Specialistai įspėja: remontuojant butą svarbu įvertinti ne tik savo patalpas, bet ir tai, kaip darbai gali paveikti visą daugiabutį.

Ne viskas, kas yra bute, priklauso buto savininkui

Paprastam sienų dažymui, tapetų klijavimui, grindų ar plytelių keitimui administratoriaus suderinimo paprastai nereikia. Vidaus duris ar nelaikančiąsias pertvaras taip pat galima keisti, jeigu darbai neliečia bendrųjų inžinerinių sistemų ir nepablogina pastato vėdinimo, šildymo ar garso izoliacijos.

Kitaip yra su bendruoju namo turtu – laikančiosiomis konstrukcijomis, fasadu, bendraisiais vandentiekio ir nuotekų vamzdynais, šildymo sistema bei ventiliacijos kanalais. Nemažai šių elementų yra buto viduje, todėl jų statusas savininkui ne visada akivaizdus.

„Radiatorius yra kambaryje, stovas eina per vonią, ventiliacijos anga įrengta virtuvėje. Visi jie susiję su bendra namo sistema. Savininkui svarbu tai žinoti dar prieš kviečiant meistrus, nes viename bute priimtas techninis sprendimas gali pakeisti sistemos darbą ir kituose aukštuose“, – sako „Civinity“ regiono vadovas Darius Pūras.

Radiatoriaus ar gartraukio pakeitimas gali paveikti kaimynus

Radiatoriaus darbą lemia visa namo šildymo sistema. Savavališkai sumontavus galingesnį prietaisą, pridėjus sekcijų ar pakeitus prijungimą, gali sutrikti sistemos balansavimas ir pasikeisti šildymo sąlygos kituose butuose. Todėl prieš užsakant naują radiatorių verta kreiptis į administratorių arba šildymo sistemos prižiūrėtoją ir išsiaiškinti, kokie sprendiniai galimi.

Panašiai vertinami vertikalūs vandentiekio ir nuotekų stovai. Jie aptarnauja kelis butus, todėl jų perkelti ar keisti jungčių vietų savarankiškai negalima. Vonios, klozeto ar kriauklės vietą galima keisti tik tuo atveju, jei dėl to nereikia pertvarkyti bendrųjų vamzdynų ir išlieka tinkamas nuotekų prijungimas.

Atsargiai reikėtų elgtis ir su ventiliacija. Senuose daugiabučiuose natūralios ventiliacijos kanalai dažnai suprojektuoti natūraliai oro apykaitai, todėl į bendrą kanalą stipriai pučiantis gartraukis gali pakeisti oro judėjimą. Dėl to maisto kvapai ar drėgmė gali patekti į kitų butų patalpas.

Jeigu kaimynai susiduria su tokia problema, pirmiausia verta pasikalbėti su buto savininku – jis gali nežinoti, kaip įrenginys buvo prijungtas. Situacijai nesikeičiant, apie ją reikėtų raštu informuoti administratorių. Nustačius netinkamą prijungimą, gali būti pareikalauta jį pašalinti. Kai nėra atskiro oro išmetimo kanalo, viena iš galimybių yra recirkuliacinis gartraukis su filtrais.

Prieš griaunant sieną būtina žinoti, kas už jos

Vien iš sienos storio ar išvaizdos nustatyti, ar ji laikančioji, negalima. Tai turėtų įvertinti pastato techninis prižiūrėtojas, atestuotas projektuotojas arba konstrukcijų ekspertas, susipažinęs su namo dokumentais ir faktine jo būkle.

Angos įrengimas ar platinimas laikančiojoje sienoje laikomas kapitaliniu remontu. Tokiems darbams gali reikėti projekto, jo ekspertizės ir daugiabučio savininkų sprendimo. Kadangi laikančiosios konstrukcijos priklauso visiems namo savininkams, konkreti darbų tvarka priklauso nuo pastato ir planuojamų pakeitimų. Statybą leidžiančio dokumento poreikis taip pat nustatomas pagal konkrečias aplinkybes.

Derinimo gali reikėti ir tada, kai remontas pasiekia fasadą. Kondicionieriaus išorinis blokas, nauja anga rekuperatoriui, palydovinė antena ar balkono įstiklinimas keičia bendrąją namo dalį. Todėl dar prieš užsakant įrangą verta išsiaiškinti, kokių pritarimų reikės.

Svarbu nepamiršti ir senesnių daugiabučių balkonuose esančių evakuacinių liukų bei kopėčių. Jeigu jie numatyti pastato evakuacijos sprendiniuose, jų negalima uždengti, užstatyti ar išmontuoti taip, kad jie taptų nepasiekiami.

Įtrūkimą reikia užfiksuoti iš karto

Jeigu kaimyniniame bute vykstant griovimo ar kitiems intensyviems darbams ant sienos atsiranda įtrūkimas, byra tinkas ar atsiveria anksčiau nematyta siūlė, pažeidimą reikėtų iš karto užfiksuoti.

Vertėtų padaryti nuotraukų iš arti ir platesniu planu, kad būtų aiški pažeidimo vieta. Apie situaciją reikėtų informuoti remontuojamo buto savininką ir namo administratorių. Jo atstovas gali apžiūrėti patalpas, užfiksuoti būklę akte ir įvertinti aplinkybes.

„Pažeidimą svarbu užfiksuoti tą pačią dieną. Po kelių savaičių, kai remontas jau pažengęs, daug sunkiau nustatyti, kada įtrūkimas atsirado ir su kokiais darbais jis galėjo būti susijęs. Nuotraukos, vaizdo įrašas ir administratoriaus surašytas aktas leidžia kalbėtis remiantis faktais“, – teigia D. Pūras.

Tokia pati taisyklė galioja ir tuo atveju, kai remontuojant apgadinamas liftas, laiptinės plytelės, bendrosios patalpos ar užliejamas kitas butas. Už remonto metu padarytą žalą kaimynams ar bendrajam namo turtui pirmiausia atsako darbus užsakęs buto savininkas, o jo santykiai su samdytu rangovu sprendžiami atskirai.

Remonto metu svarbus ir triukšmas

Remonto darbams taikomi triukšmo reikalavimai, o konkrečias leidžiamas valandas nustato savivaldybės. Vilniuje triukšmingus statybos ir remonto darbus leidžiama vykdyti darbo dienomis nuo 7 iki 18 val., poilsio ir švenčių dienomis – nuo 9 iki 17 val. Kitose savivaldybėse nustatytą laiką reikėtų pasitikrinti atskirai.

Apie planuojamus triukšmingus statybos, remonto ar montavimo darbus savivaldybei turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš septynias kalendorines dienas. Nurodoma darbų vieta, numatoma trukmė ir triukšmo mažinimo priemonės.

Praktiška apie remontą iš anksto informuoti ir kaimynus. Laiptinėje paliktas pranešimas su darbų pradžios ir pabaigos datomis bei savininko ar darbų vadovo kontaktu gali padėti išvengti dalies konfliktų.

Prieš pradedant remontą verta pasitarti su administratoriumi

„Dažniausiai žmogus tiesiog nori, kad remontas kuo greičiau vyktų. Meistras pasiūlo greičiausią variantą, įranga nuperkama, o tik tada paaiškėja, kad darbai liečia bendrą namo sistemą. Kai darbai jau prasidėję, sprendimus keisti kainuoja daugiau, tuo tarpu trumpas pokalbis su administratoriumi prieš remontą dažnai sutaupo ir laiko, ir pinigų“, – sako D. Pūras.

Todėl prieš perduodant buto raktus meistrams verta administratoriui pateikti trumpą planuojamų darbų aprašą: nurodyti, ar bus keičiami radiatoriai, liečiami vamzdynai, ardomos pertvaros, montuojamas kondicionierius ar rekuperatorius, jungiamas gartraukis. Administratorius gali paaiškinti, kuriems darbams pakaks kvalifikuoto meistro, o kada reikės techninių sąlygų, projekto ar namo savininkų sprendimo.

Toks pasiruošimas padeda išvengti situacijos, kai remontas jau prasidėjęs, medžiagos nupirktos, o paaiškėja, kad pasirinkto sprendimo įgyvendinti negalima arba jis gali turėti įtakos visam daugiabučiui.