Tačiau medinės pastato dalies likučiai ir toliau nyko, tad Kultūros paveldo departamentas ėmėsi ryžtingų veiksmų, kad neprižiūrima kultūros paveldo vertybė atitektų valstybei. 2017 m. birželį Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, dalijasi savivaldybė, kad medinė Kurhauzo dalis turi būti perimta valstybės nuosavybėn, tų pačių metų spalį jis perduotas Palangos miesto savivaldybei. Savivaldybė nedelsdama ėmėsi veiksmų, kad medinė kurorto simbolio dalis būtų vėl prikelta gyvenimui.

Per pustrečių metų buvo atkurti Kurhauzo medinės dalies pamatai, pastato išorė bei vidus, Kurhauzą papuošė dailūs mediniai raižiniai. Kurorto simbolis alsuoja grafų Tiškevičių laikų autentika, kadangi atkuriant pastatą, naudotasi išlikusiais brėžiniais bei nuotraukomis. 

„Nereikia pačiam girtis, bet kai žiūriu iš šalies, galvoju, kad mes darbą padarėme gerai, – apie Kurhauzo restauraciją sakė šiuos darbus atlikusios UAB „Pamario restauratorius“, iš pelenų prikėlusio ir mūrinę Kurhauzo dalį, atstovas Algimantas Zokaitis. – Jau tvarkydami medinės dalies pamatus ėmėme rengtis pastato restauracijai – ruošėme medinius raižinius. Būtent lipdinių ir medinių raižinių padarymas buvo sudėtingiausias darbas, kadangi dalį jų atkūrėme pagal esamus brėžinius, o dalį – pagal nuotraukas. Gerai, kad turime auksarankių, kurie šį atsakingą darbą atliko puikiai“.

Restauratoriams teko taikytis ir prie mūrinėje dalyje įsikūrusio Palangos kultūros ir jaunimo centro veiklos. 

Palangos m. sav./Aldo Kazlausko nuotr.