartimi, turi teisę pareikšti subrangovui reikalavimą ištaisyti šios sutarties pagrindu įrengto lifto trūkumus.

Tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl netinkamo vykdymo

Spręsdamas šį ginčą Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. gegužės 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-257/2014.

Vertindamas situaciją teismas nurodė, kad daugiabučio namo administratoriaus reiškiami reikalavimai reiškia jo prašymą subrangovui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Kartu teismas pažymėjo, kad vienas sutarčių teisės principų yra sutarties uždarumo principas, reiškiantis, kad sutartis susaisto tik ją sudariusius asmenis ir nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims, nebent įstatyme yra įtvirtintos šios taisyklės išimtys (pavyzdžiui sutartis trečiojo asmens naudai, teisių perėmimas). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo. Teismas sutarties galią tretiesiems asmenims gali pripažinti tik tuomet, kai tokią teisę numato įstatymas ir esama faktinė situacija atitinka įstatyme apibūdintą sutarties uždarumo principo išimtį.

Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą

Sutarties uždarumo principas galioja ir rangos teisiniuose santykiuose. Rangos sutarties šalių santykį tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, apibrėžia CK 6.650 str., kuris numato, kad sudarydamas subrangos sutartį, generalinis rangovas tampa užsakovu.

Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovui – už užsakovo prievolių neįvykdymą, netinkamą įvykdymą. Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu.

Užsakovui, generalinio rangovo sutikimu, sudarius sutartis dėl darbų atlikimo su kitais asmenimis, šie asmenys už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą atsako tiesiai užsakovu.

Kada užsakovas turi reikalavimo teisę subrangovui

Taigi įstatymas nenumato galimybės užsakovui reikšti reikalavimus tiesiogiai subrangovui, jei šis sutartį yra sudaręs tik su generaliniu rangovu. Tokią reikalavimo teisę užsakovas turėtų tik tuo atveju, jeigu generalinis rangovas jam ją būtų perleidęs arba šalys iš anksto būtų numačiusios reikalavimo teisės išlygą subrangos sutartyje.

Tad teismas, remdamasis ir ankstesne savo praktika, sprendė, kad jei užsakovas nėra įgijęs reikalavimo teisės į subrangovą, o generalinis rangovas nėra pasibaigęs juridinis asmuo – užsakovas neturi reikalavimo teisės subrangovui dėl sutartinės civilinės atsakomybės, kylančios iš subrangos sutarties.

Teismas kartu pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl netinkamo rangos darbų rezultato padaroma žala trečiųjų asmenų turtui, sveikatai ar gyvybei, iš rangos santykių kyla deliktinė atsakomybė. Tuomet teismas turi nustatyti, ar egzistuoja deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visetas ir spręsti žalos atlyginimo klausimą.

Tokia teismų praktika lemia, jog užsakovas, siekiantis užsitikrinti teisę nukreipti reikalavimus dėl darbų trūkumų į subrangovą, jau sudarant sutartis turėtų pasvarstyti apie atitinkamas šią teisę užtikrinančias sutarčių sąlygas.

Be to, šios teismo praktikos nederėtų pamiršti ir teisminių ginčų atveju, siekiant nustatyti, kas yra tikrasis atsakovas bylose dėl darbų trūkumų ir turi pareigą pašalinti su tokiais trūkumais susijusius užsakovo praradimus.