Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas pažymi, kad regionuose auga verslumo aktyvumas. 2025 m. Lietuvoje įsteigta beveik 15 tūkst. naujų įmonių, o antrus metus iš eilės Vidurio ir vakarų Lietuvos regione įregistruota daugiau naujų juridinių asmenų nei sostinės regione.

„Matome, kad nukreiptos pastangos auginti šalies regionus duoda rezultatų, todėl ir toliau prioritetu išlieka pagalba verslams pereiti prie aukštesnės pridėtinės vertės veiklų, diegti inovacijas ir investuoti į technologijas“, – teigia Edvinas Grikšas.

Lietuvos regionuose išryškėjo trys pagrindiniai ekonomikos modeliai

Inovacijų agentūros direktorė dr. Monika Paulė teigia, kad pastaraisiais metais regionuose stiprėja ne atsitiktinės ekonominės veiklos, o nuoseklios specializacijos.

„Pastaraisiais metais matome, kad regionuose stiprėja ne atsitiktinės veiklos, o nuoseklios ekonominės specializacijos. Apžvalgoje išskiriame tris pagrindinius Lietuvos regionų ekonomikos modelius, kurie išlieka stabilūs paskutiniuosius penkerius metus“, – sako M. Paulė.

Telšių, Panevėžio, Utenos ir Marijampolės apskritys išsiskiria kaip gamybinės pramonės centrai – jose apdirbamoji gamyba sukuria apie trečdalį apskrities bendrojo vidaus produkto.

Tauragės, Marijampolės ir Šiaulių apskritys tampa svarbiais logistikos ir transporto centrais, o Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Alytaus apskritys pasižymi labiausiai diversifikuota ekonomika, kurioje nėra vieno dominuojančio sektoriaus.

Regionų stiprybės: nuo laivų statybos iki automobilių komponentų gamybos

Regionų ekonominės specializacijos atskleidžia jų konkurencinius pranašumus ir potencialias augimo kryptis.

Šiaulių apskritis išsiskiria sausumos transporto sektoriumi, kuris sukuria apie ketvirtadalį apskrities BVP. Tarp didžiausių šio sektoriaus įmonių minimos „Girmeta“, „Trasis“ ir „Gretvėja“.

Panevėžio apskrityje viena ryškiausių sričių – transporto priemonių ir jų dalių gamyba. Šis sektorius sukuria apie 6 proc. apskrities BVP. Tarp pagrindinių sektoriaus įmonių – „AQ Wiring Systems“ ir „Schmitz Cargobull Baltic“.

Klaipėdos apskrities ekonominį išskirtinumą lemia vienintelis Lietuvoje veikiantis jūrų uostas. Laivų statybos sektorius sukuria apie 4 proc. apskrities BVP ir suteikia darbo apie 5 proc. dirbančiųjų. Tarp didžiausių įmonių – „RNDV Group“, „Laivsta“ ir „Vakarų Baltijos laivų statykla“.

Marijampolės apskrityje svarbios medienos gaminių, maisto produktų gamybos bei sausumos transporto sritys. Šie sektoriai kartu sukuria apie trečdalį apskrities BVP. Tarp didžiausių įmonių – „Mantinga Production“ ir „Marijampolės pieno konservai“.

Alytaus apskritis pasižymi labiau subalansuota ekonomika. Sveikatos priežiūros, medienos gaminių ir nemetalo mineralinių produktų gamybos sektoriai kartu sukuria apie 13 proc. apskrities BVP. Didžiausios regiono įmonės – „Eglės sanatorija“, „Stora Enso Lietuva“ ir „Stronglasas“.

Regionų augimo potencialas – nišiniai lyderiai ir technologinis atsinaujinimas

Inovacijų agentūros apžvalga atskleidžia, kad dalis regionų turi stiprių nišinių sektorių, kurių modernizavimas ir produktyvumo didinimas gali tapti svarbiu ekonomikos augimo veiksniu.

Šiaulių apskrityje kaip nišinis lyderis išskiriama kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, o papildomo augimo potencialas matomas didmeninėje prekyboje.

Panevėžio regione stipriausia kryptis – transporto priemonių ir jų dalių gamyba, o papildomos galimybės siejamos su sausumos transporto sektoriumi.

Marijampolės apskrityje išskiriami transporto priemonių dalių ir metalo gaminių gamybos sektoriai. Didžiausias augimo potencialas siejamas su prekyba ir maisto produktų gamyba.

Klaipėdos apskrityje augimo galimybių pirmiausia matoma sausumos transporte, o nišiniais lyderiais įvardijami chemikalų, metalo gaminių bei kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos sektoriai.

Panašios augimo kryptys nustatytos Alytaus, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrityse.

Daugėja naujų įmonių, tačiau svarbiausias iššūkis – jų augimas

Inovacijų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvoje įsteigta beveik 15 tūkst. naujų įmonių – tai didžiausias skaičius per visą analizuojamą laikotarpį. Augantis juridinių asmenų skaičius rodo didėjantį verslumo aktyvumą regionuose.

Vis dėlto apie 95 proc. Lietuvos įmonių sudaro labai mažos ir mažos įmonės. Todėl vienu svarbiausių ekonomikos iššūkių išlieka jų perėjimas į brandesnį augimo etapą.

„Naujų verslų skaičius regionuose nuosekliai auga, tačiau ilgalaikį poveikį regionų ekonomikai lems jų gebėjimas pereiti į kitą augimo etapą. Brandesni verslai pasižymi didesniu darbo našumu, stipresniu eksporto potencialu ir didesnėmis investicijomis į inovacijas“, – teigia Inovacijų agentūros vadovė.

Pasak specialistų, tolesnė regionų plėtra priklausys nuo gebėjimo stiprinti esamas specializacijas, diegti naujas technologijas ir padėti įmonėms kurti didesnę pridėtinę vertę. Būtent tai gali tapti pagrindu ilgalaikiam Lietuvos regionų konkurencingumui.